Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1813-573/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-11-30Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-30
Bylos Nr.
1-1813-573/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07290-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
R. L., M. R.
Nukentėjusysis
P. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1813-573/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07290-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1;2.1.15.3.3.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.4;(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei,dalyvaujant prokurorei R. P.,kaltinamiesiems R. L., M. R.,nukentėjusiajam P. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., teistas 4 kartus, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., padarymu ir

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ šėriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., teistas 10 kartų, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., padarymu.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. ir M. R. buvo kaltinami tuo, kad 2016 m. vasario 10 d. apie 16.00-20.00 val. laikotarpyje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, svečiuodamiesi P. P. namuose, iš jo pagrobė 200 eurų, muzikinį centrą „Philips“, 150 eurų vertės, dvi kolonėles, viena 10 eurų vertės, kita – 16 eurų vertės, bendros 26 eurų vertės ir televizoriaus pultelį, 10 eurų vertės, priklausančius P. P., tuo padarė nukentėjusiajam P. P. bendrą 386 eurų turtinę žalą, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., padarymu.

Kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino, iš jo parodymų matyti, kad vasario 9 dieną atėjo pas nukentėjusį su dviem alaus buteliais, norėjo išgerti. Pabeldė į virtuvės, kur gulėjo girtas nukentėjęs, langą, o nukentėjęs kažką ,,pavarvaliavo“. Nukentėjęs tuo metu buvo apie pusantro mėnesio jau gėręs. Tada dar stipriau pabeldė ir išdužo langas. Sekančią dieną taip pat buvo atėjęs, nukentėjęs pasakė: ,,įdėk langą“. Jis atsakė: ,,išsičiuchink ir įdėsiu“. Paskui sakė, kad atvažiavo brolis ir pareiškimą parašė. Į nukentėjusiojo namą nebuvo užėjęs. R. nematė. Jis tik 19 valandą namo grįžta. Nukentėjęs tą dieną vaikščiojo, matė, kad tą dieną nukentėjęs buvo girtas.

Kaltinamasis M. R. kaltu neprisipažino, iš jo parodymų matyti, kad 2016 m. vasario 9 dieną parėjo iš darbo. Mama pasakė, kad R. siautėja, pas P. langus daužo. 10-tą dieną sutiko L., kuris pasakė, kad ir jį (M. R.) įtraukė į tą reikalą. Nuėjo pas L. paklausti kaip čia viskas yra. L. sako, kad nukentėjęs pasakė, kad „ir tu buvai“. Nei tą, nei kitą dieną jis nebuvo. Nuo 6 valandos ryto iki 5 valandos vakaro dirbo. Pietūs jam nuo 12 iki 13 valandos. Darbas atstumu apie kilometrą iki nukentėjusiojo. Pietauti reikia darbe, neišleidžia. Dirbo prie gyvulių. Reikia juos pašerti, pakratyti šiaudų. Darbas intensyvus. Vakare tik eiti miegoti norisi. Vadovas yra R. Š., o vedėja darbus skirsto. Pas nukentėjusį namuose prieš 2 ar 3 metus buvęs. Inkriminuojamu laikotarpiu tikrai nebuvo. Su L. per išeigines bendrauja, draugiški santykiai.

Iš nukentėjusio P. P. parodymų matyti, kad R. L. atėjęs po pietų, ar vakare, tikslai neatsimena, kaip visada į langą daužė, daužė kol išdaužė, bet jis jo neįsileido, nes žino, kad R. L. ateina kažko pavogti, kai jis buvo išgėręs. Po kiek laiko R. L. grįžo su R., tada jis snaudė, buvo tamsu. Jis juos abu įsileido. Jie ėjo po kambarius. Jie prabuvo gal pusę valandos. Tuo metu jis snaudė, prasimerkęs pamatė, kaip išeidami L. nešė centrą, o R. - kolonėles. Iš ryto pasigedo muzikinio centro, kolonėlių, 200 eurų, pultelio. Kolonėlė viena pusės metro, kita mažesnė. Paskui jie dar po to kokius 7 kartus buvo atėję, gąsdindavo. Tą dieną buvo neblaivus. Savaitę buvo neblaivus. Centras kainuotų apie pusantro šimto, kolonėlės po 10-16, pultelis apie 10 eurų. Muzikinio centro, kolonėlių kainą nurodė kaip naujų, nors buvo nenauji, apie 10 metų senumo. Neįsivaizduoja, kiek nauji kainuoja. Čia buvo ne nauji daiktai. Muzikinį centrą išardė po mėnesio, kai atgavo, nes jis nebeveikė. Po vagystės centrą atnešė L., po trijų dienų, kai iškvietė policiją, sakė: ,,va, aš tau grąžinu“.

