Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-21 · Byla Nr. N-63-632-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-21
Bylos Nr.
N-63-632-08
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63 – 632/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarties A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 17 d. priėmė nutarimą A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, kad A. L. 2007 m. balandžio 1 d. 3.30 val. Kaune, Savanorių prospekte vairuodamas transporto priemonę vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 70 punktą, ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam paskirta 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

Šalies argumentai

A. L. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2007 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. E 902553 ir perkvalifikuoti jo veiką bei sušvelninti paskirtą nuobaudą – netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

A. L. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ne ta institucija, pažymėjo, jog pažeidimą padarė Kaune, tačiau jo gyvenamoji vieta yra Ukmergės rajone. Teigė, kad pareigūnai privažiavo prie stovinčio automobilio, jis pakluso visiems pareigūnų reikalavimams. Nurodė, kad nevengė medicininio patikrinimo. Teigė, kad girtumo nustatymo procedūros nebuvo galima atlikti dėl objektyvių priežasčių. Paaiškino, kad dėl sužalotų lūpų jis nesugebėjo pūsti į alkotesterį, kraujo paėmimas iš venos problematiškas, kadangi venos yra labai giliai. Paaiškino, kad buvo išgėręs, manė, kad jo girtumo laipsnis buvo lengvas, teigė, kad medikai galėjo nustatyti girtumo laipsnį, nes jis vykdė visus nurodymus, tačiau to nepadarė dėl nesuprantamų priežasčių. Nurodė, kad pareigūnai ėmėsi veiksmų patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau baudžiamoji byla buvo nutraukta 2007 m. gegužės 31 d. Manė, kad pareigūnai buvo suinteresuoti jo nubaudimu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi A. L. skundo nepatenkino.

Teismas pažymėjo, jog pagal Kelių eismo taisyklių 70 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas). Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą, policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Nurodė, kad tiek pareiškėjo paaiškinimais, tiek liudytojų (policijos pareigūnų) G. L. ir R. M. parodymais nustatyta, jog pažeidimo padarymo metu pareiškėjas buvo neblaivus ir tikrintis girtumą atsisakė. Akcentavo, kad pareiškėjas buvo sulaikytas automobilyje, su pažeidimu supažindintas ir jo esmę suprato, todėl Kelių eismo taisyklių 70 punkto reikalavimai jam buvo privalomi. Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai prieštarauja ne tik liudytojų G. L. ir R. M. parodymams, bet ir rašytinei bylos medžiagai (liudytojų tarnybiniai pranešimai). Pažymėjo, kad liudytojų parodymai nuo pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja, todėl abejoti jais nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad liudytoja Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytoja S. A. patvirtino, jog A. L. lūpa nebuvo sužalota, girtumo požymiai buvo juntami iš pareiškėjo elgesio, laikysenos, aštraus alkoholio kvapo, pūsti į alkotesterį ir duoti kraujo jis atsisakė, todėl nustatyti girtumo laipsnį nebuvo galimybės. Teismas nurodė, kad liudytojos parodymus patvirtina G. L. ir R. M. parodymai, medicininės apžiūros girtumui nustatyti aktas Nr. 539. Pažymėjo, kad liudytoja R. B. bylai reikšmingų aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė. Akcentavo, kad procesiniai bylos nagrinėjimo pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu. Pareiškėjo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuobaudą paskyręs pareigūnas iš esmės tinkamai taikė įstatymą ir nuobaudos skyrimo tvarkos nepažeidė.

II.

A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir panaikinti Institucijos 2007 m. balandžio 17 d. nutarimą.

A. L. nurodo, kad automobilio neblaivus nevairavo, jo pareigūnai nestabdė, nes važiavimas automobiliu buvo neįmanomas, kadangi šis buvo sugedęs, jis stovėjo prie savo automobilio, nes buvo atėjęs prie jo pasiimti daiktų. Pažymi, kad pirmiausia iš įvykio vietos buvo patrauktas automobilis, tik po to imtasi priemonių neblaivumui nustatyti. Nurodo, kad nevengė pasitikrinti girtumo, pūtė į alkotesterį, pats pasiūlė imti kraują iš venos, tačiau įspėjo, jog jo venos yra giliai. Mano, kad liudytojų G. L. ir R. M. parodymai nenuoseklūs, apie tas pačias aplinkybes jie davė skirtingus parodymus, jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi baudžiamoji byla buvo nutraukta, siekė, kad jis būtų nubaustas administracine tvarka. Teismas neatsižvelgė į prašymą išreikalauti vaizdo medžiagą iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 126 straipsnio 3 dalyje (administracinio teisės pažeidimo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog neblaivumo patikrinimo vengimo faktas šioje byloje yra įrodytas.

Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų G. L. ir R. M. teisme duoti parodymai (b. l. 42 – 44) išanalizuoti kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigia apelianto teikiamą įvykio versiją ir patvirtina, kad 2007 m. balandžio 1 d. apie 3 val. policijos pareigūnams važiuojant Savanorių prospektu Kaune, jų automobilį aplenkė A. L. automobilis, apsisuko Savanorių prospekto ir Molėtų gatvės sankryžoje, metėsi į šalikelę, kliudė kelio bortelį ir sustojo. Policijos pareigūnai priėję prie A. L. ir pajutę nuo jo sklindantį alkoholio kvapą pasiūlė nustatyti jo girtumo laipsnį, tačiau šis atsisakė tai padaryti. Nors apeliantas skunde ir apeliaciniame skunde teigia, kad jis tikrintis girtumo alkotesteriu neatsisakė, tačiau to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis teigė, kad pareigūnams pasiūlius pasitikrinti girtumą, jis nesutiko, kadangi automobilio nevairavo, toliau aiškino, jog pareigūnai vietoje alkotesteriu pasitikrinti girtumo apskritai nesiūlė (b. l. 40 – 41). Esant prieštaringiems paties apelianto parodymams, abejoti liudytojų paaiškinimais, kurie šiuo atveju yra nuoseklūs, nėra pagrindo, jų atskleista įvykio eiga iš esmės sutampa tarpusavyje bei su byloje esančia rašytine medžiaga. Apeliantas pažymi, jog policijos pareigūnų parodymai nėra nuoseklūs, tačiau, atsižvelgus į įprastą policijos patrulių veiklą bei apklausos datą (apklausti po pažeidimo padarymo praėjus beveik keturiems mėnesiams), darytina išvada, kad nurodomi prieštaravimai liudytojų parodymuose nėra esminiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog visa posėdžio eiga, tame tarpe ir įrodymų tyrimas, fiksuojama teismo posėdžio protokole (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 str. 1, 2 d.), tačiau tiek apeliantas, tiek jo atstovas pastabų dėl teismo posėdžio protokolo neteikė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 str. 5 d.).

Pagal Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 pavirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkto nuostatas, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais tokia pareiga pareigūnams neatsiranda. Nagrinėjamu atveju 5 punkte įtvirtintų pagrindų nebuvo, taigi, darytina išvada, jog vien tik asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) atitinka ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius ir pagrįstai yra kvalifikuotas kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą. Nagrinėjamu atveju objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) A. L. patikrinimo, nenustatyta. Teiginiai, jog jis automobilio nevairavo, dėl to tikrintis neprivalo, yra subjektyvaus pobūdžio; argumentas, jog buvo sužalota apelianto lūpa, paneigiamas byloje esančiais liudytojos S. A. parodymais, medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktu Nr. 539. Šie įrodymai tik patvirtina, jog A. L. dėl fizinių galimybių tikrintis neblaivumą alkotesteriu galėjo, asmuo sužalotas nebuvo (liudytojos S. A. parodymai (b. l. 57)). Argumentai dėl galėjimo ar negalėjimo patikrinti neblaivumą imant kraują iš venų esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi, nes kaip minėta, A. L. atsisakymo tikrintis alkotesteriu policijos patikrinimo metu, pakanka konstatuoti ATPK 126 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

Pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas numato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, tačiau šia savo teise apeliantas nepasinaudojo.

Pažymėtina, kad ATPK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso 119, 122 – 130, 132, 133, 142(4) straipsniuose ir 145 straipsnio antrojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl netinkamos jo administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo vietos.

Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų suinteresuotumas byla nenustatytas, nutarimas byloje priimtas nešališko pareigūno.

Apeliantui buvo paskirta nuobauda, atitinkanti įstatymų sankcijose nustatytą vidurkį. Tokia nuobauda, nesant asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, yra proporcinga jo padarytam pažeidimui, atitinka ATPK 30, 30² straipsniuose nustatytas nuobaudų skyrimo taisykles. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir Institucijos nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. L. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys