Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-255-491/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-17
Bylos Nr.
AN2-255-491/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidu
Pažeidėjas
K. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-255-491/2024
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00028-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1; 16.11.4.2; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 12 d. nutarimu K. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, buvo nubaustas 500 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

2. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 4, 9, 225, 226 punktus, nes 2023 m. rugsėjo 9 d. nuo 18.38 val. iki 18.43 val., (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu, kai laikinai buvo sustabdytas kitų eismo dalyvių eismas, viešoje vietoje, matant kitiems eismo dalyviams, būdamas eisenos dalyviu, vairavo automobilį BMW, kuriam nebuvo uždėta lentelė su valstybiniu numeriu. Taip pat jo vairuotas automobilis BMW nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu ir be privalomosios techninės apžiūros. Su šiuo automobiliu jis, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, 18.38 val., didindamas variklio apsukas bei prasukinėdamas galinius automobilio ratus, įvažiavo į sankryžą slystant dešinės pusės automobilio šonu, sankryžoje laikydamas automobilio priekinę dalį nejudant, su galine automobilio dalimi apsuko automobilį kelis kartus. Po to, (duomenys neskelbtini), 18.43 val., didindamas variklio apsukas, prasukinėdamas galinius automobilio ratus, su automobilio dešiniu ir kairiu šonu slydo į priekį. Taip chuliganiškai vairuodamas automobilį, jis šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, KET, tokiu vairavimu kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, sveikatai bei turtui, aiškiai rodė nepagarbą visuomenei, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas iš dalies tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto K. P. skundą: Institucijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 1 metų; vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, jam skyrė galutinę 500 Eur dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. P. prašo dar kartą peržiūrėti jo bylą ir jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba jam neskirti specialiosios teisės atėmimo, arba jo terminą kaip galima labiau sutrumpinti.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl K. P. kaltės. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisena vyksta daugiau nei 10 metų ir kiekvieną kartą šio renginio organizatoriai suteikdavo leidimą motorizuotiems eisenos dalyviams pristatyti savo atstovaujamus klubus, atlikti šonaslydžio elementus eisenos metu. Tai įrodo liudytojų policijos pareigūnų parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai iš ankstesnių eisenų. Be to, (duomenys neskelbtini) klubas gaudavo padėkas už tokio pobūdžio pasirodymus ankstesnių (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenų metu. Taigi, 2023 m. (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisena buvo renginys, kurio metu (duomenys neskelbtini) klubas atliko šonaslydžio elementus. Jokių papildomų nurodymų ar taisyklių renginio organizatoriai nebuvo pateikę.

4.2. Pažymima, kad K. P. asmeniškai nei renginio organizatoriai, nei policijos pareigūnai, nei (duomenys neskelbtini) klubo atstovai M. M. ar L. Č. neinformavo apie tai, kad eisenoje vyks viešasis eismas, negalima bus daryti šonaslydžio pasirodymo ir jame nebus galima dalyvauti su sportiniu automobiliu, kuris yra nedraustas, neturi techninės apžiūros, vietos valstybiniam numeriui prisukti. Be to, (duomenys neskelbtini) klubo atstovas L. Č. buvo viską su organizatoriais suderinęs ir K. P. nurodęs, kad klubas galės eisenos metu pristatyti savo propaguojamą sporto šaką – šonaslydį, bei atlikti pasirodymą. Šioje byloje tai patvirtino ne vienas liudytojas.

4.3. Nesutinkama su tuo, kad (duomenys neskelbtini) miesto eisenos metu vyko viešasis eismas. Eisenoje dalyvavo ir miesto gatvėmis judėjo įvairi savadarbė, neregistruojama technika, ėjo įvairių organizacijų atstovai pėsčiomis. Viešojoje erdvėje buvo skelbiama, kad eisenos metu eismas bus uždarytas. Tai patvirtinto ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Esant tokioms aplinkybėms, eisena negali būti prilyginama viešajam eismui, nes viešasis eismas buvo sustabdytas eisenos dalyviams. Kaip liudytojai policijos pareigūnai nurodė, kai kurios KET eisenos metu negaliojo, bet jų nedetalizavo.

4.4. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinami ne tik K. P. veiksmai, bet ir organizatorių, policijos pareigūnų, kitų dalyvių veiksmai ir elgesys eisenos metu. Kitų klubų nariai taip pat atliko analogiškus veiksmus, bet administracinėn atsakomybėn buvo patraukti tik (duomenys neskelbtini) klubo nariai. Taip pat renginio organizatoriai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pasirūpinta dalyvių ir žiūrovų saugumu (apsaugos tvorelėmis ar kitomis apsaugos priemonėmis). Tik po šios bylos – 2024 m. rugsėjo mėnesį, buvo paskelbtos taisyklės renginio dalyviams.

4.5. K. P. (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu atliktas pasirodymas buvo profesionalus ir saugus. Savo veiksmais jis siekė ne pažeisti viešąją tvarką, o pristatyti savo atstovaujamo klubo veiklą, sporto šaką, kurią propaguoja. Toks jo veiksmas nekėlė niekam pavojaus, žala nebuvo padaryta.

4.6. Nurodoma, kad K. P. yra automobilių sporto meistras, turi ne vieną kategoriją, kuri yra reikalinga darbui ir vieninteliam pragyvenimo šaltiniui. Po šioje byloje nagrinėjamo įvykio K. P. naujų teisės pažeidimų nepadarė. Įvertinus tai ir K. P. kaltės formą, rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę bei kitas aplinkybes, teigiama, jog byloje yra pagrindas K. P. neskirti specialiosios teisės atėmimo arba jo terminą sutrumpinti.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Arnoldas Glodenis prašo administracinėn atsakomybėn patraukto K. P. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, pagrįstus ir teisingus motyvus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti ar keisti.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde K. P. neginčija, jog 2023 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu jis, būdamas automobilių kolonoje eisenos dalyviu, vairavo automobilį BMW, kuris buvo neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, be valstybinio numerio ženklo ir privalomosios techninės apžiūros, bei su juo (duomenys neskelbtini) sankryžoje 18.38 val. ir vėliau (duomenys neskelbtini), 18.43 val. atliko automobilio šonaslydžio veiksmus, nurodytus šios nutarties 2 punkte. Jis ginčija apylinkės teismo nutartį šiais argumentais: 1) tokie jo veiksmai nebuvo neteisėti, kadangi viešasis eismas eisenos dalyviams buvo sustabdytas, apie pasirodymą renginio organizatoriai buvo informuoti; 2) kiekvienais metais renginio organizatoriai suteikdavo leidimą motorizuotiems eisenos dalyviams pristatyti savo atstovaujamus klubus, atlikti šonaslydžio elementus eisenos metu ir praėjusi miesto šventė nebuvo išimtis, niekas nebuvo pasikeitę; 3) jo atliktas pasirodymas buvo saugus ir profesionalus, jį atlikinėjo daug automobilių ir nei vienam iš dalyvių nekilo įtarimas, jog yra daromas pažeidimas.

8. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip prieštaraujančius bylos įrodymams ir vertina juos kaip jo pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde iš esmės kartojami tie patys argumentai kaip ir skunde apylinkės teismui, todėl apygardos teismas, pritardamas pakankamai išsamiems skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

9. Visų pirma, atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu viešasis eismas nevyko. Šiuo atveju apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nėra jokių abejonių, kad šios šventinės eisenos metu vyko viešasis eismas ir jos dalyviai privalėjo laikytis KET reikalavimų, ką rodo eismą reguliuojančių teisės aktų aiškinimas ir bylos faktinės aplinkybės. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 97 punkte yra įtvirtinta, kad viešasis eismas – tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. KET 3.7 punkte numatyta, jog kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. SEAKĮ 3 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisena, kurioje dalyvavo didelis kiekis pėsčiųjų, automobilių, kurie judėjo vienas paskui kitą, itin nedideliais atstumais, vyko miesto gatvėmis. Ją stebėjo daug žiūrovų, ne vienas iš jų išeidavo eisenos stebėti į važiuojamąją kelio dalį, o žiūrovų zonos nebuvo pritaikytos sportinių veiksmų automobiliu atlikimui. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo manyti, jog eisenos dalyviai, tarp jų – ir K. P., nebuvo viešojo eismo dalyviai ir jiems KET negaliojo, todėl jie privalėjo laikytis KET reikalavimų. Be kita ko, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-238 patvirtinto Renginių organizavimo Panevėžio miesto viešosiose vietose tvarkos aprašo (2023 m. vasario 23 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-34 redakcija) (toliau – Aprašas) 53.1 punkte įtvirtinta, kad renginio organizatoriai ir dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kelių eismo, priešgaisrinės saugos, darbo saugos ir kitų taisyklių, šiame Apraše nurodytos tvarkos, vykdyti leidime nustatytus įpareigojimus. Byloje nėra ginčo, kad dėl vykusios šventinės eisenos buvo laikinai sustabdytas joje nedalyvavusių automobilių įprastas eismas, tačiau tai nereiškia, kad viešasis eismas apskritai nebevyko. Eismas, šiuo atveju buvo tik apribotas, t. y. eisme, atitinkamose gatvėse, dalyvavo tik registruoti parado dalyviai, kuriems, kaip minėta, buvo privalu laikytis teisės aktų reikalavimų.

10. SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Analogiška taisyklė yra įtvirtinta ir KET 226 punkte. Be to, KET 225 punkte numatyta, jog kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. Šioje byloje nustačius, kad (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu vyko viešasis eismas ir visi jos dalyviai, tarp jų – ir K. P., privalėjo laikytis tiek KET, tiek SEAKĮ reikalavimų, visos transporto priemonės motorizuotoje kolonoje privalėjo važiuoti su registruota transporto priemone, kuri apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir ant jos pritvirtintu, registruojant jai priskirtu valstybinio numerio ženklu, todėl darytina išvada, kad dėl šių KET reikalavimų pažeidimo K. P. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

11. Sprendžiant klausimą dėl K. P. kaltės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (chuliganiško vairavimo), pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą, ir objektyviosios pusės požymį – neteisėtus veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

12. Apygardos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad K. P. veiksmai, kuomet jis, vairuodamas automobilį, (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu kelis kartus atliko šonaslydžio veiksmus, kai automobiliai vienas paskui kitą važiavo itin nedideliais atstumais, aplink stebint dideliam kiekiui žiūrovų, kurių zona nebuvo atskirta taip ją pritaikant saugiam eisenos, kurios metu atliekami sportinių automobilių pasirodymai, stebėjimui, pagrįstai buvo pripažinti chuliganiškais.

13. Apeliaciniame skunde K. P. nurodo, kad kiekvienais metais per (duomenys neskelbtini) miesto šventę renginio organizatoriai suteikdavo leidimą motorizuotiems eisenos dalyviams pristatyti savo atstovaujamus klubus, atlikti šonaslydžio elementus, o 2023 metų (duomenys neskelbtini) eisena nebuvo išimtis, niekas joje nebuvo pasikeitę. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai motyvavo, jog šiuo atveju yra vertinami tik 2023 m. (duomenys neskelbtini) miesto šventėje K. P. atlikti veiksmai ir jų teisėtumas, o tai, kas buvo vykdoma ankstesnių švenčių metu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir sprendžiant dėl apelianto kaltės neturi teisinės reikšmės. Apygardos teismas su tokia išvada pilnai sutinka ir kaip ir apylinkės teismas išsamiau neanalizuoja byloje esančių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti ankstesnių (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenų momentai.

14. Antra, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) klubui nebuvo leista 2023 m. šventinės eisenos metu atlikti šonaslydžio elementų. Tą patvirtina byloje apklausti liudytojai J. K., L. S., V. V. Jie vieningai parodė, jog L. Č. ir M. M. dalyvavo susirinkime prieš miesto šventę kaip (duomenys neskelbtini) klubo atstovai ir susirinkimo metu policijos pareigūnas V. V. griežtai išsakė poziciją, jog jokių šou elementų, t. y. „saulučių“, šonalsydžio elementų šventės metu negalima atlikti. Tokius šių liudytojų parodymus iš esmės patvirtina liudytojų L. Č. ir M. M. bylos tyrimo metu duoti parodymai, kad, jų manymu, griežto „ne“ šonaslydžio elementų pasirodymui susirinkimo su organizatoriais metu nebuvo išsakyta; buvo tariamasi dėl atskiro renginio surengimo šiuo klausimu. Vadovaujantis tokiais liudytojų parodymais, apygardos teismui nekyla abejonių, jog (duomenys neskelbtini) klubo atstovai L. Č. ir M. M., dalyvavę susirinkime su renginio organizatoriais, žinojo ir suprato, kad jokio šou eisenoje dalyvaujantys automobiliai atlikti negali, jie tiesiog privalo pravažiuoti drausmingai ir saugiai. Pažymėtina, kad Aprašo 52.3 punkte yra įtvirtinama, kad draudžiama organizuoti renginius, kurių dalyviai vairuoja transporto priemones, keldami grėsmę eismo tvarkai ir saugumui, sudaro pavojų dalyvaujančių ir kitų asmenų saugumui, sveikatai, pažeidžia viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį.

