- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- eI2-6404-1064/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03775-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova (pirm.), Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- S. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 27.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.2Pirmosios instancijos teismo nutartis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. F. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu buvo panaikintas jos leidimas laikinai gyventi Nr. 760162470, galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjos vertinimu, Sprendimu buvo pažeistos jos, kaip užsienietės, buvimo Lietuvoje teisės ir saugomi interesai.
Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. birželio 3 d. per informacinę sistemą MIGRIS ji kreipėsi su prašymu į Departamentą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes yra baigusi medicinos studijas ir ketina dirbti medicinos gydytoja pagal įgytą kvalifikaciją. 2022 m. liepos 21 d. Departamentas informavo pareiškėją, kad priimtas sprendimas panaikinti laikiną leidimą Nr. 760054147 ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. Pranešime taip pat nurodoma, kad laikiną leidimą bus galima atsiimti gavus pranešimą. Tačiau 2022 m. rugsėjo 2 d. pareiškėja per informacinę sistemą buvo informuota, kad Departamento 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu išduotas laikinas leidimas yra naikinamas, nutraukus darbo sutartį.
Pareiškėjos nuomone, toks Departamento Sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymui dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra formalaus pobūdžio, pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus ir teises, todėl turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad nors 2022 m. rugpjūčio 2 d. ji nutraukė darbo sutartį su darbdave (duomenys neskelbtini) tačiau nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. toliau dirba medicinos gydytoja, tai yra turi nuolatini darbą Lietuvoje pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini). Nauja darbo sutartis su pareiškėja buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 1 d. Darbdavio pranešimas Sodrai pateiktas dieną prieš įdarbinant, tačiau Departamentas, neišsiaiškinęs šios aplinkybės, panaikino pareiškėjos laikiną leidimą, o tai prieštarauja UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktui.
Pareiškėjos teigimu, jos darbdavė (duomenys neskelbtini) Departamentui yra pateikusi tarpininkavimo raštą Nr. 20220809-115715 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo ir yra įsipareigojusi įdarbinti užsienietę pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. 2022 m. rugsėjo 1 d. priimant skundžiamą sprendimą Migracijos departamentas buvo gavęs raštą dėl tarpininkavimo, tačiau jo nevertino į jį neatsižvelgė.
Pareiškėjos teigimu, Sprendime nurodoma, kad Departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti pakeisti darbdavį, tačiau pareiškėja nebuvo informuota apie pirmiau nurodytą procedūrą ir nežino, dėl kokių priežasčių toks sprendimas nėra priimtas. Pareiškėja nurodo negalinti prisiimti atsakomybės dėl trečiųjų asmenų neatliktų veiksmų.
Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. ji gavusi iš Departamento informaciją apie Sprendimą, nedelsiant informavo darbdavį, kuris tą pačią dieną pateikė tarpininkavimo raštą dėl darbdavio pakeitimo, tačiau jokios informacijos ar sprendimų reaguojant į pateiktą raštą iš Departamento nebuvo gauta.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2022 m. birželio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Atsakovo teigimu, Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. 760162470, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 22 d.
Atsakovas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjos įsidarbinimą ir buvo nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 2 d. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini).
Atsakovo teigimu, pareiškėjai ginčijamu Sprendimu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį su pareiškėja, o Migracijos departamentas nebuvo priėmęs sprendimo leisti pareiškėjai pakeisti darbdavį (pareiškėja pakeitė darbdavį nesilaikydama UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų).
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo sutartį su pareiškėja, o Departamentas nebuvo priėmęs sprendimo leisti pareiškėjai pakeisti darbdavį, pareiškėja negalėjo dirbti pas kitą darbdavį. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėja iki darbo sutarties nutraukimo su (duomenys neskelbtini) pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatas Departamentui nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį, tačiau net jei toks pareiškėjos prašymas Migracijos departamentui ir būtų pateiktas po pareiškėjos darbo sutarties nutraukimo su (duomenys neskelbtini), jis nebūtų tenkinamas, nes pareiškėja neturėtų darbdavio, kuris būtų keičiamas kitu darbdaviu. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas baigtinis sąrašas išimčių, kada užsieniečiui leidimas laikinai gyventi nėra panaikinamas, tačiau pareiškėjai Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos išimtys netaikomos.
