Utenos apylinkės teismo sprendimas

veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui T. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (reorganizuota Panevėžio teritorinė ligonių kasa) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo T. Š. 977,17 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad ieškovė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sumokėjo 977,17 Eur už T. Š. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) suteiktas būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, kadangi, remiantis iš (duomenys neskelbtini) gautų sąskaitų suvestinės išrašo duomenimis, atsakovui (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų už 977,17 Eur. Iš Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, gaudamas sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neteisėtai pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele, ją pateikdamas (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros įstaigai ir nemokamai gaudamas šioje įstaigoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas per ieškovės nustatytą terminą nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis Lietuvoje ar kitoje kompetentingoje valstybėje narėje, tuo metu buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo biudžetui padarytą 977,17 Eur žalą. Atsakovas padarytos žalos savanoriškai neatlygino.

Atsakovas T. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinama, kad atsakovui T. Š. nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, remiantis atsakovo sveikatos priežiūros įstaigai pateikta atsakovui Lietuvos Respublikoje išduota Europos sveikatos draudimo kortele. (duomenys neskelbtini) kompetentingos įstaigos Valstybinei ligonių kasai pateiktose sąskaitose (SED S080) dėl apmokėjimo 861,91 Eur ir 115,26 Eur esančiais duomenimis patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) T. Š. nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. spalio 11 d. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos 977,17 Eur sumai.

Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 19 str. 1 d. nustatyta, kad apdraustasis arba jo šeimos nariai, būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas natūra, kurios jų buvimo toje valstybėje metu tampa būtinos dėl medicininių priežasčių, atsižvelgiant į išmokų ir numatomą buvimo trukmę. Šias išmokas kompetentingos įstaigos vardu moka buvimo vietos įstaiga pagal taikomų teisės aktų nuostatas, tartum atitinkami asmenys būtų apdrausti pagal minėtus teisės aktus. Europos parlamento ir Tarybos reglamento 2009 m. rugsėjo 16 d. (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką, 25 str. 1 d. nustatyta, kad, taikant pagrindinio reglamento 19 str., buvimo vietos valstybės narės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apdraustasis pateikia kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teises į išmokas natūra, šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad apdraustasis turi teisę pagal pagrindinio reglamento 19 str. nustatytas sąlygas gauti išmokas natūra tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos asmenims, apdraustiems pagal buvimo vietos valstybės narės teisės aktus. Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo, keitimo ir naikinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-244, 2 ir 4 p. nustatyta, kad Europos sveikatos draudimo kortelė – dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje metu, kortelės išduodamos ir keičiamos tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims.

Iš ieškovės pateiktų Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašuose esančių duomenų nustatyta, kad, nors atsakovui pagal jo 2022 m. sausio 14 d. prašymą išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę ji tą pačią dieną buvo išduota (galiojimo data iki 2032 m. sausio 14 d., laikinai sustabdyta 2022 m. rugsėjo 13 d.), atsakovas, gaudamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. spalio 11 d., nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neteisėtai pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele, ją pateikdamas gydymo įstaigai bei gaudamas nemokamas paslaugas (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsakovas, nebūdamas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros įstaigai, tačiau, jam neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele, už atsakovui suteiktas būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (2025 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 7100074247).

Pagal CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., deliktinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kai šalis privalo atlyginti, be kita ko, padarytus nuostolius (žalą). Byloje nustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti. Atsakovo neteisėtai gautos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijęs su jo neteisėtais veiksmais (neveikimu), nes atsakovas nesilaikė LR CK 6.263 str. nustatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadaryti žalos kitam asmeniui. CK 6.263 str. 2 d. įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žala PSDF biudžetui padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad PSDF biudžetui būtų atlyginęs išlaidas dėl atsakovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, skolos pagrindo ir dydžio neginčijo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo Valstybinei ligonių kasai už PSDF biudžetui padarytą žalą priteisiama 977,17 Eur žalos atlyginimo.

LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (977,17 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), ieškinys patenkintas, todėl už ieškinį mokėtinas 23 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) priteisiamas į valstybės biudžetą iš atsakovo. Byloje nustatytos 7,93 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia. Nagrinėjamu atveju bendra iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotina suma (30,93 Eur) didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl ši bylinėjimosi išlaidų suma priteisiama iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 441, 260, 268, 270 str., LR CK 6.245, 6.280, 6.210 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš T. Š, 977,17 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 17 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (977,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš T. Š. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas – 30,93 Eur (trisdešimt eurų 93 ct) (23 Eur dydžio žyminio mokesčio suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, 7,93 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.