- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 1-833-1037/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18051-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- I. K., L. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) mezgėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“ kirpėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. K. kaltinama tuo, kad 2019 m. gegužės 1 d., apie 17 val., gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, veikdama kartu su L. V., konflikto su R. K. metu, L. V. tyčia, iš asmeninių paskatų tampant R. K. už plaukų bei kojos, ne mažiau kaip 6 kartus kumščiu suduodant jai į nugaros sritį ir ne mažiau kaip keturis kartus į kairės rankos sritį, tyčia, iš asmeninių paskatų laikė ją prispaudusi prie sienos bei tampė už plaukų ir tuo padarė jai poodines kraujosruvas dešinio žasto, kairio dilbio, kairės blauzdos srityse, krūtinės ląstos sumušimą, t. y. nežymiai sužalojo R. K..
L. V. kaltinama tuo, kad 2019 m. gegužės 1 d., apie 17 val., gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje konflikto su R. K. metu, veikdama kartu su I. K., I. K. tyčia, iš asmeninių paskatų laikant R. K. prispaudus prie sienos bei tampant už plaukų, tyčia, iš asmeninių paskatų tampė R. K. už plaukų bei kojos, ne mažiau kaip 6 kartus kumščiu sudavė jai į nugaros sritį ir ne mažiau kaip keturis kartus į kairės rankos sritį ir tuo padarė jai poodines kraujosruvas dešinio žasto, kairio dilbio, kairės blauzdos srityse, krūtinės ląstos sumušimą, t. y. nežymiai sužalojo R. K..
L. V., apklausta kaip įtariamoji kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d., jos mamos I. K. gyvenamojo namo kieme tarp jos ir R. K. kilo konfliktas dėl jos šuns, kurio metu R. K. skalbinių indu sudavė jai į galvos sritį. Po to ji su savo mama nusprendė nueiti išsiaiškinti pas R. K. į namus. Paklausus R., kodėl ši ją užpuolė, R. K. tapo labai agresyvi, pradėjo isteriškai šaukti bei klykti, nors ji ir jos mama jos net nelietė. Po to pasiėmė telefoną ir pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. R. K. pradėjo skėsčiotis rankomis ir kojomis, puolė muštis, todėl ji vieną kartą patempė jai už plaukų. Tačiau ji vis tiek spardėsi, todėl jos mama ją nestipriai prirėmė prie sienos, kad ji nusiramintų, o ji paėmė jai už kojos, kad ji nustotų spardytis. Ji jokių smūgių R. K. nesudavė. Tuomet R. K. tapo dar agresyvesnė ir ėmė daužyti virtuvėje buvusius indus (b. l. 119-120, 125).
Įtariamoji I. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d., būdama savo namų kieme, išgirdo bildesius, po to iš savo dukters L. V. sužinojo, jog ją su skalbinių indu sumušė R. K.. R. K. nuėjus į namus, ji su L. V. nusprendė eiti pas ją išsiaiškinti. Nuėjusios paklausė, kodėl ji užpuolė L. V.. Tuomet R. K. tapo labai agresyvi, pradėjo isteriškai šaukti, klykti, grasinti, kad iškvies policiją, nors ji ir L. prie jos net neprisilietė. Ji pradėjo skėsčiotis rankomis ir kojomis, spardyti ją ir L. V.. Ji R. K. prirėmė prie sienos, L. V. patempė jai už plaukų. Ji už plaukų jai netempė ir jokių smūgių nesudavė. R. K. vis tiek spardėsi, todėl L. V. paėmė jos koją, kad ji nustotų spardytis. Paleidusi R. K., ji iš jos rankų paėmė mobilaus ryšio telefoną. Tada ji pradėjo daužyti indus, šaukti, puolė į isteriją. Nusileidusi į kiemą, ji padėjo jos telefoną ant žolės (b. l. 136-137, 142).
Kaltinamųjų L. V. ir I. K. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d., apie 16.30 val., jai išėjus į kiemą susirinkti išdžiautų rūbų, tarp jos ir L. V. dėl I. K. šuns kilo konfliktas, kurio metu jos abi susimušė. Po to, apie 17 val., pas ją į namus aiškintis dėl muštynių kieme atėjo L. V. su I. K.. Virtuvėje kilusio konflikto metu L. V. ir I. K. tampė ją už plaukų, po to, I. K. laikant ją už dešinės rankos žasto, L. V. tampė ją už kojos, ne mažiau kaip 6 kartus kumščiu trenkė į nugaros sritį bei ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu trenkė į kairės rankos sritį dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Ji, nuo jų gindamasi, bandė joms įspirti ir ranka suduoti smūgius, suplėšė L. V. palaidinę. Po to, jai bandant paskambinti policijai, I. K. iš jos atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, todėl ji pranešti apie įvykį atvyko į policijos komisariatą. Iškart po įvykio dėl jai padarytų sužalojimų ji kreipėsi į Regioninės Telšių ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 10, 35-36, 39).
Iš 2019 m. gegužės 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. gegužės 1 d., 17.14 val., R. K. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pranešė apie tai, jog jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu smurtavo L. V. ir I. K. (b. l. 9-11).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamas namas adresu (duomenys neskelbtini). Ant antrame aukšte esančios virtuvės grindų yra pabirusios stiklo šukės, šalia fotelio mėtosi įvairūs daiktai: rankšluostis, marškinėliai, maišelis, popieriaus lapelis, du plastikiniai buteliai. Ant stalo ir palangės yra išversti vazonai su gėlėmis, aplinkui pabirusios žemės (b. l. 15-24).
Iš 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. akistatos protokolų matyti, kad buvo atlikta nukentėjusiosios R. K. ir įtariamųjų L. V. ir I. K. akistata (b. l. 50-53, 58-59).
Iš 2019 m. spalio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1883/2019(03) matyti, kad R. K. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio žasto, kairio dilbio, kairės blauzdos srityse, krūtinės ląstos sumušimas, kurie galėjo būti patirti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 79).
Nors kaltinamosios neigia, kad nukentėjusiajai tampė už kojos ir sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į nugaros ir ne mažiau kaip 4 smūgius į kairės rankos sritis, tokie kaltinamųjų parodymai vertintini kaip bandymas pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamoji L. V. pripažino, kad tempė nukentėjusiajai R. K. už plaukų, taip pat buvo paėmusi už kojos. Kaltinamoji I. K. prisipažino, kad buvo nukentėjusiąją prirėmusi prie sienos. Aplinkybę, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus nurodytus kaltinamajame akte patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. spalio 21 d. išvada (Nr. G 1883/2019(03)). Taip pat vertinant nukentėjusiosios parodymus, pažymėtina, kad nukentėjusioji viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus dėl suduotų smūgių skaičiaus. Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. V. ir I. K. smurtaudamos R. K. atžvilgiu – tampydamos ją už plaukų ir kojos, suduodamos jai smūgius į nugarą, kairės rankos sritis, prispaudusios prie sienos, sukėlė jai fizinį skausmą, o smurto panaudojimo aplinkybės rodo L. V. ir I. K. tyčinį veiksmų pobūdį, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl kaltinamosios pripažintinos kaltomis padariusios joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir joms skirtinos bausmės.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. L. V. ir I. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. L. V. ir I. K. teisiamos pirmą kartą (b. l. 114, 131), administracine tvarka nebaustos (b. l. 148, 149), dirba. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamosioms skyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali viešųjų darbų trukmė yra vienas mėnuo, o maksimalus - vieneri metai (BK 46 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamųjų L. V. ir I. K. veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Dėl to kaltinamosioms L. V. ir I. K. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirtinos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.
Kadangi kaltinamosios kaltomis prisipažino tik iš dalies, nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir mažinti paskirtas bausmes.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 9 d. nutarimais L. V. ir I. K. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis) (b. l. 128-129, 145-146).
Nukentėjusiosios advokatas A. Karpinskas taip pat prašė atlyginti nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokatui – 300 Eur, taip pat pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus – sąskaitą už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei pateiktų dokumentų, advokatas A. Karpinskas suteikė nukentėjusiajam asmeniui teisines paslaugas, atstovaudamas jį ikiteisminio tyrimo metu. Advokatas atstovavo nukentėjusiąją apklausos ir akistatų metu, teikė pareiškimus dėl tyrėjos nušalinimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, teismas sprendžia, kad bendra nukentėjusiosios R. K. turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma – 300 Eur, yra pagrįsta, ne per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl lygiomis dalimis priteistina iš kaltinamųjų L. V. ir I. K. (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
2019 m. gegužės 9 d. nutarimu L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
2019 m. gegužės 9 d. nutarimu I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti po 150 Eur iš L. V. ir I. K. nukentėjusiajai R. K. turėtų išlaidų advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu apmokėti.
Išaiškinti, kad vengiant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Išaiškinti kaltinamosioms, kad nesutikdamos su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jos turi teisę per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamosios paduoda prašymą reikalaudamos surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąsias kaltomis, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamosios šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.