Atsakovės teigimu, Departamentas privalėjo taikyti imperatyvias UTPĮ nuostatas ir neturėjo diskrecijos teisės elgtis kitaip.
Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį.
Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 22S120602 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje registruotoje (duomenys neskelbtini) (2022 m. birželio 3 d. Nr. 2206-LLG-1177). Atsakovas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760162470, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 22 d.
(duomenys neskelbtini) ir pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS-254, kurios pagrindu pareiškėja priimta dirbti medicinos gydytoja (darbo pradžia 2022 m. rugpjūčio 2 d.).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos 2022 m. rugsėjo 1 d. duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nebedirba (duomenys neskelbtini).
Departamentas 2022 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. 22S120602, kuriuo pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes pareiškėja nutraukė darbo sutartį su darbdaviu; pakeitė darbdavį atsakovui nepateikusi prašymo.
Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Pagal UTPĮ 62 straipsnio 4 dalį, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutraukė darbo sutartį su darbdaviu (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), t. y. pakeitė darbdavį. Be to, pareiškėja neginčija, kad ji Įstatymo nustatytu laiku (iki darbo suterties nutraukimo) nepateikė Departamentui prašymo leisti pakeisti darbdavį. Įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog tokio leidimo buvo kreiptąsi nustatytu laiku, į bylą nepateikta.
Nors pareiškėja nurodė, kad nauja darbo sutartis su ja buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 1 d. Darbdavio pranešimas Sodrai pateiktas dieną prieš įdarbinant, t. y. 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau Departamentas neišsiaiškinęs šios aplinkybės, panaikino pareiškėjos laikiną leidimą; kad (duomenys neskelbtini) Departamentui yra pateikusi tarpininkavimo raštą ir priimant Sprendimą Departamentas buvo gavęs jį, tačiau šio dokumento departamento pareigūnai nevertino į jį neatsižvelgė; kad Sprendime nurodoma, jog Departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti pakeisti darbdavį, tačiau pareiškėja nebuvo informuota apie pirmiau nurodytą procedūrą, pareiškėja negali prisiimti atsakomybės dėl trečiųjų asmenų neatliktų veiksmų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo.
Pirma, atsakovas panaikino Leidimą, nes pareiškėja nutraukė darbo sutartį su pirminiu darbdaviu ((duomenys neskelbtini)) ir atsakovui nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį, todėl atsakovui nekilo pareigos aiškinti aplinkybių, susijusių su naujuoju darbdaviu.
Antra, pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Departamentui yra pateikusi tarpininkavimo raštą, tačiau ši aplinkybė bylos nagrinėjimui turėtų reikšmės tik tuo atveju, jeigu tarpininkavimo raštas būtų pateiktas prieš nutraukiant darbo santykius su darbdaviu ir prašant leisti pakeisti darbdavį.
Trečia, nors pareiškėjos teigimu ji nebuvo informuota apie pirmiau nurodytą procedūrą – leidimą pakeisti darbdavį, todėl pareiškėja negali prisiimti atsakomybės dėl trečiųjų asmenų neatliktų veiksmų, tačiau būtent pareiškėja, o ne tretieji asmenys, pagal UTPĮ 44 straipsnio 6 dalį, turi pareigą pateikti Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Tai, kad pareiškėja nežinojo apie jai Įstatymo nustatytas pareigas, negali būti pagrindu netaikyti jai pasekmių, kylančių dėl tokių pareigų neatlikimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Atsakydama į pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra formalaus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rinko informaciją (Sodros duomenis) ir nustatė, jog darbdavys su pareiškėja darbo sutartį nutraukė 2022 m. rugpjūčio 2 d., ir tą pačią dieną pareiškėja įsidarbino kitur, tačiau nepateikė prašymo pakeisti darbdavį, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės byloje nuginčytos nebuvo. Vadinasi, egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas Leidimo panaikinimui (UTPĮ 44 straipsnio 6 dalis, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o atsakovo Sprendimas yra motyvuotas.
Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra formalus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės konstatuoja, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. F.skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.