- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1366-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „R“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „R“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R“ vadovas R. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. R. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė skirti skolininkės UAB „R“ vadovui R. K. iki 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai. Pareiškėja nurodė, kad vykdo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-80-320/2015 dėl: 1. įpareigojimo atsakovei UAB „R“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos jai nuosavybes teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 67 UAB „R“ TTPC „X“ rekonstrukcijai pagrindu: pastatą Svečių namus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje pažymėtus indeksu 2V1/p), su pastatu Svečių namais sujungtą konferencijų patalpą bei jungtį tarp šių patalpų (Architektų biuro „Erdvės norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtą 37,5 kv. m ploto konferencijų patalpą, 19,0 kv. m ploto holą, kadastro duomenų byloje pažymėtą indeksu 1v1/ž), jungtį tarp Svečių namų ir Restorano (Architektų biuro „Erdves norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje pažymėtas 17,6 kv. m ploto informacijos centras) ir sutvarkyti statybvietę; 2. įpareigojimo atsakovei UAB „R“ nuosavybės teise priklausantį pastatą Restoraną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į buvusią 2004 m. gruodžio 27 d. padėtį: nugriauti verandos (Architektų biuro „Erdves norma“ 2004 m. parengto techninio projekto brėžinyje esančios tarp ašių B-C ir 6-7, kadastro duomenų byloje pažymėtos indeksu 1m1/ž) antrąjį aukštą (įrengtą pastogę), atstatant buvusią terasą pagal L. B. projektavimo firmos 1997 m. parengtą bei Neringos miesto valdybos 1997 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 300 suderintą techninį projektą „Kavinės „X“ rekonstrukcija“, pagal kurį 1998 m. sausio 29 d. Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 4-R. Antstolė taip pat nurodė, jog Klaipėdos apylinkė teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „R“ vadovui R. K. paskirta 3,00 Eur bauda valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015 dieną nuo 2019 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vykdomojoje byloje Nr. 0075/17/00717 2020 m. liepos 27 d. ketvirtą kartą surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-75-8429. Pažymėjo, kad skolininkė ir toliau nevykdo teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o paskirta bauda skolininkės vadovui yra neefektyvi.
Atsiliepimas
2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti UAB „R“ vadovui R. K., kaip atsakingam juridinio asmens vadovui, iki 300,00 Eur baudą, kuri būtų ženkliai didesnė nei jau yra paskirta, už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną valstybės naudai. Teigė, jog antstolė vykdomojoje byloje ketvirtą kartą 2020 m. liepos 27 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-8429, konstatuojant, kad skolininkė ir toliau nevykdo teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atkreipė dėmesį, kad skolininkė nevykdo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, o teismo paskirta periodinė 3,00 Eur bauda už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo dieną yra neefektyvi, todėl susidaro tokia situacija, kad šiuo atveju skolininkė tampa privilegijuota šalimi, nes teismo paskirta bauda neveiksminga ir neskatina skolininkės kiek įmanoma per trumpesnį terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
3. UAB „R“ vadovas R. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti antstolės prašymą. Nurodė, kad jis ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių šiam sprendimui įvykdyti ir sprendimą jau pradėjo vykdyti. Teigė, kad nepagrįsti antstolės teiginiai, kad teismo jau paskirta bauda neskatina skolininkės įvykdyti teismo sprendimo ir nėra efektyvi. Nurodė, kad skolininkė ir jos vadovas ėmėsi veiksmų teismo sprendimo vykdymui ar kitų sprendimų paieškai, t. y. 2019 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 buvo patvirtina nauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano redakcija, kuri numatė kitokius sprendinius, susijusius su UAB „R“ valdomais pastatais, kuriuos UAB „R“ įpareigota nugriauti, nei 2015 m. vasario 9 d. teismo sprendimas, už kurio nevykdymą reikalaujama skirti didesnę baudą; 2019 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą Nr. KT52-N14/2019 bylos Nr. 14/2018 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių“. Šiame nutarime buvo analizuojami Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano sprendiniai, susiję su UAB „R“ priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), teisine padėtimi. Būtent už šių statinių negriovimą pareiškėja prašo R. K. skirti baudą. Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo plano atitikimo įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai buvo svarbus ir aktualus UAB „R“, kadangi Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų prieštaravimas įstatymams ir/ar LR Konstitucijai (o šiuo teisės aktu rėmėsi teismai priimdami sprendimą, dėl kurio nevykdymo prašoma skirti baudą) galėjo turėti įtakos 2015 m. vasario 9 d. sprendimui bei jo vykdymui; 2020 m. sausio 28 d. vyko UAB „R“ inicijuotas susitikimas su Aplinkos viceministru dėl galimo taikos sutarties sudarymo byloje ir galimybės pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), griovimo klausimo sprendimo kompromiso būdu; UAB „R“ kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo; 2020 m. kovo 4 d. buvo išduotas projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, suderinta su Neringos savivaldybės administracija; 2020 m. kovo 12 d. buvo sudaryta sutartis su projektavimo firma, pagal kurią turėjo būti parengti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas) rekonstravimo pasiūlymai; 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu paskelbė Lietuvoje karantiną, dėl ko buvo apribotos galimybės UAB „R“ veikti aktyviai, siekiant įvykdyti teismo sprendimą ir imtis reikalingų veiksmų; 2020 m. rugpjūčio 4 d. su projektavimo firma sudaryta sutartis buvo nutraukta, kadangi UAB „R“ netenkino projektavimo įmonės teikiamos paslaugos. Šiuo metu UAB „R“ yra sudariusi sutartį su kita įmone, kuri įsipareigojo parengti reikalingus dokumentus, pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir neteisėtomis pripažintų statybų padarinių šalinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartimi atmestas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo. Pagrindiniai argumentai:
4.1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą konstatuotina, kad skolininkei nebėra galimybių įteisinti statinius, todėl skolininkė teismo sprendime nustatytą įpareigojimą privalo vykdyti tokia tvarka ir apimtimi, kaip nurodyta pačiame teismo sprendime.
4.2. Būtina atsižvelgti į UAB „R“ vadovo veiksmus po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo, t. y. jis 2020 m. sausio 28 d. inicijavo susitikimą su Aplinkos ministerijos viceministru dėl galimo taikaus susitarimo byloje, kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo, 2020 m. kovo 4 d. buvo išduota projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, suderinta su Neringos savivaldybės administracija, 2020 m. kovo 12 d. buvo sudaryta sutartis su projektavimo firma, kuri turėjo parengti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo pasiūlymus, su kuria 2020 m. rugpjūčio 4 d. sutartis buvo nutraukta dėl netinkamų paslaugų teikimo, 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis su kita įmone.
4.3. Teismas sprendė, kad iš skolininkės pateiktų duomenų matyti, kad skolininko vadovas ėmėsi aktyvių veiksmų sprendimo įvykdymui, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šiuo metu nėra pagrindo didinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „R“ vadovui paskirtą baudą.
4.4. Teismas nesutiko su Institucijos atstovės pozicija, kad teismo paskirta periodinė 3,00 Eur bauda už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo dieną yra neefektyvi ir neskatina skolininkės kiek įmanoma per trumpesnį terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi veiksmai, kuriuos būtina atlikti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nepriklauso išimtinai vien tik nuo skolininkės veiksmų, bet ir nuo valstybė institucijų veiksmų bei sprendimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkė UAB „R“ atlieka pakankamus veiksmus teismo sprendimui įvykdyti ir dėl to nėra pagrindo pakartotinai skirti baudą vadovaujantis CPK 771 straipsnio nuostatomis.
