- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-1610-413/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-19735-615/2023, pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kitų reikalavimų, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. S. teismo prašė:
1.1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. S. 2016 m. gruodžio 28 d. prašymu dėl papildomų pajų įsigijimo įnešta 3 500 Eur suma yra pripažintina jos asmeninėmis lėšomis, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos;
1.2. tenkinus reikalavimą dėl juridinę reikšmę turintį fakto nustatymo, atnaujinti pareiškėjai praleistą Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nustatytą penkerių metų terminą indėlių draudimo išmokai.
2. Pareiškėja nurodė, kad su kredito unija „Taupkasė“ (toliau – ir Unija) 2016 m. gruodžio 28 d. sudarydama terminuoto indėlio „Plius 70“ sutartį Nr. T16/00925 1 500 Eur sumai, kredito unijos darbuotojos iniciatyva pateikė šiai kredito įstaigai ir prašymą dėl papildomų pajų 3 500 Eur sumai įsigijimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2022 priėmė nutartį, kuria, be kita ko, nusprendė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento kredito unijos „Taupkasė“ ir ieškovų pasirašytų terminuoto indėlio „Plius“ sutarčių bendrųjų sąlygų atitinkamus punktus, taip pat ieškovų prašymus dėl papildomų pajų įsigijimo, taikė restituciją ir pripažino ieškovų sumokėtas pinigines lėšas jų lėšomis mokėjimo sąskaitoje likviduojamoje dėl bankroto Kredito unijoje, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. pripažino juos indėliais. Pareiškėja su kredito unija „Taupkasė“ buvo sudariusi analogišką terminuoto indėlio „Plius“ sutartį ir pateikusi prašymą dėl papildomų pajų įsigijimo.
3. Remdamasi nurodytu, pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos įneštos piniginės lėšos į kredito unija „Taupkasė“ dėl papildomų pajų įsigijimo yra draudžiami indėliai, todėl nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas – teisė į įnešto indėlio draudimo išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kitų reikalavimų.
5. Teismas nurodė, kad iš pareiškimo turinio akivaizdžiai matyti, jog pareiškėja siekia, visų pirma, asmeninės nuosavybės teisių pripažinimo į pinigines lėšas. Reikalavimas pripažinti teises yra vienas iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytų civilinių teisių gynimo būdų ir gali būti nagrinėjamas tiktai ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), išskyrus konkrečias įstatymuose numatytas išimtis (pavyzdžiui, nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo teisinis institutas). Iš pareiškimo turinio ir jo priedų teismas nustatė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepripažįsta pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisių į ginčo pinigines lėšas. Todėl ginčijamos nuosavybės teisės negali būti pripažįstamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą ypatingosios teisenos tvarka. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad teismas neturi priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka tuo atveju, kai iš pareiškimo turinio aišku, jog yra ginčas dėl teisės. Ta aplinkybė, kad pareiškėją atstovaujanti advokatė pareiškimo dalyke faktinį pareiškėjos reikalavimą „prašau pripažinti man asmeninės nuosavybės teises į 3 500 Eur piniginių lėšų sumą“, lingvistiškai performulavo į „prašau nustatyti, kad 3 500 Eur suma yra pripažintina pareiškėjos asmeninėmis lėšomis“, nekeičia ginčo esmės. Todėl teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis). Kadangi antrasis pareiškėjos reikalavimas yra betarpiškai susijęs su pirmuoju ir negali būti priimtas nagrinėti atskirai, nes neišsprendus klausimo dėl pirmojo pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, antrojo reikalavimo tenkinimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, teismas atsisakė priimti nagrinėti visą pareiškimą vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 443 straipsnio 1 dalies pagrindu.
