- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-115-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08127-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“
- Kategorijos
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei, dalyvaujant ieškovei A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11821-638/2012 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 25506,67 Lt darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, 897,87 Lt delspinigių, 2631,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ dirbo bendrosios praktikos slaugytoja. Jai nesumokėtas darbo užmokestis už šešis mėnesius. 2012 m. gegužės 31 d. nutraukė darbo sutartį su atsakove. Atleidimo iš darbo dieną su ja nebuvo atsiskaityta. Prašė priteisti neturtinę žalą 3000 Lt, kadangi patyrė pažeminimą, nes turėjo rašyti prašymą direktoriui, kad jai išmokėtų jos uždirbtus pinigus, skolintis pinigus iš kitų žmonių. Be to, patyrė stresą, nes teko kreiptis į teismą. Negalėjo tenkinti pagrindinių savo poreikių, iki šiol jaučiasi nepilnavertiškai bei sunkiai išgyvena patirtas skriaudas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1936,98 Lt darbo užmokesčio už 2012 m. sausio mėnesį, 22478,55 Lt darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos, 461,36 Lt delspinigių, po 157,50 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną už laikotarpį nuo 2012-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove, 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 400 Lt išlaidų teisinei pagalbai; likusioje dalyje ieškinį atmetė; taip pat priteisė iš atsakovės 1051,26 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2005-05-30 pagal darbo sutartį Nr. 233 dirbo pas atsakovę bendrosios praktikos slaugytoja. Nuo 2005-05-30 jai buvo nustatytas 720 Lt, nuo 2005-06-31 – 1400 Lt, nuo 2010-07-23 – 900 Lt darbo užmokestis (b. l. 14-17). Taip pat ieškovė nuo 2008-09-30 pagal darbo sutartį Nr. 420 dirbo pas atsakovę bendrosios praktikos slaugytoja. Nuo 2008-09-30 jai buvo nustatytas - 1080 Lt, nuo 2009-02-27 - 865 Lt, nuo 2008-07-31 - 2163 Lt, nuo 2009-02-27 - 1730 Lt, nuo 2010-07-23 - 450 Lt, nuo 2011-08-05 - 900 Lt, 2011-09-02 – 900 Lt darbo užmokestis (b. l. 19-22, 23). Ieškovė atleista iš darbo 2012-05-31 pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, tai yra paties darbuotojo prašymu, darbdaviui nevykdžius įsipareigojimų pagal darbo sutartį. Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad už 2011 m. gruodžio – 2012 m. gegužės mėn. ieškovė turėjo gauti 25506,45 Lt darbo užmokesčio, tačiau jai buvo išmokėta įvairiomis datomis iš viso 6079,06 Lt. Įvertindamas ieškovei išmokėtas sumas teismas vadovavosi ieškovės pateiktomis banko sąskaitos išklotinėmis (b. l. 63-68), ir nesivadovavo atsakovės pateiktais duomenimis apie išmokėtas sumas, nes atsakovės duomenys skiriasi nuo banko pateikiamų duomenų. Kadangi atleidimo iš darbo dieną atsakovė neatsiskaitė su ieškove, liko skolinga jai darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos, todėl teismas sprendė, kad šios sumos priteistinos. Teismas nurodė, kad ieškovei priklausantis darbo užmokestis už 2011 m. lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. yra išmokėtas per keletą mokėjimų iki 2012-04-30, todėl už šiuos mėnesius darbo užmokesčio teismas nepriteisė. Nurodė, kad darbo užmokestis už 2012 m. sausio mėn. yra išmokėtas iš dalies, nes 2012-04-30 yra sumokėta 694,12 Lt už 2012 m. sausio mėn., todėl atsakovė liko skolinga ieškovei 1936,98 Lt. Taip pat teismas ieškovei priteisė darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki atleidimo iš darbo dienos (2012-05-31), kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitine išmoka imant abi darbo sutartis, iš viso 22478,55 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymą dėl delspinigių priteisimo teismas tenkino iš dalies. Pažymėjo, kad delspinigių dydis nuo 2009-02-01 sudaro 0,07 proc. nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, ir pradedami skaičiuoti po 7 dienų nuo dienos, kurią turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, ir baigiami skaičiuoti atleidimo iš darbo dieną. Be to, skaičiuodamas delspinigius teismas atsižvelgė į tai, kad darbo užmokestis už 2011 