Iš liudytojo E. P. parodymų matyti, kad jam bevažiuojant iš Klaipėdos į mobilų telefoną paskambino nežinoma moteris ir pasakė, kad pas brolį išdaužyti langai. Užvažiavo pas brolį, bet durų niekas neatidarė, jos buvo užkabintos iš vidaus. Matė, kad langai išdaužyti. Po kelių dienų iškvietė policijos pareigūnus, jie atvažiavo surašė viską. Būna, kad brolis pavartoja alkoholio, tačiau policijai atvykus, sprendžiant iš brolio elgesio, nebuvo alkoholio vartojęs. Galėjo brolis 200 eurų turėti, nes kažkokia darbine veikla verčiasi. Brolis nurodė, kad dingo magnetofonas ir pinigai, kad kaltinamieji išdaužė stiklą ir pavogė šiuos daiktus. Muzikinis centras buvo veikiantis, jo vertės negali pasakyti. Broliui centras buvo grąžintas. Tas aplinkybes žino, nes vieną centrą, tik nežino ar tą, atnešė jam ir broliui esant. Dviese buvo atėję apie pietus, bet ar kaltinamieji, negali pasakyti, nors juos pažįsta. Buvo į kiemą išėjęs trumpam pasakyti, kad nenori jų (kaltinamųjų) matyti. Nežino, ar tai buvo tas pats muzikinis centras.

Iš liudytojo R. Š. parodymų matyti, kad kaltinamuosius pažįsta, tame pačiame kaime gyvena, R. dirbo jo vadovaujamoje žemės ūkio bendrovėje, vienas nuo kito netoli jie gyvena. R. dirbo pagalbiniu darbuotoju arba reikalui esant būdavo nukreipiamas į fermą. R. pašluoja, pašarus padalina. Kaip darbuotojas buvo sąžiningas, bet su alkoholiu problemų turi. Kai dirbo tuo laiku problemų nebuvo. R. dirbo nuo 2015 metų spalio mėnesio, tiksliai datos neprisimena. Apie šių metų vidurį, į vasaros pabaigą, R. už alkoholį buvo atleistas. Fermoje vedėja pasireguliuoja kokiu laiku reikia dirbti. Pertraukos būna nuo 12 iki 13 valandos. Kartais būna išimčių, jei padirba ilgiau, tada vėliau nueina pietauti. Pietauti yra specialus kampelis. Ten ir privalo pietauti. Per pietų pertrauką jų niekas nekontroliuoja. Girdėjo, kad nukentėjusiam langus išdaužė. Kas išdaužė, ar R. dalyvavo, nežino. Darbo metu, šiaip pasišalinti slapčia galimybių mažai, nes yra vaizdo kameros, vedėja prižiūri. Darbas yra apie kilometrą iki nukentėjusiojo Povilo gyvenamosios vietos. Visa fermos teritorija filmuojama. Jei pasidaro darbą, tai laisvo laiko parūkymams yra. R. darbo laikas buvo nuo 8 iki 12 valandos ir nuo 13 iki 17 valandos.

Iš liudytojos V. L. parodymų matyti, kad ji yra (duomenys neskelbtini) fermos vedėja. R. dirbo pas ją 2016 m. vasario mėnesį darbininku, dirbo nuo 6 iki 16 valandos. Darbo metu stengiasi darbininkų niekur neišleisti. Vasario mėnesį išleisti iš darbo R. neprašė. Visas darbo valandas ji kontroliuoja. Šėrikai pastoviai būna užimti. Jei vienas dirba, tai 9 valandas dirba, o jei dviese, tai dirba 8 valandas. Tai fiziškai sunkus darbas. Stengiasi, kad nuo 12 iki 13 valandos būtų pietūs. Išimtys labai retas atvejis. Nuo 14-15 valandos pietų pertraukos nebuvo. Šėrikai pietauja vienu metu. Nebuvo pertrauka nukelta. Pietų metu darbininkai turi galimybę išeiti. R. negalėjo iš pietų pertraukos vasario mėnesį pavėluoti. Darbo metu R. negerdavo. R. darbštus, pareigingas.