6. Be to, anot teismo, pareiškėjos pareiškimas su jame taip suformuluotu dalyku iš viso negali būti priimtas nagrinėti teisme. Pirmuoju pareiškimo reikalavimu, vadovaujantis jo lingvistine formuluote, yra prašoma ne nustatyti kokį nors faktą, o yra prašoma nustatyti, kas teisiškai yra ar nėra pripažintina. Tai yra naudojant ypatingosios teisenos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teisinį institutą, teismo iš esmės yra prašoma pateikti teisinę išvadą, kas teisiškai turėtų būti pripažintina, arba nepripažintina. Teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teisinis institutas negali būti naudojamas siekiant iš teismo gauti teisinę konsultaciją arba teisinę išvadą. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo su taip suformuluotu jo dalyku iš viso negali būti priimtas nagrinėti teisme ir tai lemia atskirą ir savarankišką pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai civilinėje byloje nustatoma, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas turi atsisakyti priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau yra priimtas, – teismas turi bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja I. S. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos piniginės lėšos, iš viso 3 500 Eur, kurios buvo įneštos kaip papildomi pajai į kredito uniją „Taupkasė“, yra jos asmeninės lėšos, kurioms yra taikomos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. kad pareiškėjos įneštos piniginės lėšos yra indėlis. Pareiškėjos kreipimosi į teismą metu egzistavo ir tebeegzistuoja aplinkybių visuma, leidžianti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: 1) prašomas nustatyti faktas yra juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso pareiškėjos asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas; 2) pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
1.2. Pareiškėja asmeniškai su ieškiniu į teismą nesikreipė ir to padaryti šiai dienai nebeturi galimybės, nes kredito unija „Taupkasė“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro 2023m. kovo 29 d. dėl jos likvidavimo, tačiau civilinėje byloje Nr. e3K-3-97- 916/2022 nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados yra identiškos pareiškėjos situacijai ir šiuo atveju yra taikytinos.
1.3. 2023 m. rugpjūčio 3 d. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė pareiškėjai raštą Nr. 05-264 „Atsakymas į raštą „Dėl taikos sutarties sudarymo“. Rašte nurodoma, jog prašyme Nr. VB-3106 keliamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo negali būti svarstomas, kadangi vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais sutarties sudarymą bei draudimo indėlių išmokėjimą, nėra jokio ginčo ir jokio teisinio ar kito pagrindo sudaryti taikos sutartį tarp VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Pareiškėjos, kadangi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nebuvo ir nėra indėlio sutarties šalimi ir nėra jokio ginčo tarp VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir pareiškėjos.
1.4. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ galėtų išreikšti nesutikimą dėl Pareiškėjos reikalavimo atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nustatytą terminą, tačiau tik po to, kai Pareiškėja turėtų teisę reikalauti tokio termino atnaujinimo, t. y. kai Pareiškėja turėtų teisę į jos įneštų piniginių lėšų į kredito uniją „Taupkasė“ draudimo išmoką.
1.5. Tuo pagrindu pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, reikšdama du reikalavimus, nes abu reikalavimai yra susiję, abiejų reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje lemtų greitesnį ir teisingesnį bylos išnagrinėjimą, abu reikalavimai nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Būtent dėl antrojo pareiškėjos reikalavimo atnaujinti praleistą terminą suinteresuotu asmeniu į bylą ir buvo traukiamas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
1.6. Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, kurio turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus, be to, nurodė svarbias bylai aplinkybes, suformavo reikalavimus ir iš esmės atskleidė savo tikslus, kuriuos pareiškėja ketina įgyvendinti po to, jei teismas byloje nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, todėl skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – IID) prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, pašalinti suinteresuotą asmenį iš bylos. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja dar 2023 m. liepos 11 d. prašymu Nr. VB-3106 kreipėsi į IID, nurodydama, kad ji su kredito unija „Taupkasė“ (toliau – ir Unija) 2016 m. gruodžio 28 d. sudarė terminuoto indėlio „PLIUS 70“ sutartį Nr. T16/00925. Kreipimesi pareiškėja teigė, kad neva Unijos darbuotojos jai nepaaiškino sudaromos sutarties sąlygų, dėl to pareiškėja apgaule ne tik padėjo indėlį, bet ir įsigijo pajų už 3 500 eurų. IID 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 05-264 pareiškėjai atsakė, kad Kredito unijos „Taupkasė“ pateiktas ir IID turimais duomenimis pareiškėja savo indėlį (27 120,52 Eur) atsiėmė 2018 m. spalio mėn. per AS „Citadele banka“. Kredito unijos „Taupkasė“ draudžiamasis įvykis įvyko 2018 m. vasario 13 d., kai Lietuvos bankas pripažino ją nemokia. Taigi nuo šios dienos įsigaliojo kredito unijos „Taupkasė“ indėlininkų teisė atsiimti draudimo išmoką, kuri galiojo 5 metus, t. y. iki 2023 m. vasario 13d.
2.2. Suinteresuoto asmens nuomone, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (toliau – IĮIDĮ) neįtvirtina pagrindų, kuriais remdamasi IID galėtų mokėti draudimo išmokas pasibaigus indėlininko teisės į draudimo išmoką galiojimo terminui. Be to, IĮIDĮ nesuteikia įgaliojimų ar teisių IID priimti sprendimus dėl teisės į draudimo išmoką galiojimo termino pratęsimo/atnaujinimo.