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn. ir 2012 m. sausio mėn. darbo užmokesčio dalis buvo mokama dalimis ir pavėluotai, o delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį už 2012 m. gegužės mėn. neskaičiavo, nes būtų pradėti skaičiuoti jau po atleidimo iš darbo dienos. Atitinkamai teismas priteisė ieškovei 461,36 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Vidutinį darbo užmokestį teismas paskaičiavo vadovaudamasis atsakovės pateiktomis pažymomis b. l. 25 ir 26, kurios duomenims neprieštaravo ir ieškovė, taip pat vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 (2003-05-27), imdamas išeitiniais duomenimis 2012 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. vidutinį darbo užmokestį, neįskaitant kompensacijos už kasmetines atostogas ir išeitinės išmokos, atitinkamai dalindamas priskaitytas sumas iš darbo dienų skaičiaus ir daugindamas iš koeficiento 21 (vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2012 metais, patvirtintas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Kadangi darbuotojo kaltė neįrodyta, įsiskolinimo suma yra didesnė negu ieškovės vidutinis darbo užmokestis, todėl iš atsakovės priteisė ieškovei darbo užmokestį už uždelsimo laiką - po 157,50 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės, nes laikė, kad vidutinis darbo užmokestis yra laikytinas pakankama kompensacija ir nuostolių atlyginimu dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio.
Reikalavimą priteisti neturtinę žalą teismas tenkino iš dalies, atsižvelgdamas, kad ieškovei priteisiami delspinigiai iki atleidimo iš darbo dienos ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Taip pat teismas nurodė, kad nuo 2011 m. spalio mėn. ieškovei pradėta mokėti ne visą darbo užmokestį, keletą mėnesių mokėta po keletą šimtų (b. l. 63-68), ir nuo 2012-04-30 apskritai nemokėta darbo užmokesčio. Akivaizdu, kad ieškovei buvo sunku išgyventi negaunant jai priklausančio atlyginimo. Teismas pripažino, kad neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė ieškovei emocinius pergyvenimus, pablogino jos gyvenimo ir darbo kokybę, sukėlė streso.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį dėl 400,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje atmesti; panaikinti sprendimo dalį dėl 18,54 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną (esant penkių darbo dienų savaitei) už laikotarpį nuo 2012-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove; panaikinti sprendimo dalį dėl 90,19 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nenustatė visų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, dėl ko sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir naikintinas. Nors tiek LR darbo kodekse, tiek LR Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad yra galimas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau vien tik faktas, jog buvo pažeistos neturtinės teisės ar kitos vertybės, nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Nors šiuo atveju atsakovė privalo užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą darbo užmokesčio mokėjimą savo darbuotojams, ko niekada neneigė ir atsakovė bei visomis išgalėmis, daliniais mokėjimais ir pan., siekė tą daryti, tačiau savalaikis darbo užmokesčio nesumokėjimas ieškovei išskirtinai susidarė ne dėl atsakovės kaltės, o tiek dėl trečiųjų asmenų debitorinių įsiskolinimų atsakovei, bei analogiškai atsakovės turtui trečiųjų asmenų pritaikytų turto areštų, kurie neleidę atsakovei realizuojant ar įkeičiant kurį nors bendrovės ilgalaikį turtą laikinai stabilizuoti atsakovės sutrikusius piniginius srautus. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisti 461,36 Lt delspinigiai bei vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, kurie tinkamai ir pilna apimtimi kompensuos visas atsakovės įsipareigojimų tinkamo nesilaikymo pasekmes ieškovei. Taip pat apeliantė pažymi, kad ieškovė reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindė ir tuo, jog jai netekus pragyvenimo šaltinio, t. y. laiku neišmokėjus priklausančio darbo užmokesčio, ji buvo priversta skolintis pinigų ir dėl to patyrė pažeminimą bei gėdą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tokių aplinkybių buvimą.
