- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-500-491-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Eligijus Gladutis, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- P. P.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 2 p. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Taikant BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
P. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 2 d., apie 0.00 val., Panevėžio rajone Pažagienių kaime, Pažagienių g. 15 – 2, S.Poviliūnienės bute, tyčia sužalojo J. T. esant jam bejėgiškos būklės, o būtent : nuo girtumo užmigusiam J. T. kumščiu sudavė viena kartą į veidą, o po ko nukentėjusiajam nugriuvus nuo kėdės ant grindų, spyrė jam gulinčiam ne mažiau kaip tris kartus į galvą, užmynė kelis kartus ant galvos, taip padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus skruostuose, nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo 2008-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendi panaikinti ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl jame nurodytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, dėl įrodymų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo principo pažeidimo, taip netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą. Jokios nusikalstamos veikos jis prieš J. T. nepadarė. Teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino vienintelės įvykio liudytojos nepilnametės I. I. parodymus. Pastaroji teismui paaiškino, jog tyrimo metu dėl neteisėto policijos pareigūnų psichinio poveikio davė neteisingus parodymus, kuriais apkalbėjo apeliantą. Tai patvirtina ir liudytojos nurodytos aplinkybės apie tai, kokiu būdu ji buvo pristatyta į apklausas tiek į policiją, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nuteistojo nuomone, šie parodymai negali būti laikomi įrodymais baudžiamajame procese (BPK 20 str.). Byloje jokių kitokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę dėl tyčinio J. T. sužalojimo, surinkta nėra.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo P. P. pripažintas kaltu dėl to, kad tyčia nesunkiai sužalojo įvykio metu dėl girtumo bejėgiškos būklės buvusį J. T., yra pagrįstas, priimtas išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje išnagrinėjus byloje teisėtais būdais surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinus, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.
Pagrindinis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad teismas neteisingai įvertino nepilnametės liudytojos I. I. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir kad šie jos parodymai buvo išgauti neteisėtais būdais, todėl jie nelaikytini įrodymais. Su tokiu argumentu sutikti negalima.
Apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai išdėstė argumentus ir savo išvadas, kodėl atmetė šios liudytojos pirmos instancijos teismui duotus, jos akivaizdžiai nuteistojo naudai pakeistus parodymus, nurodė aiškius ir nedviprasmiškus motyvus, kodėl priimdamas nuosprendį rėmėsi I. I. parodymais, duotais būtent ikiteisminio tyrimo metu. Šie liudytojos nuoseklūs parodymai, kad P. P. nuėjęs prie J. T., miegančio virtuvėje ant kėdės, kumščiu vieną kartą trenkė jam į galvą, po to jam nugriuvusiam ant grindų spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, o dar kiek vėliau nuteistasis virtuvėje gulinčiam ant grindų J. T. kojomis mindė galvą, atitiko kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes – teisės medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų vietas, galimą mechanizmą ir pobūdį. Liudytojos nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes bei mechanizmą teisės medicinos specialistas pilnai patvirtino. Taigi, yra pagrindas teigti, kad šie duomenys pilnai sutapo, kas savo ruožtu patvirtina pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, kad teisingi yra būtent pirminiai liudytojos parodymai. Kadangi tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis, tiek kiti išgertuvių dalyviai įvykio metu buvo stipriai girti ir dėl to vėliau negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių, teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti vienintelės įvykio metu buvusios blaivios, betarpiškai įvykį mačiusios liudytojos parodymais. Teisės medicinos specialistas atmetė galimybę, kad sužalojimus J. T. galėjo pasidaryti pats, griūdamas ir atsitrenkdamas į kietus paviršius. Pažymėtina ir tai, kad tiek nuteistasis, tiek ir jo gynėjas dalyvavo apklausiant liudytoją ikiteisminio tyrimo teisėjui 2008-02-08, tačiau nė vienas jų nepareiškė jokių pretenzijų ar pastabų dėl liudytojos apklausos ir nekėlė abejonių dėl liudytojos duodamų parodymų, kurios nurodomos apeliaciniame skunde.
Be to, aptariami liudytojos I. I. parodymai pilnai atitiko kitų liudytojų – A. N., L. M., R. G., S. G., A. T. parodymus apie tai, kas ir kokiu metu lankėsi bute, kuriame girtavo nuteistasis su nukentėjusiuoju ir kitais asmenimis, ir ką jie ten matė. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos bylos duomenis, visiškai pagrįstai ir motyvuotai atmetė peties nukentėjusiojo bei I. I. teisminio įrodymų tyrimo metu pateiktą versiją, kad J. T. sumušė kitas, pašalinis asmuo, kadangi ši versija buvo neįtikinama bei prieštaringa. J. T. parodė, kad nepažįstamas asmuo jį sumušė kambaryje, tuo tarpu I. I. nurodė mačiusi, kaip J. T. buvo mušamas virtuvėje. Liudytoja teisme negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl ji, matydama nepažįstamo asmens mušamą draugą, nebandė kelti kitų bute miegojusių asmenų, nebandė skambinti policijai, ir pan. Pats nukentėjusysis, apklaustas pirmą kartą 2008-02-21 parodė dėl girtumo iš vis nieko neprisimenąs. O po mėnesio, antros apklausos metu jis jau „prisiminė“ matęs nepažįstamą jaunuolį, ieškojusį P. P., ir jį sumušusį (17 – 19 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, pakeistus liudytojos I. I. ir nukentėjusiojo parodymus teismas teisingai įvertino kaip akivaizdų siekimą padėti P. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jiedu yra geri nuteistojo pažįstami. Pastebėtina ir tai, kad liudytojos I. I. bei A. N. vienodai patvirtino, kad durys į P. P. motinos butą įvykio naktį butą buvo rakinamos, kas taip pat įrodo, jog apylinkės teismas buvo teisus nurodydamas, kad J. T. negalėjo sužaloti pašalinis asmuo.
Apylinkės teismas ištyrė ir išsamiai aptarė ir liudytojos I. I. parodymus, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas jai nurodė, kokius parodymus reikia duoti bei pats pareigūnas tyrėjai padiktavo jos parodymus. Teismas teisingai pastebėjo, kad I. I. policijoje buvo apklausiama 2008-02-06, t.y. tuo metu, kai policija dar neturėjo tikslių duomenų apie J. T. sužalojimų pobūdį, lokalizaciją bei jų padarymo mechanizmą, todėl akivaizdu, kad tikslių įvykio aplinkybių I. I. joks policijos pareigūnas negalėjo papasakoti. I. I. aiškinimas apylinkės teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant išgauti jos parodymus, prieš ją buvo naudojama psichologinė prievarta – uždėti antrankiai bei grasinama „nuleisti į rūsį“, t.y. ją sulaikyti, nėra patvirtintas jokiais bylos įrodymais. Priešingai, jos apklausose ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją bei ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo Panevėžio rajono PK vaiko ir motinos globos centro „Užuovėja“ socialinė darbuotoja bei vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė. Pirmosios instancijos teisme apklausus liudytojais policijos pareigūnus R.Krikščiūną, V.Rinkūnienę, socialinę darbuotoją A. A., dalyvavusius ikiteisminio tyrimo metu policijoje apklausiant liudytoją I. I., šie nurodė, kad ji parodymus davė savo noru, geranoriškai, joks spaudimas ar grasinimai liudytojai nebuvo naudojami (133 – 135 b.l.). Galima vienareikšmiai tvirtinti, kad liudytojos I. I. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti teisėtais būdais, nepažeidžiant BPK reikalavimų ir pagrįstai teismo buvo pripažinti įrodymais, patvirtinančiais nuteistojo kaltę. Jokio BPK 20 str. pažeidimo šiuo atveju kolegija neįžvelgia.
Tokiu būdu, apylinkės teismas, įvertinęs visus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad byloje pilnai įrodyta, jog P. P. yra kaltas dėl nesunkaus J. T. sužalojimo, esant jam bejėgiškos būklės, nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 2 p.
P. P. paskirta bausmė, įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, yra teisinga, teismo sprendimas dėl bausmės taip pat pakankamai motyvuotas, pagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Todėl, naikinti skundžiamą teismo nuosprendį nuteistojo P. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.