Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros atstovui prokurorui D. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnyba) atstovui N. J., atsakovams G. Č., V. Š., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Šiaulių regiono keliai“ atstovams E. G., advokato padėjėjai N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, G. Č., R. B., V. Š. ir A. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VĮ „Šiaulių regiono keliai“, notarėms V. J. – Birbilienei, V. P. ir N. M., dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi į valstybinės reikšmės keliui priskirtiną plotą yra patekusi žemės sklypo, kuris pagal VĮ Registrų centras administruojamus duomenis priskirtinas privačiai atsakovės R. B. nuosavybei, dalis, ši teisės normoms prieštaraujanti situacija turi būti ištaisyta. Sutinka, kad Kelias Nr. 4006 buvo įteisintas, ir tokio pobūdžio kelių juostų numatytas minimalus plotis (18 m.) buvo dar iki tada, kada buvo leista parduoti privačių namų valdų žemės sklypus Šiaulių rajone (2000 m.). Ginčijamų aktų priėmimo metu (2000-aisiais metais) galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 str. numatė, kad V kategorijos kelių juostos minimalus plotis - 18 m. Tokia įstatymo nuostata išlikusi ir iki šiol, todėl tokie aktai (ar jų dalys), kuriais (kuriomis) pažeidžiama Konstitucinė nuostata, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso keliai, yra naikintini. Ginčijamais aktais privačiai nuosavybei perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, todėl, atmetus ieškinio reikalavimus, visuomenė ir valstybė patirtų didelę žalą, nebūtų užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu (I t. b.l. 102-104).

Papildė, jog atsakovui V. Š. nuosavybės teise priklausančio sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0029 ha ploto dalis patenka į minėtą Valstybinės reikšmės kelią (Kelio Nr. 4006), į kurio sąvoką įeina ir kelio juosta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtojo kelio atkarpa nuo 10,5-ojo jos kilometro iki 24,5-ojo kilometro priskirta būtent V kategorijai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nurodytą minimalų kelių juostos plotį (t.y. 18 m), buvo apskaičiuotas Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, įsiterpiančio į Kelio Nr.4006 juostą, plotas, t.y. 0,0029 ha. Kadangi į valstybinės reikšmės keliui priskirtiną plotą yra patekusi žemės sklypo, kuris pagal VĮ Registrų centras administruojamus duomenis priskirtinas privačiai atsakovo V. Š. nuosavybei, dalis, ši teisės normoms prieštaraujanti situacija turi būti ištaisyta. Sutinka, kad Kelias Nr. 4006 buvo įteisintas, ir tokio pobūdžio kelių juostų numatytas minimalus plotis (18 m.) buvo dar iki tada, kada buvo leista parduoti privačių namų valdų žemės sklypus Šiaulių rajone (2000 m.). Ginčijamų aktų priėmimo metu (2000-aisiais metais) galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 10 str. numatė, kad V kategorijos kelių juostos minimalus plotis - 18 m. Tokia įstatymo nuostata išlikusi ir iki šiol, todėl tokie aktai (ar jų dalys), kuriais (kuriomis) pažeidžiama Konstitucinė nuostata, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso keliai, yra naikintini. Dalis žemės, kurios savininkas šiuo metu yra V. Š., patenka į valstybinės reikšmės kelio juostą ir jos užimtą žemę.

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos neturėjo diskrecijos spręsti dėl kelio pločio, o klaida galimai įvyko, nes ginčo kelias Nr. 4006 Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Raudėnų seniūnijos Raudėnų vietovės žemės kadastro plano ištraukoje matyti, kad ginčo kelias Nr. 4006 klaidingai pažymėtas kaip vietinės reikšmės (kurio minimalaus pločio tuometinė Kelių įstatymo redakcija nereglamentavo), o ne respublikinės (kurio minimalus plotis turėjo būti 18 metrų). Teisinių reikalavimų senatis nėra absoliuti, ji netaikoma, kai reiškiami reikalavimai, susiję su ypatingų vertybių gynimu. Senaties institutas negali būti taikomas siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačiai nuosavybei, nes priešingu atveju teismo sprendimas įteisins Konstitucijai expressis verbis prieštaraujančią teisinę padėtį. Be to, būtų neteisinga ieškovui palankaus sprendimo atveju naujų kadastrinių matavimų sklypų suformavimo naštą perkelti atsakovui V. Š., todėl teismas turėtų įpareigoti NŽT per protingą laiko tarpą ištaisyti padarytas klaidas (II t., b.l. 48-51).

Atsakovės R. B., A. Š., tretieji asmenys notarės V. J. – B., V. P. ir N. M., teismo posėdyje nedalyvavo. Gauti notarių V. J. – B. ir N. M. prašymai bylą nagrinėti šalims nedalyvaujant. Notarei V. P. teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Atsakovė G. Č. dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, savo nuomonės dėl ieškinio neišreiškė, į teismo posėdį neatvyko.

Dėl ieškovės atsisakymo patikslinto ieškinio reikalavimo dalyje

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininkas 2000 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau - Projektas) patvirtino Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame piliečiams suformuotų žemės sklypų plotus pagal priedą, šiems sklypams specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus. Projekto plane Kelią Nr. 4006, einantį nuo Tryškių iki Raudėnų kaimo, suprojektavo 18 m pločio, o per Raudėnų kaimą - 12 m pločio, o atkarpoje nuo Raudėnų kaimo iki Dirvonėnų - 18 m pločio. Šiaulių apskrities valdytojas 1996 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 59Iv „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ priedo „Šiaulių rajono gyventojų, kuriems parduodamos namų valdos, sąrašas“ I dalies „Raudėnų seniūnija“ Raudėnų gyvenvietės eilute Nr. 16 įsakė atlikus geodezinius matavimus P. K. parduoti (duomenys neskelbtini) kv. m namų valdos žemės sklypą 2000 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apskrities viršininkas Sutartimi Nr. P91/00-0445 dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo pardavė P. K. 0,2246 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už perkamą žemės sklypo dalį P. K. sumokėjo 456,55 Lt ir valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis - 5,74 Lt.

Minėto sandorio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas P. K. nuosavybės teise 0,2246 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2000-10-13 sutartimi P. K. pardavė minėtą 0,2246 ha žemės sklypą G. Č.. 2012-04-19 Mainų sutartimi R. B. įgijo minimą žemės sklypą. 2016-09-01 pirkimo – pardavimo sutartimi R. B. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2017-01-10 dovanojimo sutartimi Nr. 72 V. Š. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinei A. Š..

UAB „Šiaulių hidroprojektas“ 2015 m. atliko Kelio Nr. 4006 kadastrinius matavimus, kurių metu paaiškėjo, kad į Kelio Nr. 4006 atkarpą nuo 16,348 km iki 18,038 km patenka 16-ka privačių žemės sklypų dalių, kurių bendras plotas - 0,1531 ha, tame tarpe ir ginčo Žemės sklypo dalis — 0,0029 ha, t. y. Žemės sklypas yra įsiterpęs 0,78 m į Kelią Nr. 4006 ir patenka ant Kelio Nr. 4006 griovelių, šlaitų, taip susiaurindamas minimalų - 18 m kelio juostos plotį. Pastebėtina, kad Kelio Nr. 4006 juostos plotis skaičiuojant jį nuo kelio vidurio iki Žemės sklypo su persidengiančia dalimi, t. y. pusė kelio juostos, yra tik 7,5 m vietoj 9 m, be to, kitoje kelio pusėje prieš ginčo Žemės sklypą esantis kitas sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į Kelią Nr. 4006 yra įsiterpęs 4,54 m, o tai reiškia, kad šioje kelio atkarpoje kelio juostos plotis yra tik 11,18 m vietoj 18 m.

Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas ABTĮ 5,56 str. taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-25 nutartis Nr. A146-335/2008).

Pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju prokuroro ginčijami administraciniai aktai dėl teisės aktų panaikinimo, kuriais buvo suteikta teisė įgyti 0,0029 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai - Tryškiai, kurio nuomone, valstybės institucijų ir pareigūnų yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl suteikia jam ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti ginčą dėl viešojo intereso pažeidimo, siekiant ginčo žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo byloje taikyti ieškinio senatį, motyvuojant tuo, kad prokurorė praleido bendrąjį ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 1 d. ir ABTĮ nustatytus administracinių teisės aktų apskundimo terminus. Šioje byloje ieškinį pateikė prokuroras, ginantis viešąjį interesą. Pažymėtina, kad gindamas valstybės nuosavybės teises nuo pažeidimų (gindamas viešąjį interesą), prokuroras reiškia ieškinį ir nurodytą viešąjį interesą gina turėdamas ieškovo teises (CPK 50 str. 1 d.). Tai susiję ir su jo teisių apimčių ieškinio senaties, kaip ginčo materialinio teisinio santykio sudėtinio teisinio (įstatymu nustatyto) elemento (CK 1.124, 1.126 str., 1.131 str. 1 ir 2 d., 1.132 str.), taikymo aspektu.

Taigi prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, kreiptis į teismą su ieškiniu (taip pat ir skundo dėl administracinio akto padavimo) senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo surinkta reikšminga medžiaga, sudaranti pagrindą teigti apie viešojo intereso pažeidimą, reikalinga pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 str. reikalavimus, vertinant, ar tai buvo atlikta per protingą terminą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2016-05-27 gautas VĮ Šiaulių regiono keliai 2016-05-25 raštas Nr. 5-741(7.35) dėl žemės sklypų, patenkančių į valstybinės reikšmės kelių juostas, įvertinimo ir viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius neteisėtai R. B. privačiai nuosavybei perleido valstybinės reikšmės kelio – 0,0029 ha rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai-Dirvonėnai – Raudėnai - Tryškiai. Ieškinys teisme gautas 2016-06-29. Po VĮ Šiaulių regiono keliai kreipimosi, prokuroras su prašymu ginti galimai pažeistą viešą interesą, tačiau terminas ieškinio pateikimui buvo nežymiai praleistas (2 dienos).

Tačiau remiantis kasacinio teismo praktika, net ir konstatavus ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimą, tai dar nesudaro pagrindo atmesti tokį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-14 nutartis Nr. 3K-3-310/2012; 2011-12-21 nutartis Nr. 3K-3-523/2011).

Įstatymas įtvirtina teismo teisę atnaujinti praleistą senaties terminą, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-12-18 nutartis Nr. 3K-3-578/2007; 2007-09-24 nutartis Nr. 3K-3-338/2007; kt.).

Todėl, teismas, įvertinęs termino praleidimo trukmę, prokuroro aktyvius veiksmus viešam interesui apginti, byloje sprendžiamų klausimų reikšmingumą, nemano, jog nustatytas senaties termino pažeidimas gali riboti siekiamą tikslą – pašalinti galimus valstybės turto disponavimo pažeidimus, dėl ko atnaujina praleistą ieškinio senaties terminą.

Dėl administracinių aktų ir sandorių prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kelių įstatymo 4 str. 2 d. taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai, o turto patikėjimo teise juos valdo įgaliotos valstybės įmonės ar Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ir išdėstytos principinės nuostatos įtvirtina, kad valstybinės reikšmės keliai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus nuosavybės teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, jog, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 2 d. numato, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata įtvirtina ne tik privačios, bet ir valstybės, savivaldybės nuosavybės, įskaitant ir žemę, apsaugą, todėl Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančių kelių įsigyti privačiai nuosavybei negalima.

1991 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 4 str. 1 d. (1998-11-17 įstatymo Nr. VIII-923 redakcija) nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (1997-09-25 įstatymo Nr. VIII-426 redakcija) 2 str., kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, eismo reguliavimo priemonės. Pagal to paties įstatymo 3 str., keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės kelius ir vietinės reikšmės kelius. Taip pat įstatymo 10 str. numatyta, kad Žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, minimalus plotis nustatomas: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; 2) II kategorijos kelių – 28 metrai; 3) III kategorijos kelių – 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių – 19 metrų; 5)V kategorijos kelių – 18 metrų.

VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2016-05-25 rašte Nr. 5-741(7.35) nurodė, kad Kelias Nr. 4006, kaip valstybės turtas, yra perduotas patikėjimo teise valdyti ir apskaitomas įmonės balanse, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai, bei pateikė duomenis apie Kelią Nr. 4006, iš kurių nustatyta, kad jis yra rajoninės reikšmės kelias, jo atkarpa nuo 9,97 km iki 24,50 km (visas kelio ilgis 14,53 km) priklauso V kelio kategorijai, kurios minimalus plotis yra 18 m, o kelio apsaugos zonos plotis nuo kelio briaunų yra 20 m.

