- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- 1-2461-992/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14000-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.3Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, išsilavinimas – pagrindinis, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: jis 2016-03-24 apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 prom. apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sugyventine I. L. metu sudavė vieną smūgį jai į veidą, o pastarajai nukritus, abiem rankomis suėmė jai už kaklo bei stipriai suspaudė ir tokiu būdu ją smaugė, po ko tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių spyrė kojomis I. L. į įvairias kūno vietas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo A. M. duotais parodymais, kur jis nurodė, kad gyvena kartu su sugyventine I. L. apytiksliai 5 metus. Prieš maždaug 3 mėn. jiems gimė sūnus N. Su sugyventine laikas nuo laiko konfliktuoja dėl įvairių buitinių priežasčių. Paskutiniu metu jo sugyventinė pradėjo vartoti alkoholį, dėl to kyla konfliktai. 2016-03-24 A. M. namuose vartojo alkoholį-degtinę. Kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali. Sugyventinė pradėjo priekaištauti, kad jis vartoja alkoholį, tačiau pati taip pat turėjo nusipirkusi alaus ir jį gėrė, nepaisant to, kad reikia rūpintis kūdikiu. Gali būti, kad dėl to tarp jų kilo konfliktas, nes detaliai visų aplinkybių neprisimena. A. M. kumščiu sudavė sugyventinei į veidą, smaugė bei jai nukritus ant žemės, kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Kiek kartų spyrė, sudavė bei kur pataikė, pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir neprisimena, bet gali būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. A. M. supranta, kad jo veiksmai galėjo sukelti sugyventinei fizinį skausmą bei ją išgąsdinti, tačiau taip pasielgė dėl išgerto alkoholio, būdamas blaivus niekada taip nepasielgtų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, ketina sugyventinės atsiprašyti, įvykiai daugiau nepasikartos. Jei sugyventinė neatleis, pažada išsikelti. (b. 1. 21);
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios I. L. duotais parodymais, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu A. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnumi N., kuriam šiuo metu 7 mėn. Kartu gyvena apie tris metus, A. yra N. tėvas. 2016-03-24 sugyventinis A. visą dieną gėrė alkoholį-degtinę. I. L., nebegalėdama to daugiau kęsti, apie 21.00 val. pradėjo jam priekaištauti, kad jis tik sėdi ir geria ir visiškai neprisideda prie vaiko priežiūros, be to, jai taip pat reikia poilsio. Supykusi pasakė, kad jeigu jis geria, tada gers ir ji, ir demonstratyviai pasiėmusi alaus butelį atsikimšo ir tyčia išgėrė gal vieną gurkšnį. Tada prie jos pribėgo A. ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė jai į veidą, ji nukrito ant žemės, o jis, suėmęs abiem savo rankomis, sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. I. L. pradėjo priešintis ir bandydama ištrūkti galimai apdraskė jį rankų nagais, tada jis atsistojo ir jai gulinčiai spyrė kelis kartus į įvairias kūno vietas. Dėl visų šių paminėtų A. M. smurtinių veiksmų I. L. pajuto fizinį skausmą, kaklo bei akies srityje buvo kraujosruvos, ant kojų buvo mėlynės, tačiau į medikus dėl to nesikreipė. Minėtos kraujosruvos jau išnykę, todėl į teismo medikus nesikreips. Mano, kad jos sugyventinis turi atsakyti už tai, ką padarė, nes konfliktai šeimoje neturėtų būti sprendžiami kumščiais. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 10);
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ps kuopos 3- io būrio vyr. patrulės J. A. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2016-03-24 apie 21.40 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. L., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) konfliktuoja sugyventinis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-03-24 I. L. sugyventinis A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., smurtavo prieš ją. Smurto žymės matėsi ant moters kūno, GMP atsisakė. A. M. buvo neblaivus. Smurtą patyrusi I. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiškė, kad neblaivus sugyventinis A. M. nieko nepaaiškinęs pradėjo stumdytis, I. L. nukrito ant grindų, sugyventinis pradėjo ją smaugti, porą kartų trenkė į veidą bei spyrė koja į nugarą, įžeidinėjo ją, keikėsi necenzūriniais žodžiais, bandant paskambinti, spyrė koja į ranką. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti smurtą įrodantys požymiai: ant I. L. veido prie akių buvusios kraujosruvos, prakirsta dešinės pusės viršutinė lūpa, ant kaklo matėsi smaugimo žymės. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko nepaaiškino, A. M. apie 22.20 val. buvo pristatytas į 2 PK, pristatant į policijos įstaigą, sulaikytasis elgėsi agresyviai (b.l. 5-7).
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariu laikomas kartu su tuo asmeniu gyvenantis asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. A. M. ir I. L. nusikalstamos veikos metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turi bendrą vaiką, todėl I. L. teisingai pripažinta A. M. šeimos nariu. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamasis A. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, dydžiu, įpareigojamais (b.l. 25).
A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b.l. 26).
Kaltinamasis A. M. baustas administracine tvarka (b.l. 37-44), neteistas (b.l. 33), šiuo metu niekur nedirba (b.l. 36), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 46, 47).
Teismas, įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis A. M. parinkta tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams.
- nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu;
A. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.