Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-23 · Byla Nr. Iv-601-484/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
Iv-601-484/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02206-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
E. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-601-484/2011Proceso Nr. 3-61-3-02206-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
SPRENDI MA SLietuvos Respublikos vardu2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. R. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti jo naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT, Tarnyba) nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 3024,97 Lt (b.l.1-2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirba STT statutiniu valstybės tarnautoju. Pagal iki 2007-10-01 galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Taikant nurodytą teisės normą, jam nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime konstatavo, jog toks įstatyminis reguliavimas yra neteisėtas. Konstitucinis Teismas, vertindamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau –Statutas) 6 straipsnio 4 dalį pareigūnas privalo vykdyti aukštesnio pagal pavaldumą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno įsakymus ir nurodymus. Pagal Statuto 35 straipsnio 1 dalį pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, jo pavaduotojo ar tiesioginio viršininko pavedimu pareigūnas gali dirbti ilgiau, negu nustatyta darbo savaitės norma. Atitinkamai Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti subjektai gali pavesti pareigūnui dirbti poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikti papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, o toks pavedimas yra privalomas. Tai, kad atsakovas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo tinkamai nekompensavo už faktiškai atliktą darbą, reiškia, kad jis iki šiol nėra tinkamai atsiskaitęs. Tokia situacija, pareiškėjo teigimu, prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams. Pažymėjo, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto kalte (LVAT 2005-12-21 nutartis adm. byloje Nr. A-1-638/2005). Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimą išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimą, tačiau atsižvelgiant į skundą ir jam taikytiną senaties terminą, teisės normų taikymo procedūra nėra baigta (b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Atsakovė Specialiųjų tyrimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Statuto 30 straipsnis nustato, jog pareigūnams pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą tarnybinį rangą kvalifikacinę kategoriją ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka; priedo už tarnybos stažo dydžius nustato Valstybės tarnybos įstatymas; priemokos už pareigybės aprašyme nenurodytą ar įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą taip pat darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis mokamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2007-09-30 buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams (ir STT pareigūnams) mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 22¹, 48¹, 50¹ straipsniais įstatymu Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2007-06-07 redakcija) nuostata buvo pakeista ir nustatyta, kad į valstybės tarnautojams (iš to skaičiaus ir STT pareigūnams) mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, neįskaitomas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kad kitų priedų ir priemokų (tarp jų - apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą) suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, liko. Tokia nuostata galiojo iki 2008-12-31.

Pažymėjo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl priedų ir priemokų ribojimo pripažino antikonstitucinėmis. Atsakovės teigimu, pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-06-27 nutartis a.b. Nr. A5-264/2003). Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu jie nebuvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Tarnyba mano, kad darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjui galėtų būti priteista tik tuo atveju, jeigu mokant darbo užmokestį ir toliau būtų taikomos Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo nuostatos. Kadangi mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį Tarnyba vadovavosi galiojančiais teisės aktais, nėra pagrindo pripažinti, kad ji neveikė taip, kaip privalėjo veikti. STT veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės, o Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata buvo taikoma pagrįstai (b. l. 7-9).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2007-2008 metais dirbo STT statutiniu valstybės tarnautoju (b. l. 3, 10).

STT pažymos duomenimis nustatyta, kad STT dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą 2008 metų liepos ir rugsėjo mėnesiais pareiškėjui neišmokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 3, 10).

STT pareigūnų darbo užmokestį ir kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimą reglamentuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas, kurio 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnybos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Tarnybos pareigūnų pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka. Statuto 30 str. 5 d. nustatyta, kad priemokos už pareigybės aprašyme nenurodytą ar įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, taip pat darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis mokamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymo VI skyrius, inter alia ir 23 str. 2 d., be išlygų taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio Įstatymo (2007-06-07 Nr. X-1175) 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyti priedai, t. y. priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma išliko.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbą nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 metų gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiškėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

Taigi, tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Ieškinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos (žr. LVAT 2011-11-14 nutartį a.b. Nr. A575-1839/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio, susidariusio 2008 metų liepos ir rugsėjo mėnesiais dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010-07-21, t. y. nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl turi teisę į dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. liepos mėn.

Tarnybos pažymos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas dėl priedų ir priemokų sumai taikyto pareiginės algos ribojimo už darbą 2008 metų liepos mėn. pareiškėjui nesumokėjo 2670,59 Lt, rugsėjo mėn. - 354,38 Lt darbo užmokesčio. Iš viso pareiškėjui neišmokėta 3024,97 Lt. Ginčo dėl pateiktoje pažymoje užfiksuotų duomenų nėra. Būtent ši suma ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

E. R. skundą tenkinti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos E. R. naudai 3024,97 (tris tūkstančius dvidešimt keturis litus, 97 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė