Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-12 · Byla Nr. ATP-346-508/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
ATP-346-508/2013
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-07533-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-346-508/2013;Teisminio proceso Nr. 4-05-3-07533-2012-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.;45.4.3.; (S) 45.4.5.; 79.1.
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties T. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas T. G. surašytas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 10 d. apie 21 val. 00 min. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas transporto priemonę ir būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,70 promilių girtumas, važiuodamas nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. nutarimu T. G. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal ATPK 127 str. 3 d. 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda - 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu, T. G. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – J. J. pripažinti kalta dėl autoįvykio 2012-12-10, 21val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, ir paskirti administracinę nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, atitinkamai skunde teigiama, jog jo atžvilgiu byla nutrauktina. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nustatydamas administracinės teisės pažeidimo aplinkybes pagal administracinės teisės pažeidimo protokole užfiksuotus duomenis, nepatikrino protokolo surašymo atitikimo ATPK 260 str. nuostatoms. Pateiktame į bylą protokole Nr. (duomenys neskelbtini) neužpildytas 9 punktas, asmenų, kurie liudija pažeidimo aplinkybes, atvykę į įvykio vietą pareigūnai nenustatė, ir tai negali būti paneigta kitais surinktais byloje parodymais. Nukentėjusiojo 2012-12-10 paaiškinime taip pat nenurodytos aplinkybės, kad įvykį matė kiti asmenys, kurie gali paliudyti aplinkybes, o paaiškinimo turinys patvirtina, kad jis automobilio „VW Passat“ buvimo po autoįvykio vietą nustatė vienas, nedalyvaujant kitiems asmenims. 2012-12-10 tarnybinį pranešimą surašęs patrulis T. V., kuris kartu su kitais pareigūnais S. G. ir M. K. apžiūrėjo įvykio vietą, patvirtino, kad įvykį mačiusių pašalinių asmenų duomenys įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatyti ir įrašyti į protokolą. Be to, jis nurodė, kad buvę įvykio vietoje pašaliniai asmenys nurodė, kad apgadintas jų automobilis, o ne nukentėjusiojo. Nurodyti T. V. tarnybiniame pranešime netikslumai sudaro pagrindą abejonėms, kad įvykį matė pašaliniai asmenys, kurių asmenybės pareigūnų nebuvo nustatytos, ir ar tai yra tie nustatyti asmenys, kurie 2013-01-14 teismo nutartimi buvo kviesti į 2013-01-14 teismo posėdį - R. E., T. J. - ir kokiu būdu buvo nustatytos jų asmenybės jau po 2013-01-09 teismo posėdžio, kuriame buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo T. G., liudytojai J. J. ir G. K., kurie įvykio metu buvo kartu su T. G.. Apklausti liudytojai R. E. ir T. J. patvirtino, kad kiekvienas iš jų kartu su automobilio savininku nuėjo prie automobilio „VW Passat“, kuris sustojo kitame kieme, tačiau nepatvirtino, kad abu liudytojai ėjo kartu su savininku. Nukentėjusiojo parodymai teisme taip pat prieštarauja liudytojų R. E. ir T. J. parodymams, kadangi jis patvirtino, kad įvykį kieme matė kaimynai, ir kad kartu su kaimynais nukentėjusysis ėjo į kitą kiemą, kuriame rado automobilį „VW Passat“. Šios prieštaringos aplinkybės patvirtina, kad apklausti R. E. ir T. J. nebuvo įvykio vietoje 2012-12-10 21 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi R. E. negyvena (duomenys neskelbtini) name ir negali būti nukentėjusiojo kaimynu, o T. J. neįvardino teisme asmens, su kuriuo teigė matęs įvykį 2012-12-10 21 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų. Teismas pažeidė betarpiškumo principą, kadangi ruošiantis bylos nagrinėjimui į 2013-01-09 posėdį nekvietė visų liudytojų ir nukentėjusiojo, nesiekė ištirti visų byloje esančių įrodymų, apsiribodamas administracinėn atsakomybėn trauktinio asmens ir jo nurodytų liudytojų apklausa, tokiu būdu sudarydamas nukentėjusiajam nelygias su administracinėn atsakomybė trauktinu asmeniu galimybes ginti savo poziciją, kadangi nukentėjusysis, susipažinęs su 2013-01-09 teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, turėjo galimybę koreguoti jo kviestinų liudytojų parodymus. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį ,,VW Passat“ vairavo apeliantas. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis autoįvykį matė pro savo buto langą tuo momentu, kai automobilis „VW Passat“ nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) namo. Apklausti byloje policijos pareigūnai M. K., T. V. paaiškino, kad, atvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su nukentėjusiuoju nuėjo 200 m atstumą iki Nr. (duomenys neskelbtini), kur rado automobilį „VW Passat“, kuriame sėdėjo du vyrai. Apklausti liudytojais R. E. ir T. J. paaiškino, kad tuo metu, kai automobilis „VW Passat“ atsitrenkė į automobilį „Chrysler Voyager“, jie nematė, kas sėdėjo automobilyje „VW Passat“ ir kas jį vairavo, o kartu su nukentėjusiuoju nuėjo per porą kiemų, kur stovėjo automobilis „VW Passat“, kuriame sėdėjo du vyrai, ir po to nukentėjusysis iškvietė policiją. Teismas šių faktinių bylos aplinkybių išsamiai netyrė, todėl nepagrįstai apelianto kaltės neigimą vertino kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus. Aukščiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko praėjus netrumpam laiko tarpui ir įvykio aplinkybių (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) nematė, todėl M. K. administracinės teisės pažeidimo protokole Nr. 381195 nepagrįstai nurodė administracinio teisės pažeidimo esmę - T. G., 2012-12-10 (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) 21 val., vairuodamas transporto priemonę, kliudė kitą stovinčią transporto priemonę. Teismas neištyrė liudytojų E. Ž., R. E., T. J. paaiškinimų prieštaravimų ir jų atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, todėl padarė neteisingą išvadą, kad aukščiau paminėti liudytojai betarpiškai matė įvykį, nepaleisdami iš akiračio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėję jame matė tik du vyrus, iš jų vienas buvo T. G., jokios moters, kuri sėdėtų automobilyje ar išliptų iš jo, jie nematė. Po kelių minučių atvykę policijos pareigūnai taip pat nematė jokios moters nei mašinoje, nei šalia jos. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų G. K. ir J. J. parodymus kaip melagingus, teigdamas, kad jie aiškiai prieštarauja kitų surinktų įrodymų visumai. Teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, susijusių su aukščiau minimų nukentėjusiojo ir policijos pareigūnų parodymais dėl laiko tarpo nuo įvykio momento (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) iki nukentėjusiojo atėjimo iki automobilio „VW Passat“, siekiant patikrinti T. G., G. K. ir J. J. parodymus, kad automobilį „VW Passat“ vairavo J. J., kuri pasišalino iš automobilio, atvažiavus į kiemą prie namo Nr. 17. Teismas pažeidė ATPK 284 str. nuostatą, kadangi neištyrė visų bylos aplinkybių, siekiant išspręsti T. G. kaltės klausimą. Be to, teismas nevertino faktinių bylos aplinkybių, patvirtinančių, kokiomis aplinkybėmis T. G. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė: „Kaltas, gailiuosi“. Byloje nustatyta, kad T. G. buvo nustatytas 1,7 promilės girtumas. T. G. paaiškino teisme, kad jis dėl girtumo nepamena įvykio aplinkybių, nepamena kokiomis aplinkybėmis pripažino savo kaltę, parašydamas tai protokole. T. G. buvo nuvežtas į policiją neblaivus. Apklaustas teisme policijos pareigūnas M. K. patvirtino, kad T. G. iš pradžių teisinosi, kad ne jis vairavo iki jam pasakyta, kad bus nuimti nuo vairo pirštų antspaudai, tokiu būdu jis pripažino, kad vairavo pats. Policijos pareigūnai patvirtino teisme, kad tik T. G. buvo nuvežtas į policiją, o kodėl nebuvo apklaustas liudytojas G. K. sėdėjęs kartu su T. G. automobilyje, policijos pareigūnai nepaaiškino ir teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Teismas neišsiaiškino ir netyrė aukščiau minimų aplinkybių, todėl padarė neteisingą išvadą, kad T. G. kaltės neigimo teismas vertiną kaip jo gynybos versiją, kadangi duomenų, kurių pagrindu yra grindžiama kaltė, nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje esančių įrodymų visumos pakako bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertino visų liudytojų parodymus, kitus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo T. G. kaltę dėl padarytų pažeidimų. Administracinė nuobauda T. G. sankcijos ribose paskirta teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog T. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo protokolo neatitikimu įstatymo keliamiems reikalavimams, pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.N756-135/2008). Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N3-802/2007). Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-444/2006, N575-5351/2010, N444-202/2011).

T. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. surašytas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 10 d. apie 21 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas transporto priemonę ir būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,70 promilių girtumas, važiuodamas nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo 9 eilutėje pagal pateikiamą protokolo surašymo formą turi būti nurodyti pažeidimo faktą liudijantys asmenys, jų anketiniai duomenys, kontaktai, parašai, ko šiuo atveju byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra. Tačiau šie duomenys yra nurodyti policijos pareigūno T. V. 2012-12-10 tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog eismo liudininkai yra R. E., ir T. J., nurodytos jų gimimo datos ir kontaktai. Be to, tą aplinkybę, kad įvykio vietoje buvo rastas nukentėjusysis ir dar du įvykį matę asmenys, šis pareigūnas patvirtino ir teisme apklaustas liudytoju (b. l. 32). Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti visų T. G. padarytų administracinių pažeidimų sudėties požymiai, kaltinimas suformuluotas aiškiai, t. y. nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais buvo padaryti administracinės teisės pažeidimai. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas iš esmės neatitinka ATPK 260 str. numatytų reikalavimų, t. y. jame egzistuoja esminiai trūkumai, dėl kurių byla negalėjo būti išnagrinėta tinkamai. Todėl apeliantas skunde neteisingai teigia, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai asmenų, kurie liudija pažeidimo aplinkybes, nenustatė. Teismui netikėti policijos pareigūno T. V. tarnybiniame pranešime nurodytų minėtų asmenų tapatybėmis, o juo labiau abejoti, ar būtent šie asmenys teisme buvo apklausti liudytojais, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis E. Ž. 2012-12-10 savo pareiškime (b. l. 8) nenurodė aplinkybės, kad įvykį matė kiti asmenys, kurie gali paliudyti aplinkybes, minėtame tarnybiniame pranešime nurodyto fakto dėl eismo įvykio tiesioginių liudininkų nustatymo nepaneigia.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde neteisingai nurodo liudytojo, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio policijos pareigūno T. V. parodymus, teigdamas, kad šis asmuo patvirtino, jog įvykį mačiusių pašalinių asmenų duomenys įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatyti ir įrašyti į protokolą, kadangi tokie minėto liudytojo parodymai 2013-01-29 teismo posėdžio protokole nėra užfiksuoti. Be to, nėra užfiksuoti ir šio asmens parodymai apie tai, kad buvę įvykio vietoje pašaliniai asmenys nurodė, kad apgadintas jų automobilis, o ne nukentėjusiojo (b. l. 32). Taigi, apeliantas, neigdamas savo kaltę, netinkamai savo skundą grindžia savaip interpretuojamais liudytojo T. V. parodymais. Apeliaciniame skunde nepagrįstai kaip prieštaringi liudytojų R. E. ir T. J. parodymams įvardijami nukentėjusiojo E. Ž. parodymai, kadangi iš šių asmenų vienareikšmiškų paaiškinimų nustatyta, kad jie matė, kaip automobilis „VW Passat“ kliudė automobilį „Chrysler Voyager“ ir nuvažiavo. Ar šie asmenys visi kartu nuėjo prie automobilio „VW Passat“, šiuo atveju teisingam T. G. kaltės klausimo išsprendimui esminės reikšmės neturi. Vien tai, kad liudytojai R. E. ir T. J. į teisėjos klausimą atsakė, jog prie „VW Passat“ automobilio nuėjo su mašinos savininku, tai yra kiekvienas iš jų nenurodė ir neakcentavo kartu ėjusio kito asmens, nesudaro pagrindo nukentėjusiojo E. Ž. parodymus dėl to, kad jis nurodė, jog su juo ėjo du kaimynai, vertinti kaip prieštaringus minėtų liudytojų parodymams. Apeliantas, nepagrįstai savaip interpretuodamas minėtų asmenų parodymus, neteisingai teigia, jog liudytojai R. E. ir T. J. įvykio vietoje nebuvo, kadangi šis faktas yra įrodytas byloje surinktų ir teismo posėdyje patikrintų įrodymų visetu.

Pirmosios instancijos teismas šią administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo, nepažeisdamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų, o taip pat ir bendrųjų teisės principų, tame tarpe ir betarpiškumo principo, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Apeliantas, tvirtindamas, kad šiuo atveju buvo pažeistas betarpiškumo principas, nepagrįstai kelia klausimą dėl šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, apklausiant liudytojus E. Ž., R. E., T. J., T. V., M. K., kadangi šis klausimas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2013-01-14 nutartimi, kuri yra neskundžiama. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina tik skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. G. ginčija automobilio vairavimo faktą, nurodo, kad automobilį vairavo jo pažįstama J. J., šis jo aiškinimas yra paneigtas skundžiamame nutarime išdėstytais detaliais ir aiškiais motyvais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų neatkartoja, o apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai jo kaltės neigimą vertino kaip gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, atmeta kaip nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Liudytojų E. Ž., R. E., T. J., M. K. ir T. V. parodymai yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje bei atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teismas šių asmenų parodymais vadovavosi pagrįstai ir teisingai nustatė, kad aukščiau paminėti liudytojai betarpiškai matė įvykį, nepaleisdami iš akiračio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėję jame matė tik du vyrus, iš kurių vienas buvo T. G., jokios moters, kuri sėdėtų automobilyje ar išliptų iš jo, nematė. Po kelių minučių atvykę policijos pareigūnai taip pat nematė jokios moters nei mašinoje, nei šalia jos. Liudytojų G. K. ir J. J. parodymai aiškiai prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, todėl pirmosios instancijos teismas jais kaip melagingais nesivadovavo pagrįstai.

Apeliantas, neigdamas savo kaltę ir bet kokiu būdu siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, nurodo, kad teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo E. Ž. ir policijos pareigūnų parodymais dėl laiko tarpo nuo įvykio momento (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) iki nukentėjusiojo atėjimo iki automobilio „VW Passat“, siekiant patikrinti T. G., G. K. ir J. J. parodymus, kad automobilį „VW Passat“ vairavo J. J., kuri, atvažiavusi į kiemą prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš automobilio, be to, nevertino faktinių bylos aplinkybių, patvirtinančių, kokiomis aplinkybėmis T. G. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė: „Kaltas, gailiuosi“. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas priimtas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias bylai aplinkybes bei įrodymus, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius