Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-129-245/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-26
Bylos Nr.
1S-129-245/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
M. Č.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-129-245/2016
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. lapkričio 23 d. priimtą nutarimą Nr. 93-949 taikyti nuteistajam M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. nuteistas 2009-10-19 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., 259 str. 2 d. galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2011-05-09 nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendis pakeistas, galutinė bausmė M. Č. paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015-04-30, bausmės pabaiga – 2017-04-19.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 93-949 nutarė nuteistajam M. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, padariusi išvadą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, be to, neatlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę ir teisingumo principą.

Šalies argumentai

M. Č. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-21 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas, t. y. nepagrįstai vertino jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį. Be to, nebuvo atsižvelgta, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, todėl atlikta bausmės dalis jam turi pakankamą baudžiamąjį poveikį. Nuteistojo teigimu, turima galiojanti drausminė nuobauda negali jo charakterizuoti vien neigiamai, kadangi būtina vertinti visą bausmės vykdymo procesą, o ne atskiras aplinkybes. Pažymima ir tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai pakito – nuo 42 balų iki 19 balų pagal OASys metodiką. Be to, jis savo noru sutiko su intensyvios priežiūros taikymu po lygtinio paleidimo. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam itin svarbus, nes abu jo tėvai yra senyvo amžiaus ir turintys negalią, nuo 2015-12-09 tėvui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinos darbingumas tik 35 procentai, dėl to ji viena negali pasirūpinti sutuoktiniu. Šeima jam gali būti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo, be to, jis turi galimybę, paleistas lygtinai, įsidarbinti ir užsiimti teisėta veikla.

Motyvuojamoji dalis

M. Č. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą bei skundo argumentus, daro išvadą, kad nuteistasis M. Č. šiuo metu neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, kurias nustačius galima nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes, motyvaciją ir pan. Vadovaujantis sistemiškumo principu, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, apygardos teismas įvertina ir BVK 8 straipsnio nuostatas.

Sutiktina su nuteistuoju, kad padarytų nusikaltimų sunkumas, pobūdis, neatlikta bausmės dalis nėra tie kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo nuteistajam institutą. Vis dėlto, šiuo atveju ir be minėtų kriterijų egzistuoja aplinkybių, kurios neduoda pagrindo teismui daryti išvados, kad M. Č. pasitaisė ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos posėdžio dienai M. Č. elgesys pataisos namuose buvo vertinamas gerai, nuteistasis laikėsi nustatyto režimo reikalavimų, tačiau vos sulaukęs teigiamo Komisijos sprendimo, grubiai pažeidė vidaus tvarkos reikalavimus – 2015-12-02 buvo uždarytas į baudos izoliatorių dešimčiai parų už tai, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus. Ši drausminė nuobauda yra galiojanti, be to, ji patvirtina, kad nuteistojo motyvacija keisti savo gyvenimo būdą nėra stipri. M. Č. padarytos nusikalstamos veikos taip pat susijusios su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, todėl kritiškai vertinamas socialinio tyrimo išvados teiginys, kad nuteistasis alkoholį, būdamas laisvėje, vartodavo retai ir saikingai. Tokios išvados darymui bylos medžiagoje duomenų nėra. Priešingai, paskirtoji drausminė nuobauda patvirtina, kad polinkio svaigintis nuteistasis negeba suvaldyti net ir žinant, kad jo elgesys bus atidžiai ir kruopščiai įvertintas teismo.

Tai, jog M. Č. buvo pateikęs kelis prašymus VĮ „Mūsų amatai“ direktoriui dėl priėmimo į darbą, tačiau darbo vieta jam nebuvo suteikta dėl laisvų vietų stokos, neleidžia teismui spręsti apie jo turimą darbinę motyvaciją. Sutiktina, jog iš nuteistojo pusės buvo parodyta teigiama iniciatyva, siekiant įsidarbinti, tačiau tik konkretaus darbo sistemingas, stropus atlikimas gali įrodyti, jog nuteistasis darbą vertina kaip privalumą, pozityvų užimtumą, supranta jo teikiamą naudą ir pan. Be to, visada galima ir savanoriškai prisidėti prie pataisos įstaigos aplinkos tvarkymo, kitos pozityvios veiklos. Nors aukštesnės instancijos teismas teigiamai vertina M. Č. apsisprendimą mokytis kompiuterių operatoriaus specialybės, palaikomus ryšius su artimaisiais, tačiau nuteistojo nuostatos, mąstymas kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės likusią bausmės dalį atlikti jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, M. Č. neformaliąsias nuteistųjų bendrijos taisykles vertina kaip neišvengiamus tarpusavio santykius didelėje žmonių grupėje, taigi, nors diskriminacinių nuostatų kitų nuteistųjų ar darbuotojų atžvilgiu jis nereiškia, tačiau kriminalinės subkultūros apraiškas palaiko, joms neprieštarauja, priima tai kaip natūralų pataisos įstaigoje egzistuojantį reiškinį. Be to, socialinio tyrimo išvada liudija ir tai, kad nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

M. Č. skunde pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam yra reikšmingas ir dėl to, kad jo tėvams reikalinga priežiūra dėl prastos sveikatos būklės. Jis grįžtų gyventi pas tėvus ir padėtų šiems buityje. Nors tokie nuteistojo planai vertinami palankiai, tačiau tai nėra besąlyginė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo motinai J. Č. trisdešimt penkių procentų darbingumas neterminuotai nustatytas dar 2002 m. (b. l. 49), t. y. gerokai anksčiau nei M. Č. padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi tuo metu nuteistasis nematė poreikio padėti savo tėvams, nors gyveno kartu su jais. Todėl nepagrįsta teigti, kad tėvų teigiama įtaka M. Č. gali būti apsauginis faktorius nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo.

Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo M. Č. pažanga mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius (gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys) nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi ir šiuo metu vertinama kaip žema, tačiau kalbėti apie reikšmingą teigiamą pažangą prasmės nėra, kadangi M. Č. vos prieš mėnesį šiurkščiai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, todėl esant atliktam tik trečdaliui visos paskirtos bausmės laiko, yra per anksti spręsti, ar toks nuteistojo elgesys buvo atsitiktinis, ar tendencingas. Be to, ir nuteistojo pasirenkami problemų sprendimų būdai (pvz., dalyvavimas bado akcijose) nėra adekvatūs. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Olegas ŠibkovasDaiva Jankauskienė