2016-11-23 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2831-621/2016 buvo panaikinta Šiaulių apskrities viršininko 2000-03-03 įsakymo Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis“, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias – rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai 12 metrų pločio per Raudėnų kaimą (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km). Iš ieškinio matyti, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas atkarpoje ties (duomenys neskelbtini) kaimu, Raudėnų sen., k., Šiaulių r. sav. Iš minėto akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei neteisingai nustatant valstybinės reikšmės kelio ribą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šie iš Konstitucijos kylantys imperatyvai suponuoja ir tai, kad valstybės nuosavybės teisių, pažeistų dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, gynimo priemonės turi užtikrinti efektyvų viešosios nuosavybės apsaugos mechanizmą. Nuosavybės teisės į valstybės žemę perdavimas asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nagrinėjamo ginčo kontekste), reiškia ne ką kitą, kaip valstybės institucijų, atliekančių įstatymu nustatytas žemėtvarkos funkcijas, priešingus teisei veiksmus, kuriais valstybės nuosavybės teisė į žemę (kelią) be teisėto pagrindo perleidžiama asmenims privačios nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės teisės, kylančios iš žmogaus prigimties, tarp jų – nuosavybės teisė.

Aiškindamas Konstitucijos 23 str. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. numato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Pagal šio įstatymo 2 str. 4 d., kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skinamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žemė. Pagal to paties įstatymo 2 str. 7 d., kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.

UAB „Šiaulių hidroprojektas“ 2015 m. atliko Kelio Nr. 4006 kadastrinius matavimus, kurių metu paaiškėjo, kad į Kelio Nr. 4006 atkarpą nuo 16,348 km iki 18,038 km patenka 16-ka privačių žemės sklypų dalių, kurių bendras plotas - 0,1531 ha, tame tarpe ir ginčo Žemės sklypo dalis — 0,0029 ha, t. y. Žemės sklypas yra įsiterpęs 0,78 m į Kelią Nr. 4006 ir patenka ant Kelio Nr. 4006 griovelių, šlaitų, taip susiaurindamas minimalų - 18 m kelio juostos plotį. Pastebėtina, kad Kelio Nr. 4006 juostos plotis skaičiuojant jį nuo kelio vidurio iki Žemės sklypo su persidengiančia dalimi, t. y. pusė kelio juostos, yra tik 7,5 m vietoj 9 m, be to, kitoje kelio pusėje prieš ginčo Žemės sklypą esantis kitas sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į Kelią Nr. 4006 yra įsiterpęs 4,54 m, o tai reiškia, kad šioje kelio atkarpoje kelio juostos plotis yra tik 11,18 m vietoj 18 m. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ženklinant ginčo žemės sklypą neteisingai buvo nustatyta valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio kelias Nr. 4006 Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai riba.

Teismas sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens VĮ „Šiaulių regiono keliai“ atstovų argumentais byloje, kad detaliai išimtinės valstybės nuosavybės ir valstybinės reikšmės kelių reglamentavimo klausimai buvo nustatyti Kelių įstatymo straipsniuose, kituose norminiuose aktuose, kurie galiojo ginčo administracinių aktų priėmimo ir valstybės žemės pardavimo sandorio metu ir kad faktiškai valstybės nuosavybė į žemę (kelią) atsirado anksčiau nei privataus asmens nuosavybę į namų valdos sklypą.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu 4 str. 1 d. 1 p. (1996-09-24 įstatymo Nr. 1-1540 redakcija) valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pastarojo įstatymo 4 str. 2 d. (1996-09-24 įstatymo Nr. 1-1540 redakcija) nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačiai nuosavybei negalima.

Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 1 p. taip pat nustatyta, kad žemė užimta valstybės ir savivaldybių kelių yra neprivatizuojama. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė, šio įstatymo 6 str. 4 d. imperatyviai nurodo, kad valstybinės reikšmės kelių ir jų žemės patikėtinis yra šių kelių valdytojas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757„Dėl valstybinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino valstybinės reikšmės kelių sąrašą, kurio Nr. 1091 nurodytas kelias Nr. 4006 Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai, bei pateikė duomenis apie Kelią Nr. 4006, iš kurių matyti, kad jis yra rajoninės reikšmės kelias, jo atkarpa nuo 9,97 km iki 24,50 km (visas kelio ilgis 14,53 km) priklauso V kelio kategorijai, kurios minimalus plotis yra 18 m, o kelio apsaugos zonos plotis nuo kelio briaunų yra 20 m.

Nagrinėjamu ginčo atveju teismas vertina, kad ieškovės ir trečiojo asmens VĮ „Šiaulių regiono keliai“ pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad valstybinės reikšmės kelio Nr. 4006 16,348-18,038 km eksploatuojamo ruožo priklausė V kelio kategorijai, tokio kelio juostos plotis - 18 m, ir apie šį imperatyviai nustatytą kelio juostos plotį dar žinojo ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (tuomet - Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius), ką patvirtina suderinimo spaudas ir skyriaus vedėjos R. R. parašas Šiaulių rajono kelių sąraše (I t., 20, 28-29). Tai iš dalies patvirtina ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad 18 metrų pločio kelio nebuvo įmanoma suformuoti dėl tvorų, želdinių, žemės namų valdų vietose.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities viršininkas, priimdamas 1996-07-01 įsakymą Nr. 591v „591v „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ ir jo priedą „Šiaulių rajono gyventojų, kuriems parduodamos namų valdos, sąrašas“ I dalies „Raudėnų seniūnija“, kuriuo pagal geodeziniu matavimus buvo atmatuotas ir suformuotas 0,2246 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į kurio dalį buvo neteisėtai įtraukta 0,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai dalis. Tuometinė žemės reformą vykdanti institucija nesiėmė veiksmų, kad valstybinės reikšmės kelio- rajoninio kelio apsaugos juosta atitiktų Kelių įstatyme nustatytus apsaugos juostų reikalavimus, neatkreipė dėmesio į šio kelio reikšmę viešajam interesui, nuostatai, kad valstybinės reikšmės kelias nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-04-12 nutartis Nr. 3K-7-165/2012), t.y. nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymą, nuostatomis, ko pasekoje neteisingai įvertino apsaugos juostos zonas, suprojektavo ir suformavo namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį 2000-08-18 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P91-00-0445 įgijo P. K., o vėliau 2000-10-13 sutartimi perleido G. Č., kuris 2012-04-19 Mainų sutartimi buvo išmainytas į R. B. priklausiusį turtą, 2016-09-01pirkimo – pardavimo sutartimi perleistas V. Š., o 2017-01-10 dovanojimo sutartimi perleistas A. Š..

Atsižvelgiant į įvardintas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad ,2246 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įtraukta 0,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai - Tryškiai dalis patenka ant valstybinės reikšmės kelio, t. y. rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai, darytina išvada, kad priimant ginčijamą Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. 591 v „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ priedo „Šiaulių rajono gyventojų, kuriems parduodamos namų valdos, sąrašas“ I dalies „Raudėnų seniūnija“ eilutę Nr. 16 dėl namų žemės valdos pardavimo, turėjo būti įvertinta, kad faktiškai ši žemė yra užimta valstybinės reikšmės kelio ir jos privatizavimas negalimas, todėl pripažintinas neteisėtu ir panaikintinas.

Dėl restitucijos

CK 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal šio straipsnio 2 d. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, o straipsnio 3 d. pažymi, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso 6 knygos normos.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų panaikinus ginčijamus administracinius aktus dalyse dėl valstybinės reikšmės kelio juostos ir ribos, kuri neteisėtai pateko privačiai nuosavybei, pripažintinos negaliojančiomis toje dalyje (0,0029 ha) ir panaikintinos aukščiau minėtos perleidimo sutartys dėl ginčo sklypo, nes šios sandorių dalys (valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė (kelio juosta) nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, ir jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas) prieštarauja jau minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms (Kelių įstatymo, 2 str., 3 str., Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d., CK 4.7 str. 2 d.).