2. Teismas neteisingai pritaikė vidutinio darbo užmokesčio dydžiui apskaičiuoti nustatytas įstatymo normas, dėl ko neteisingai apskaičiavo ieškovės vienos dienos vidutinį darbo užmokestį. Ieškovė su atsakove buvo sudariusi dvi darbo sutartis, kuriose be kita ko buvo nustatytas ir darbo užmokesčio dydis, t. y. 2005-05-30 ieškovė sudarė darbo sutartį Nr. 233, kurios paskutiniuoju 2010-07-23 atliktu Darbo sutarties 3 punkto pakeitimu šalys sulygo 900,00 Lt mėnesio algą mokant du kartus per mėnesį (4 d. ir 19 d.), taip pat kompensuojamas išmokas už kilnojamojo pobūdžio darbą pagal atskirą įsakymą, bei 2008-09-30 šalys sudarė darbo sutartį Nr. 420, kurios paskutiniuoju 2010-07-23 atliktu Darbo sutarties 3 punkto pakeitimu šalys sulygo 450,00 Lt mėnesio algą mokant vieną kartą per mėnesį (4 d.), taip pat kompensuojamas išmokas už kilnojamojo pobūdžio darbą pagal atskirą įsakymą. Abi šios darbo sutartys buvo nutrauktos 2012-05-31, t. y. paskutinę mėnesio dieną. Tam, kad būtų apskaičiuotas ieškovės vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis buvo privalu jį skaičiuoti už paskutiniuosius 3 mėnesius, įskaitant ir 2012 m. gegužės mėn. (2003-05-27 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 650 6.1 p.). Teismas, skaičiuodamas ieškovei priklausantį vidutinį vienos darbo dienos darbo užmokestį, teisingai skaičiavo ataskaitinį laikotarpį, tačiau neteisingai į vidutinį darbo užmokestį įskaitė ir sumas, priklausančias ieškovei už kilnojamojo pobūdžio darbą, kas kiekvieną ankščiau minėtąjį mėnesį pirmosios darbo sutarties atveju sudarė 300,00 Lt/ mėn., o antrosios - 150,00 Lt/ mėn. Taigi, ieškovei priklausantis darbo užmokestis, nuo kurio turi būti skaičiuojamas vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, bendroje sumoje pirmosios sutarties atveju sudarė 1931,37 Lt sumą, antrosios - 986,79 Lt, bendrai - 2918,16 Lt. Būtent ši suma ir yra dalintina iš LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 metais nustatyto koeficiento 21 (vidutinis darbo dienų skaičius -per mėnesį), dėl ko gautina ieškovei priklausanti vidutinė vienos dienos darbo užmokesčio suma, kas nagrinėjamuoju atveju abiejų sutarčių atveju sudaro 138,96 Lt.
3. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 1051,26 Lt žyminio mokesčio. Šiuo atveju ieškovė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus bendroje 32035,64 Lt sumoje. Taigi, net ir nevertinant aplinkybės, jog ieškinys buvo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės turėjo būti priteistas 961,00 Lt (32035,64 Lt x 3 proc.) dydžio žyminis mokestis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai 400 Lt piniginę sumą, kaip patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė negavo darbo užmokesčio ilgiau nei 6 mėnesius, todėl akivaizdu, kad visą tą laiką ji turėjo išgyventi negaudama jai priklausančio atlyginimo. Apeliantė šias nustatytas faktines aplinkybes pripažįsta. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog ji būtent dėl sunkmečio atsakovės veiklos sektoriuje bei dėl trečiųjų asmenų vėlavimų ir neatsiskaitymų sutrikus atsakovės piniginiams srautams, negalėjo vykdyti savalaikių įsipareigojimų bendrovėje dirbantiems darbuotojams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl neturtinės žalos
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio ieškovei pradėta mokėti ne visą darbo užmokestį, keletą mėnesių mokėta po keletą šimtų ir nuo 2012-04-30 apskritai nemokėta darbo užmokesčio, pripažino, kad neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė ieškovei emocinius pergyvenimus, pablogino jos gyvenimo ir darbo kokybę, sukėlė streso, todėl priteisė iš atsakovės 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 400 Lt neturinės žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo, yra išaiškinęs, jog, konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008).
Ieškovė kaip neturtinę žalą nurodo aplinkybes ( b. l. 8), kad sąžiningai dirbo pas atsakovę, tuo tarpu, atsakovė net puse metų nemokėjo darbo užmokesčio, o nutraukus darbo sutartį - ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, be to, kartu su kitais darbuotojais buvo priversta rašyti prašymus dėl jai priklausančio atlyginimo išmokėjimo, o atsakovė, gavusi prašymus, pasirinkdavo, kuriam iš darbuotojų mokėti darbo užmokestį, dėl ko ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą.