Iš M. R. pateikto žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito Nr. 0434180 kopijos matyti, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 3 d. iki vasario 11 d. dirbo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 31).

2016-03-15 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad buvo atlikta krata R. L. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Kauno r., (duomenys neskelbtini). Kratos metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, nieko nepaimta (1t., b. l. 57-58).

2016-03-29, 2016-08-11 akistatos protokolai, iš kurių matyti, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo P. P. ir įtariamojo R. L., kurios metu akistatų dalyviai liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 62-63, 67-68).

2016-08-11 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo P. P. ir įtariamojo M. R., kurios metu akistatos dalyviai liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 73-75).

2016-05-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad atliktas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, kurio metu nukentėjusysis P. P. atpažino M. R., kaip vieną iš jį apvogusių asmenų (1 t., b. l. 44-48).

2016-02-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad iš P. P. priimtas pareiškimas, jis apklaustas kaip liudytojas ir atlikta įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, fotolentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kauno r., (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 3-4, 5-8, 9).

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, viršijantį 5 MGL dydžio sumą, bet neviršijantį 250 MGL dydžio sumą, o pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą viršijantį 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijantį 5 MGL dydžio sumą.

Kaltinamieji buvo kaltinami pagrobę iš nukentėjusiojo P. P. 200 eurų, muzikinį centrą „Philips“ 150 eurų vertės, dvi kolonėles, kurių viena 10 eurų vertės, kita – 16 eurų vertės, bendros 26 eurų vertės ir televizoriaus pultelį, 10 eurų vertės, tačiau kaltę kategoriškai neigė tiek apklausiami teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamųjų kaltė įrodinėjama iš esmės tik nukentėjusiojo P. P. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtino nukentėjusiojo brolis E. P. (dėl pagrobto turto bei muzikinio centro grąžinimo). Nukentėjusio P. P. parodymai dėl pagrobtų daiktų buvo nuoseklūs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tačiau keitėsi dėl pagrobimo laiko ir aplinkybių (pvz. muzikinio centro išnešimo). Vertinant nukentėjusiojo P. P. parodymus atsižvelgiama ir į tai, kad jis inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, vartojo alkoholį apie savaitę laiko, šią aplinkybę patvirtina ir jis pats. Darytina išvada, kad neblaivumas turi įtakos vertinant jo parodymų patikimumą dėl turto pagrobimo laiko ir aplinkybių, nes šie parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu prieštaringi - ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs P. P. buvo nurodęs, kad 2016-02-10 apie 14.00 val. į jo namus atėjo kaltinamieji ir jam nematant iš namų pavogė 200 eurų grynųjų pinigų, muzikinį centrą „Philips“ ir televizoriaus pultelį, taip pat, kad nežino, kada minėti asmenys išėjo iš jo namų, nes jis pats miegojo, o teisme tvirtino, kad matė kaip kaltinamieji nešė muzikinį centrą bei kolonėles, tačiau laiko neatsimena, galimai buvo tamsu.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais dalyje dėl kaltinamųjų R. L. ir M. R. veiksmų išnešant muzikinį centrą su kolonėlėmis bei vėlesnį grąžinimą, nes muzikinio centro grąžinimo faktą patvirtino liudytojas E. P.. Kaltinamasis M. R. tvirtino tą dieną nebuvęs pas nukentėjusįjį, nes dirbo, tačiau iš liudytojų R. Š. ir V. L. parodymų matyti, kad M. R. dirbo iki 16 val., o atstumas nuo jo darbo vietos iki nukentėjusiojo namų yra apie 1 kilometras. Be to, liudytojas E. P. patvirtino, kad pranešimo telefonu apie daužomus langus sulaukė vakare, t. y. po 16 val., todėl aplinkybė, kad M. R. dirbo, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog jis nebuvo pas nukentėjusįjį ir nepagrobė muzikinio centro. Įvertinus tai, konstatuojama, kad kaltinamieji R. L. ir M. R. muzikinį centrą, kolonėles ir televizoriaus pultelį pagrobė ne 14 val., bet laikotarpiu tarp 16 ir 20 valandos.