Kadangi pagal Konstitucijos 47 str. valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, tai, konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokie žemės sklypai, į kuriuos patenka valstybinės reikšmės keliai, turi būti grąžinami valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamos bylos atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio dalį jos įgaliotam pareigūnui – Šiaulių apskrities viršininkui – priėmus administracinius aktus dėl namų valdų žemės sklypo pardavimo. Šis aktai pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus tokį administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-12-01 nutartis Nr. 3K-3-662/2004; 2006-05-15 nutartis Nr. 3K-3-328/2006; 2007-06-05 nutartis Nr. 3K-3-149/2007; 201002-05 nutartis Nr. 3K-3-47/2010; 2011-12-16 nutartis Nr. 3K-3-518/2011; kt.).

Taigi panaikinus administracinius aktus dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo, namų valdos žemės sklypo pardavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju žemės sklypas, kuris buvo neteisėtai parduotas P. K., atlygintinais sandoriais perleistas kitiems asmenims- G. Č., vėliau R. B. ir galiausiai V. Š.. Byloje visos atsakovų–fizinių asmenų sudarytos turto, dalyje dėl 0,0029 ha žemės sklypo dalies, patenkančios į valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai- Raudėnai – Tryškiai dalį, kuri buvo neteisėtai suformuota ir parduota, perleidimo sutartys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, nes prieštarauja imperatyviosioms Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d., CK 4.7 str. 2 d. normoms. Kaip minėta CK 1.80 str. 2 d. nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Restitucija taikoma pagal CK 6 knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą.

Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 200912-04 nutartį Nr. 3K-3-570/2009; 2010-02-05 nutartį Nr. 3K-3-47/2010; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyje Nr. 3K-7-165/2012 priimtoje 2012-04-12 pažymėta, kad, taikant restituciją, konkrečioje byloje, kurioje kyla jos taikymo klausimas, būtina įvertinti restituciją lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifiką. Šioje byloje viena restituciją lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 str. valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn.

Nagrinėjamoje byloje administraciniai aktai atkurti nuosavybės teises pripažinti neteisėtais ir panaikinti dėl jų neatitikties imperatyviosioms jau minėtų įstatymų normoms. Šioje byloje atsakovo A. Š. teisė į nuosavybę nebuvo paneigta, tačiau nustatyta, kad dalis jam priklausančio žemės sklypo, patenkančio į rajoninio kelio Nr. 4006 dalį, jam negalėjo būti perleista. Byloje taip pat nenustatyta, kad P. K., kuriam buvo suformuota, o vėliau parduota žemės sklypo dalis, patenkanti į valstybinės reikšmės kelio dalį, būtų daręs kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant suformuoto namų valdos žemės sklypo žemės plotą. Taigi nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės kelio perdavimą privačiai nuosavybei lėmė valstybės institucijų veiksmai.

Remiantis teismų praktika, panaikinus administracinius aktus ir pardavimo sutartis, restitucija saisto tik paskutinįjį neteisėtai perleisto turto savininką ir valstybę, todėl siekiant tinkamai užtikrinti valstybės intereso atgauti neteisėtai perleistą turtą bei privataus asmens intereso realiai naudotis jam priklausiančia nuosavybe pusiausvyrą, o valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-04-12 nutartis Nr. 3K-7-165/2012). Nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).

Taigi valstybė įpareigotina paskutiniam turto įgijėjui (apdovanotajam) A. Š., iš kurios turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jos patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorio sudarymo metu turto rinkos kainos. Dovanojimo sutartyje nurodyta kaina 2017-01-03 žemės sklypo vidutinė vertė buvo 600,00 Eur, (dovanojamas žemės sklypas su pastatais ir statiniais šalių įkainoti 1000,00 Eur), todėl namų valdos žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė atitinka prokuroro nurodytą restitucijos sumą ((0,0029 ha x100 proc.)/0,2246 ha) x 600 Eur, kas sudaro 7,75 Eur. Taigi grąžinus ginčo sklypo dalį valstybės nuosavybėn iš valstybės A. Š. priteistina 7,75 Eur turto išlaidų (CK 6.145 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios (Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo)“ (Žin., 2010, Nr. 31-1434; Žin., 2010, Nr. 54-2654) 5.2 p. nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, kilus ginčų dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, todėl taikant restituciją, būtent valstybę atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina atlyginti žemės vertę ir sumokėti 7,75 Eur atsakovei A. Š..

Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Be to teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai taikant restituciją natūra asmenys įpareigojami grąžinti neteisėtai įgytą turtą, tačiau yra patyrę su tuo turtu susijusių (pvz., su turto pagerinimu, turto priežiūra) išlaidų, jų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas pagal išlaidas patyrusių asmenų ieškinį, t.y. atsakovams (fiziniams asmenims) neužkertamas kelias vėliau atskirai kreiptis į teismą su ieškiniu prieš valstybę. Todėl tuo aspektu teismas vertina, kad nėra pagrindo išeiti iš prokurorės pateikto ieškinio ribų, taikant restituciją, nustatyti didesnes atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybės ribas, kaip to prašė teismo posėdyje ieškovo pusėje veikiantis trečiasis asmuo.

Teismas, sprendimu išspręsdamas ginčą, turi pareigą paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas šalims. Konstatuotina, kad ginčas susijęs su viešojo intereso gynimo specifika, todėl pagal prokurorės ieškinį iš esmės atsakingi pagrindiniai atsakovai – valstybė, ją atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-04-12 nutartis Nr. 3K-7-165/2012). Atitinkamai teismas šioje byloje, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neturi pagrindo žyminio mokesčio ir kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstyti tarp kitų atsakovų (fizinių asmenų) ir jas priteisti valstybės naudai (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 96 str. 1 d., 5 d.).

2017-02-22 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-114-1004/2017 taikytos laikinosios apsaugos priemonės - kuriomis padarytas įrašas viešame registre dėl A. Š. vardu registruoto nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo - paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2-3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti ieškovės atsisakymą nuo patikslinto ieškinio dalies (dėl 2000-03-03 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies panaikinimo, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias - rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km)).

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 2000-03-03 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. Nr. 427 „Dėl Šiaulių rajono Raudėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies panaikinimo, kuria suprojektuotas valstybinės reikšmės kelias - rajoninis kelias Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai (atkarpa nuo 16,348 iki 18,038 km.

Ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovams tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1996 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 591v „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo“ priedo „Šiaulių rajono gyventojų, kuriems parduodamos namų valdos, sąrašas“ I dalies „Raudėnų seniūnija“ eilutę Nr. 16 dalyje, kuria į 0,2246 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įtraukta 0,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai - Dirvonėnai - Raudėnai - Tryškiai dalis.

Pripažinti negaliojančia 2000 m. rugpjūčio 18 d. sutartį Nr. P91/00-0445 dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo dalyje, kuria P. K. nuosavybės teise įgijo 0,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2246 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

Pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 13 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VP1-4340, patvirtintą Šiaulių miesto 2-ojo notarų biuro notarės V. P., dalyje, kuria G. Č. nuosavybės teise įgijo 0,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2246 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

Pripažinti negaliojančia 2012-04-19 Mainų sutartį, notarinio registro Nr. 475, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarės V. J. – B., dalyje, kuria R. B. nuosavybės teise įgijo 0,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2246 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

Pripažinti negaliojančia 2016-09-01 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5224/2016, patvirtintą Šiaulių rajono I-ojo notarų biuro notarės N. M., dalyje, kuria V. Š. nuosavybės teise įgijo ,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2246 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

Pripažinti negaliojančia 2017-01-10 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 72, patvirtintą Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarės V. J. – B., dalyje, kuria A. Š. nuosavybės teise įgijo ,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2246 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

įpareigoti atsakovę A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0029 ha valstybinės reikšmės kelio – rajoninio kelio Nr. 4006 Kuršėnai – Dirvonėnai – Raudėnai – Tryškiai dalį, patenkančią į 0,2246 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (į.k. 188704927), A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,75 Eur (septynis eurus, 75 centus) natūra grąžinamos valstybės nuosavybėn žemės vertės.

Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų nepriteisti.

Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-22 nutartimi taikytos laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Specialiame interneto tinklapyje teismo sprendimo paskelbimo dieną paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. balandžio 11 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-114-1004/2017 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05935-2016-3) pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros, į.k. (duomenys neskelbtini), 2017-02-22 patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims VĮ „Šiaulių regiono keliai“, notarėms V. J. – B., V. P. ir N. M., dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Notarės V. P. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Notarė V. P. informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Notarė V. P. šį sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali apskųsti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524768.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.