5.2. Konstitucinio Teismo 2019-11-25 nutarime Nr. KT52-N14/2019 aiškiai nurodyta, kad jokios taikos sutartys, sudarančios prielaidas nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų tokia apimtimi ir būdu kaip nurodyta teismo spendime, negali būti sudaromos, todėl laikyti tinkamu sprendimo vykdymu skolininkės UAB „R“ inicijuotą susitikimą su Aplinkos ministerijos viceministru, siekiant taikaus susitarimo, nėra jokio pagrindo.
5.3. Teismas nurodyto Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte neatsižvelgė į nuostatas, kad statinį nugriauti pagal teismo sprendimą leidimas nereikalingas.
5.4. skolininkės UAB „R“ atliekami veiksmai sprendimui įvykdyti yra nepakankami ir negali būti vertinami kaip objektyviai pateisinantys sprendimo nevykdymą, todėl antstolė pagrįstai prašė skirti pakartotinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, o taip pat pats skolininkės UAB „R“ vadovas vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad teismo sprendimo yra neįvykdęs. UAB „R“ nesikreipė į teismą ir teismo sprendimui įvykdyti termino pratęsimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „R“ su skundu nesutinka, pašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Konstitucinis teismas neanalizavo taikos sutarčių sudarymo klausimo bylose, tačiau sprendė dėl Vyriausybės veiksmų priimant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir šio plano priėmimo motyvų bei pagrindų teisėtumo.
6.2. Taikos sutarčių sudarymo galimybę tiek vykstant teismo procesui, tiek ir sprendimo vykdymo procese, t. y. jau po neskundžiamo sprendimo priėmimo, numato Lietuvos Respublikoje galiojantys procesiniai įstatymai.
6.3. Konstitucinis teismas 2019-11-25 nutarime niekaip nenurodė, jog taikos sutartys tokio pobūdžio (dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo) bylose nėra galimos ir neanalizavo CPK ar ABTĮ nuostatų, numatančių taikos sutarčių sudarymą vykdymo procese, šios nuostatos buvo ir lieka galiojančios, jos Konstitucinio teismo nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
6.4. Sudarius taikos sutartį vykdymo procese, ši yra teikiama teismui tvirtinti, kuris patikrina, ar sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir gali būti tvirtinama. Taikos sutartis, be visa ko, yra šalių, kurios dalyvavo ginče, susitarimas ir teisėtas kompromisas teismo sprendimui.
6.5. Atkreipia dėmesį, kad nei UAB „R“, nei kiti su šia įmone susiję asmenys teismo sprendimu nebuvo ir nėra pripažinti kaltais dėl neteisėtų statybų. Kadangi UAB „R“ kaltės dėl neteisėtų statybų nėra nustatyta, nugriovus pastatus pastaroji įgytų teisę į žalos atlyginimą. Europos žmogaus teisių teismas dar 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje T. v. Lietuva yra nurodęs, jog „gero administravimo principai paprastai neturėtų trukdyti valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktines klaidas, netgi tas, kurios atsiranda dėl jų pačių nerūpestingumo; tačiau riziką, kuri atsiranda dėl valstybinės valdžios institucijų padarytų klaidų, turi prisiimti pati valstybė, o klaidos neturi būti taisomos susijusių asmenų sąskaita“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl baudos skyrimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė A. R. Ž. vykdo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-80-320/2015 dėl įpareigojimo atsakovei UAB „R“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti nurodytus jai nuosavybes teise priklausančius statinius, pastatytus Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 67 UAB „R“ TTPC „X“ rekonstrukcijai pagrindu. Antstolė 2017 m. gegužės 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-75-3615. Antstolė 2018 m. kovo 6 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-18-75-1300. Antstolė 2018 m. kovo 7 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su pareiškimu dėl baudos skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestas. Antstolė 2019 m. sausio 29 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-75-575. Antstolė 2019 m. vasario 13 d. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su pareiškimu dėl baudos skyrimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškimas patenkintas ir suinteresuoto asmens UAB „R“ vadovui paskirta 3,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015 dieną nuo 2019 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties rezoliucinės dalies dalį, kuria UAB „R“ vadovui paskirta bauda, patikslino ir ją išdėstė taip: „Skirti suinteresuoto asmens UAB „R“ vadovui R. K. 3,00 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015 dieną nuo 2019 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“ Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Antstolė 2020 m. liepos 27 d. pakartotinai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-8429.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismo sprendimo įvykdymui atskiras leidimas nereikalingas, o UAB „R“ nededa pakankamų pastangų teismo sprendimą įvykdyti. Atsiliepime iš esmės nurodoma jog tam tikro pastato / ų rekonstrukcijai reikalingas statybos leidimas, be to, tvirtina, kad dar galima taikos sutartis. Jos nuomone, teismo sprendimuose nėra nustatyta UAB „R“ kaltė dėl neteisėtų statybų.
12. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
13. Vadovaujantis CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
14. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog byloje ginčo dėl to, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015, jo pagrindu 2017 m. balandžio 4 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. I-80-320/2015 dėl įpareigojimo atsakovei UAB „R“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2016 m. sausio 20 d.) nugriauti nurodytus jai nuosavybes teise priklausančius statinius, nėra įvykdytas. UAB „R“ nepateikė jokių duomenų apie jos realiai vykdomus veiksmus, siekiant įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
15. Šiuo aspektu svarbu tai, kad UAB „R“ vienas iš lūkesčių buvo / yra sudaryti taikos sutartį. Dera pažymėti, kad UAB „R“ teisi, teikdama, kad taikos sutarties sudarymas įmanomas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis), taigi, ir vykdymo procese (CPK 595 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), Taigi, sudarant / siekiant sudaryti taikos sutartį, be kitko, turi egzistuoti suderinta šalių valia, be to, sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams, viešajam interesui bei neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; taip pat neturi būti akivaizdžių kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.
16. Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. sausio 31 d. Nr. 94 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 „Dėl kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pakeitimo nutarė pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ ir jo 4 punktą išdėstyti taip: „4. Teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., nutraukti šio plano teritorijų planavimo procesą“. Minėtas nutarimas įsigaliojo nuo 2018 m. vasario 1 d. Taigi, jau nuo 2018 m. sausio 31 d. buvo galutinai aišku, kad iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau ir KNNP) tvarkymo plano korekcijų, planavimo procedūros nutraukiamos ir lieka / liko galioti KNNP 2012 m. patvirtintas planas. Tai reiškė, kad priėmus 2018 m. sausio 31 d. Nr. 94 nutarimą nebebuvo jokių teisinių prielaidų valstybei (jos institucijai) netgi pradėti taikos derybas su statinių savininkais, kurie statinius teismų įsiteisėjusiais sprendimais buvo įpareigoti nugriauti, tarp jų ir UAB „R“. Dėl to faktas, kad UAB „R“ vadovas 2020 m. sausio 28 d. inicijavo susitikimą su Aplinkos inisterijos viceministru dėl galbūt (tai neįrodyta)_galimo taikaus susitarimo byloje, nesuteikia įmonei teisės nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Be to, įstatymai nesuteikia jokių teisinių prielaidų kitai šaliai derėtis dėl taikos sutarties. Pridėtina, kad Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 40 punkte nurodyta, kad ,,Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga išsaugoti Kuršių nerijos tapatumą ir integralumą ir užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą <...> reiškia, kad <...> nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais; tokiais sprendimais ar susitarimais negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti <...> imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus“. Nutarime aiškiai nurodyta, kad jokios taikos sutartys, sudarančios prielaidas nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų tokia apimtimi ir būdu kaip nurodyta teismo spendime, negali būti sudaromos, todėl, kaip teisingai tvirtina apeliantė, laikyti tinkamu sprendimo vykdymu skolininkės UAB „R“ inicijuotą susitikimą su Aplinkos ministerijos viceministru, siekiant taikaus susitarimo, nėra jokio pagrindo.
17. Apeliantė skunde tvirtina, kad leidimas sprendimo įvykdymui nereikalingas. UAB „R“ vadovas tvirtina, kad sprendimo vykdymui reikalingas statybos leidimas, nes reikia ne tik nugriauti statinius, tačiau ir kai kuriuos statinius rekonstruoti. Dėl šio klausimo sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju papildomas statybos leidimas įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti nėra reikalingas. Tą numato Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktas, jame nurodoma, kad reikalingas leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą. Be to, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-80-320/2015 yra nurodytos visos gairės, kokius konkrečiai statinius privalu nugriauti, nurodyta, pagal kokius aktus ir kokius statinius atstatyti į buvusią padėtį. Kaip žinoma, jokie realūs darbai nėra pradėti. Dėl to faktas, kad UAB „R“ vadovas, jo teigimu nežinodamas, kaip įvykdyti sprendimą, kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją dėl projektinių pasiūlymų sąlygų išdavimo bei rengia projektą rekonstrukcijai atlikti, neatleidžia nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui parengto projekto, kaip nurodė posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, nepateikė. Galima manyti, tą pastebi ir apeliantė, jog suplanuota vykdyti rekonstrukcija nėra tokia kaip numatyta teismo sprendime, todėl galbūt ateityje gali būti reikalingi papildomi projektiniai pasiūlymai / sprendiniai.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime konstatavo, kad UAB „R“ ėmėsi aktyvių veiksmų sprendimui įvykdyti: 2020 m. kovo 12 d. buvo sudaryta sutartis su projektavimo firma, kuri turėjo parengti pastatų rekonstravimo pasiūlymus, su kuria 2020 m. rugpjūčio 4 d. sutartis buvo nutraukta dėl netinkamų paslaugų teikimo, 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta projektavimo darbų sutartis su kita įmone. Dėl šių argumentų reikia pabrėžti, kad 2020 m. kovo 12 d. sutartis su projektavimo firma nepasirašyta bei neuždėti šalių anspaudai (pasirašyti pirmieji sutarties lapai), nepateikta sutartyje nurodomi 3 priedai (10.7 punktas), iš kurių būtų galima matyti, kokia konkreti užduotis buvo nustatyta projektavimo įmonei. Nors teigiama, kad minėta sutartis buvo nutraukta, tačiau jos nutraukimo įrodymas nepateiktas. Be to, nėra jokios informacijos, ar ji buvo apmokėta, kokie darbai buvo atlikti, ar jie iš viso buvo atliekami (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarytos projektavimo darbų sutarties pastebėtina, kad iš jos nuostatų vėlgi negalima nustatyti, kokia konkreti užduotis sutartimi nustatyta projektavimo firmai. Nurodyta tik tai, kad tai ginčo statinių rekonstravimo projektas, tačiau jo / projekto turinys visiškai nežinomas (CPK 12, 178 straipsniai). Nepateikta jokių duomenų apie atliktus darbus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo turinį, pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad skolininkės UAB „R“ atliekami veiksmai sprendimui įvykdyti yra nepakankami ir negali būti vertinami kaip objektyviai pateisinantys sprendimo nevykdymą, todėl nusprendžiama, kad antstolė pagrįstai prašė skirti pakartotinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Pats UAB „R“ vadovas pripažino, kad teismo sprendimo yra neįvykdęs. Tai reiškia, kad teismo sprendimo neįvykdymas yra pagrindas taikyti baudą tol, kol šis yra neįvykdytas, be to paskirta bauda akivaizdžiai neefektyvi.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias vykdymo procesą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir UAB „R“ vadovui, atsižvelgiant į tai, kad jam yra skirta bauda kad teismo sprendimo įvykdymas reikalauja laiko sąnaudų, skirtina 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės biudžetui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės– pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą tenkinti – skirti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „R“ vadovui R. K. 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės biudžetui.