2.3. Unijos likvidavimo procesas buvo baigtas 2023 m. vasario 21 d., teismui pripažinus Uniją likviduota dėl bankroto, o 2023 m. kovo 29 d. Unija išregistruota iš juridinių asmenų registro. IID nuomone, šiuo atveju nėra jokios prasmės nagrinėti atskirąjį skundą, nes bet kokio sprendimo priėmimas nesukeltų jokių teisinių ar faktinių pasekmių. Indėlininkų teisė gauti draudimo išmoką, galiojusi 5 metus nuo Unijos draudžiamojo įvykio dienos, yra pasibaigusi. Pareiškėja tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde nenurodė jokių svarbių argumentų, dėl ko praleido įstatymu nustatytą terminą, išskyrus tai, kad tik neseniai sužinojo, jog kitų ieškovų pajus, kurie su Unija buvo sudarę analogiškas sutartis, Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino jų nuosavomis lėšomis.
2.4. Pareiškėja suinteresuotam asmeniui IID civilinėje byloje nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, civilinės bylos baigtis neturės jokios įtakos IID teisėms ar pareigoms, todėl IID turėtų būti pašalinta iš civilinės bylos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Bylos medžiaga nustatyta, kad teismui pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja nurodė, jog 2016 m. gruodžio 28 d. su kredito unija „Taupkasė“ sudarė terminuoto indėlio „Plius 70“ sutartį Nr. T16/00925 1 500 Eur sumai ir Unijos darbuotojos iniciatyva pateikė prašymą dėl papildomų pajų 3 500 Eur sumai įsigijimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2022 priėmė nutartį, kuria, be kita ko, pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento kredito unijos „Taupkasė“ ir ieškovų sudarytų terminuoto indėlio „Plius“ sutarčių bendrųjų sąlygų atitinkamus punktus bei ieškovų prašymus dėl papildomų pajų įsigijimo, taikė restituciją ir pripažino ieškovų sumokėtas pinigines lėšas jų lėšomis likviduojamos dėl bankroto Kredito unijos mokėjimo sąskaitoje, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. pripažino minėtas lėšas indėliais.
13. Kadangi pareiškėja su Unija buvo sudariusi analogišką terminuoto indėlio „Plius“ sutartį ir buvo pateikusi prašymą dėl papildomų pajų įsigijimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Unija yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, apeliantė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos 2016 m. gruodžio 28 d. prašymu dėl papildomų pajų įsigijimo įnešta 3 500 Eur suma turi būti pripažinta jos asmeninėmis lėšomis, kurioms taikomos Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos.
14. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
15. Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-943/2023).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog sužinojusi apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2022 priimtą nutartį, kurioje, apeliantės vertinimu, ginčo teisenos tvarka buvo išnagrinėta civilinė byla dėl analogiškos situacijos, kreipėsi į AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl taikos sutarties , liečiančios 3 500 Eur indėlį, sudarymo, kadangi kredito unija „Taupkasė“ jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir sudaryti su ja taikos sutartį nėra galimybės.
18. Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsisakydamas sudaryti tokią sutartį, nurodė, kad kredito unijos „Taupkasė“ draudžiamasis įvykis įvyko 2018 m. vasario 13 d., Lietuvos bankui pripažinus Uniją nemokia ir nuo šios dienos įsigaliojo Unijos indėlininkų teisė atsiimti draudimo išmoką, kuri galiojo 5 metus, t. y. iki 2023 m. vasario 13 d. Šis terminas yra pasibaigęs, be to, IID turimais duomenimis, pareiškėja savo indėlį (27 120,52 Eur) atsiėmė dar 2018 m. spalio mėn. per AS „Citadele banka“.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1132-933/2022).
20. Įvertinus apeliantės procesinių dokumentų turinį ir reikalavimų formuluotę, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra nustatytos dvi sąlygos, reikalingos juridinio fakto nustatymui, tai yra: 1) nenustatyta priežastis, dėl kurios negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 2) nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 447 straipsnis). Aptariamam kontekste pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti juridinį faktą turint tikslą gauti indėlio draudimo išmoką. Kitaip tariant, pareiškėja nesutinka su suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pozicija (2023 m. rugpjūčio 3 d. raštu-atsakymu) dėl taikos sutarties sudarymo ir teismo procesinį sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo siekia panaudoti kaip įrodymą byloje, kurioje būtų sprendžiamas ginčas tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens dėl indėlio draudimo išmokos priteisimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad juridinio fakto nustatymas negali būti panaudotas kaip įrodymas kitoje byloje, nes tai prieštarautų juridinio fakto nustatymo tikslams ir sąlygoms (CPK 444, 445 straipsniai). Tod4l pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašomas nustatyti faktas negali būti nustatinėjamas CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamam klausimui spręsti pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.