- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- I-1152-320/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00237-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė, susipažinusi su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundu atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- ir Fondo valdyba) 2014-05-08 sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau- ir Utenos skyrius) 2013-11-05 sprendimo Nr. .(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
Nors pareiškėja prašo panaikinti Fondo valdybos sprendimą, iš skundo esmės bei prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo skundu keliamas ginčas dėl Utenos skyriaus 2013-11-05 sprendimo Nr. .(duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta nedarbo išmokos permoka (pareiškėja turėtų ginčyti šį sprendimą), Fondo valdybos 2014-05-08 sprendimas yra tik ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas, nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl Utenos skyriaus sprendimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau šiuo atveju nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti netikslinga.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamojoje administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi sisteminio ABTĮ 5 str. 1 d. ir 22 str.1 d. nuostatų vertinimo, pagal kurį į administracinį teismą asmuo turi kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar veiksmų. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas skundą paduodančiam asmeniui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011-06-20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-96/2011 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau- ir Fondas) administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr.1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 60 punkte numatyta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, o 61 punkte numatyta, kad nustačius, jog nedarbo socialinio draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokos permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus. Fondo valdybos direktoriaus 2013-01-25 įsakymu Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Fondo valdybos teritoriniams skyriams“ nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo Utenos skyrius (1.1 punktas). Šio įsakymo 1.2 punkte nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas (Fondui padarytą žalą), kurios atsirado dėl išmokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išieškoti iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų, teismo tvarka išieško Fondo valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamojoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė (pirmosios instancijos teismas, kuriam teisminga byla). Nurodytuose teisės aktuose nėra numatyta speciali Fondui padarytos žalos išieškojimo tvarka, todėl laikytina, kad tokios žalos išieškojimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos ir ji turi būti išieškoma teismine tvarka.
Skundžiamu Utenos skyriaus sprendimu tik konstatuotas nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos faktas, nurodant, kokia suma ir už kokį laikotarpį buvo neteisingai išmokėta, tačiau jokie įpareigojimai pareiškėjui nėra suformuluoti. Skunde nurodyta aplinkybė, kad Utenos skyrius 2014-02-19 pateikė pretenziją dėl nedarbo permokos grąžinimo, rodo, jog šiuo metu tik siekiama pradėti permokos išieškojimo procedūrą. Ir tik pareiškėjui gera valia nesumokėjus pretenzijoje nurodytos sumos, atsakovui atsiras pagrindas kreiptis į teismą, kuriame ginčas dėl žalos atlyginimo, šalims pateikiant visus savo argumentus, bus išspręstas iš esmės.
Dėl nurodytų argumentų laikytina, kad ginčijamas Utenos skyriaus sprendimas (privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas nelaikytinas sprendimu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka) yra tik tarpinis dokumentas, kuriuo sprendžiamas ikiteisminėje ginčo stadijoje kilęs procedūrinis klausimas, toks sprendimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukuria, t.y. nenustato nei teisių, nei pareigų, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Ginčas dėl šio reikalavimo atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Paduodama skundą, pareiškėja sumokėjo žyminį mokestį. ABTĮ 42 str.1 d.3 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą. Todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atsisakyti priimti uždarosios akcinės bendrovės „.(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „.(duomenys neskelbtini)“ 100 litų (vieną šimtą Lt) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-06-13.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, padavus skundą Panevėžio apygardos administraciniame teisme.