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba atlieka neteisėtus veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 250 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje A.K., N.G. ir kt. v. akcinė bendrovė „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-66/2011).
Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad atsakovė ieškovei už 2011 m. lapkričio, gruodžio mėnesį ir 2012 m. sausio mėnesį (jo dalį) darbo užmokestį mokėjo dalimis ir pavėluotai, darbo užmokesčio už 2012 m. vasario mėnesį iki atleidimo iš darbo dienos (2012-05-31) nemokėjo, o atleidimo iš darbo dieną su ieškove neatsiskaitė ir liko jai skolinga darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos (DK 201 str. 1 ir 2 d., DK 141 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, todėl darytina išvada, kad tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Įrodžius, jog žala atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, jos kaltė preziumuojama, t. y. atsakovė privalo atsakyti už žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad ieškovė žalą patyrė ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, jog žala atsirado dėl atsakovės kaltės. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje įrodytos visos neturtinės atsakovės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos (CK 6.246 str. - 6.250 str.).
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas. Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Žalos įvertinimas pinigais dar nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo ir kitų nepatogumų kaina. Nustatant neturtinės žalos dydį, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 3 str.), turi būti atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindą priteisti neturtinę žalą ir pagrįstai nusprendė sumažinti prašomą priteisti 3 000,00 Lt žalos dydį iki 400,00 Lt. Priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teisminėje praktikoje priteisiamą dydį. Priteisiant neturtinę žalą buvo atsižvelgta ir į tai, kad ieškovės pažeista teisė yra apginta kitu būdu (priteisiant delspinigius, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką); jos dydis atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su neturtinės žalos priteisimu ieškovei.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio už uždelstą atsiskaityti laiką
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti po 157,50 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną (esant penkių darbo dienų savaitei) už laikotarpį nuo 2012-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nesivadovavo atsakovės pateiktomis pažymomis apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį (b. l. 53 ir 54), o paskaičiavo vidutinį darbo užmokestį vadovaudamasis atsakovės pateiktomis pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 25-26), kurių duomenims neprieštaravo ir ieškovė, taip pat vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 (2003-05-27), imdamas išeitiniais duomenimis 2012 m. kovo, balandžio, gegužės vidutinį darbo užmokestį, neįskaitant kompensacijos už kasmetines atostogas ir išeitinės išmokos, atitinkamai dalindamas priskaitytas sumas iš darbo dienų skaičiaus ir daugindamas iš koeficiento 21 (vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2012 metais, patvirtintas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Apeliantės įsitikinimu, teismas, skaičiuodamas ieškovei priklausantį vidutinį vienos darbo dienos darbo užmokestį, nors ir teisingai skaičiavo ataskaitinį laikotarpį, tačiau neteisingai į vidutinį darbo užmokestį įskaitė ir sumas, priklausančias ieškovei už kilnojamojo pobūdžio darbą, kas kiekvieną aukščiau minėtąjį mėnesį pirmosios darbo sutarties atveju sudarė 300,00 Lt per mėnesį, o antrosios - 150,00 Lt per mėnesį.
Pagal DK 141 straipsnio nuostatas darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Jei nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės – darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką privalo jam sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojų ir valstybės tarnautojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau –Aprašas, ginčui aktuali nuo 2009-01-01 galiojusi jo redakcija) nustato vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą. Aprašo 3 punktas nustato, kokios darbo užmokesčio lėšos įskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, o Aprašo 5 punktas nustato, kokios darbo užmokesčio lėšos neįskaitomos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Tiek tarp šalių sudarytos 2005-05-30 darbo sutarties Nr. 233 3 punktas su vėlesniais pakeitimais ( b. l. 14-18), tiek ir 2008-09-30 darbo sutarties Nr. 420 3 punktas su vėlesniais pakeitimais nustatė, kad ieškovei kompensuojamos išmokos už kilnojamojo pobūdžio darbą pagal atskirą įsakymą. Aprašo 5.5 punkte yra apibrėžta, jog į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį yra neįkaitomi dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio. Išanalizavus A. B. asmens kortelės Nr. 23 ( b. l. 120), asmens kortelės Nr. 190 (b. l. 122), pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 25-26) duomenis, teismo posėdyje išklausius buhalterės I. J. parodymus (b. l. 112-113), akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, pats apskaičiuodamas ieškovės vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, imdamas išeitiniais duomenimis 2012 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesių darbo užmokestį, neįskaitant kompensacijos už kasmetines atostogas ir išeitinės išmokos, nepagrįstai į vidutinį darbo užmokestį įskaičiavo darbo užmokesčio lėšas už kilnojamojo pobūdžio darbą (Aprašo 5. 5 p.) ir atostoginius (Aprašo 5.1 p.). A. B. asmens kortelių Nr. 23 ir Nr. 190 duomenimis bei UAB „Kraujo donorystės centras“ pateiktais A. B. vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo paaiškinimais (b. l. 119-121), jai priklausantis vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiavus skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį (t. y. įskaitomas į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį lėšas už 2012 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. pagal pirmą darbo sutartį - 5242,27 Lt, pagal antrą darbo sutartį - 2678,64 Lt) padalijus iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (pagal kiekvieną darbo sutartį dirbtos 57 d. d.) (Aprašo 6. 1 ir 6.2 p.) yra 138,96 Lt (priskaičiuotina suma). Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas sprendimas keistinas dalyje dėl priteisto 157,50 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną (esant penkių darbo dienų savaitei) už laikotarpį nuo 2012-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove, priteisiant po 138,96 Lt (priskaičiuotina suma) darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną (esant penkių darbo dienų savaitei) už laikotarpį nuo 2012-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove.
Dėl priteisto žyminio mokesčio dydžio
Apeliantė nurodo, kad jai turėtų būti sumažintas priteistas žyminis mokestis 90,19 Lt suma.
CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad turtiniuose ginčuose nuo ieškinio sumos iki vieno šimto tūkstančių litų mokamas 3 procentų dydžio žyminis mokestis. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies, priteisė iš atsakovės valstybei 1 051,26 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Teismas ieškiniu pareikštus 32 035,64 Lt dydžio sumai turtinio pobūdžio reikalavimus tenkino bendroje 25 276,89 Lt sumoje (1936,98 Lt (darbo užmokesčio už 2012 m. sausio mėn.) + 22478,55 Lt (darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos) + 461,36 Lt (delspinigių) + 400,00 Lt (neturtinės žalos atlyginimo) = 25 276,89 Lt ), todėl nuo šios sumos ir turėjo būti priteistas 758,31 Lt (25 276,89 x 0,03 =758,31) dydžio žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d., 83 str. 1 d. 1 p.). Kadangi bylinėjimosi išlaidų, tarp jų – žyminio mokesčio, mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio, todėl ir priteisto žyminio mokesčio suma mažintina ne apeliantės nurodomu dydžiui (90,19 Lt), o iki 758,31 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Nors apeliantė nurodo ginčijamą 490,19 Lt sumą, tačiau ginčijamos bylinėjimosi išlaidos (90,19 Lt) nevertinamos kaip materialinis teisinis reikalavimas, o ginčijamas materialinis teisinis 400 Lt dydžio (neturtinė žala) reikalavimas yra apmokamas minimaliu 71 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Todėl net ir keičiant priteisto žyminio mokesčio dydį, bet atmetant apeliacinio skundo dalį dėl priteistos 400 Lt dydžio neturtinės žalos, tai nesudaro pagrindo apeliantei priteisti bylinėjimosi išlaidų (t. y. žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą) dalies.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą pakeisti:
Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės UAB „Kraujo donorystės centras“ ieškovei A. B. po 157,50 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną (esant penkių darbo dienų savaitei) už laikotarpį nuo 2012-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove, nurodant, kad iš atsakovės UAB „Kraujo donorystės centras“ (juridinio asmens kodas 110509057) ieškovei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista po 138,96 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus, 96 ct; priskaičiuotina suma) darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną (esant penkių darbo dienų savaitei) už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškove;
Pakeisti spendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovės valstybei žyminis mokestis, nurodant, kad iš atsakovės UAB „Kraujo donorystės centras“ (juridinio asmens kodas 110509057) priteista valstybei 758,31 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt aštuoni litai, 31 ct) žyminio mokesčio;
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.