vTačiau nustatant pagrobto turto vertę, teismui kyla abejonė dėl pagrobto muzikinio centro vertės. Nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad muzikinio centro vertė yra 150 eurų, o apklausiamas teisme patikslino, jog kainą muzikinio centro nurodė kaip naujo, tačiau jis buvo nenaujas, o apie 10 metų senumo. Atsižvelgiant į nuvertėjimą ir nusidėvėjimą, pagrobto muzikinio centro vertė mažintina ne mažiau kaip 3 kartus ir jis vertinamas ne daugiau kaip 50 eurų.

Kaltinamieji buvo kaltinami pagrobę 200 eurų, kurie, pasak nukentėjusiojo, buvo virtuvėje, spintelės stalčiuje. Kaltinamieji neigė pagrobę turtą, kratų metu pas juos pinigai nebuvo rasti, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji po inkriminuojamos vagystės būtų juos turėję. Pažymėtina, kad nukentėjęs nematė, kaip kaltinamieji pagrobė pinigus, nenurodė, kad būtų matęs, kaip jie ieškotų pinigų ar atliktų kitus veiksmus, kurie leistų spręsti, kad būtent jie pagrobė 200 eurų. Be to, pasak nukentėjusiojo, jis vartojo alkoholinius gėrimus iki kaltinamųjų apsilankymo visą savaitę, o išeidami kaltinamieji durų neužrakino, todėl nukentėjusiojo parodymai, kad 200 eurų pagrobė būtent kaltinamieji, vertinami kaip nepatikimi ir nepakankami priimti apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamųjų atžvilgiu. Nesant kitų įrodymų, kad būtent kaltinamieji pagrobė 200 eurų, iš kaltinimo šalinamas 200 eurų pagrobimas.

Pašalinus iš kaltinimo 200 eurų vagystę ir sumažinus pagrobto muzikinio centro vertę iki 50 eurų, konstatuojama, kad kaltinamieji 2016 m. vasario 10 d. apie 16.00-20.00 val. laikotarpyje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, svečiuodamiesi P. P. namuose, iš jo pagrobė muzikinį centrą „Philips“, 50 eurų vertės, dvi kolonėles, viena 10 eurų vertės, kita – 16 eurų vertės, bendros 26 eurų vertės ir televizoriaus pultelį, 10 eurų vertės, viso pagrobė ne 386 eurų, bet 86 eurų vertės turtą. Kadangi pagrobto turto vertė nesiekia 3 MGL, konstatuojama, kad ši kaltinamųjų padaryta veika atitinka veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje (Smulkus svetimo turto pagrobimas), todėl kaltinamieji R. L. ir M. R. išteisintini dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu).

P. P. pareiškė 416 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 22).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, priimant išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Byloje esantis kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (1 t., b. l. 9).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., 297 – 298 str., 302 - 305 str. ir 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. L. ir M. R., kaltinamus pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Baudžiamąją bylą R. L. ir M. R. atžvilgiu nutraukti.

P. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Byloje esantį kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros metu darytomis nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje (1 t., b. l. 9).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylos medžiagą perduoti Kauno apylinkės teismui (administracinių bylų raštinei, Kęstučio g. 29, Kaunas) spręsti klausimą dėl R. L. ir M. R. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje už tai, kad jie 2016 m. vasario 10 d. apie 16.00-20.00 val. laikotarpyje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), svečiuodamiesi P. P. namuose, iš jo pagrobė muzikinį centrą „Philips“, 50 eurų vertės, dvi kolonėles, viena 10 eurų vertės, kita – 16 eurų vertės, bendros 26 eurų vertės ir televizoriaus pultelį, 10 eurų vertės, viso pagrobė 86 eurų vertės turtą.

Panaikinti R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Ročys