15. Apeliaciniame skunde K. P. teigia, kad nei M. M., nei L. Č. jo neinformavo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenoje vyks įprastas eismas ir negalima bus daryti šonaslydžio pasirodymo bei atlikti tam tikrų profesionalių sportinių veiksmų, jis, kaip eisenos dalyvis, apie tai nebuvo informuotas. Tačiau tai jo atsakomybės nešalina. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) klubo atstovai L. Č. ir M. M. žinojo, jog nebuvo leidžiami jokie šou elementai eisenos metu. Nepaisant to, (duomenys neskelbtini) klubo narių susirinkimo metu buvo tartasi, jog eisenos metu jie surengs pasirodymą, L. Č. parinko tam vietą, buvo atlikta šonaslydžio treniruotė. Tai patvirtina liudytojų K. P., L. Č., M. M. parodymai. Kita vertus, iš K. P. paaiškinimų ir jo parodymų bei apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesidomėjo, kokius konkrečius veiksmus eisenoje gali ar negali atlikti, visus veiksmus jis atliko savavališkai, savo nuožiūra, vadovaudamasis susikurtu įsitikinimu, jog viską darys kaip ir ankstesniais metais, ir jei ankstesniais metais galėjo atlikti šonaslydžio elementus, jo manymu, tokią teisę turėjo ir 2023 metų miesto šventės eisenoje. Kaip nurodė pats apeliantas, jis turi labai didelės patirties tokio tipo automobilių sporte, yra šios srities profesionalas. Vadinasi, K. P. ne kartą yra dalyvavęs tokio tipo renginiuose ir žino, kad jų metu tiek dalyvių, tiek žiūrovų saugumo užtikrinimas turi būti maksimalus. Šiuo atveju, vairuodamas automobilį 2023 m. (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu, K. P. matė, jog parinktas eisenos maršrutas nėra pritaikytas sportiniams veiksmams su automobiliu – transporto priemonės eisenoje važiavo viena nuo kitos nedideliu atstumu, eiseną stebinčių žiūrovų buvo itin daug, jie stovėjo ganėtinai arti eisenos dalyvių, jų neskyrė joks atitvaras ar kitos saugumo priemonės, todėl bet kuris žiūrovas galėjo netikėtai išeiti į kelią. Tai patvirtina liudytojų parodymai bei byloje esantys vaizdo įrašai. Be to, kaip jau minėta, šios eisenos metu vyko viešasis eismas ir jis buvo tik laikinai sustabdomas. Neabejotina ir tai, kad šonu slystantį automobilį suvaldyti yra ganėtinai sudėtinga net ir labai patyrusiam vairuotojui. Esant tokioms aplinkybėms, K. P. turėjo suprasti, jog nedalyvavo šonaslydžio renginyje, o visuotinai žinomoje (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenoje, kuri skirta ir pritaikyta kitokiam tikslui – pasveikinti miestą ir jo gyventojus bei svečius su miesto gimtadieniu. Todėl K. P., dalyvaudamas tokioje eisenoje ir neturėdamas leidimo atlikti šonaslydžio veiksmus, privalėjo vadovautis KET reikalavimais.

16. Dėl prieš tai nurodytų aplinkybių (atitvarų nebuvimo tarp eisenos dalyvių ir žiūrovų, didelio žiūrovų ir eisenos dalyvių skaičiaus ir t. t.) sutiktina su apylinkės teismu, kad aptariami K. P. veiksmai vairuojant automobilį ir sankryžoje bei gatvėje atliekant šonaslydžio veiksmus buvo itin pavojingi tiek jo paties, tiek aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. K. P., slysdamas šonu, galėjo kliudyti kitus eisenoje dalyvavusius pėsčiuosius, važiavusias transporto priemones, žiūrovus. Tai patvirtina, kad K. P. pažeidė KET 4 ir 9 punktuose numatytas bendro pobūdžio eismo dalyvių pareigas elgtis atsargiai bei pagarbiai ir taip, kad kitiems eismo dalyviams nekiltų grėsmė. Šiuo atveju K. P., nesilaikydamas tokių KET reikalavimų, akivaizdžiai norėjo pademonstruoti kitiems savo išskirtinumą, nepaisė nei elementarių saugumo, nei KET, kurių jis, kaip teisę vairuoti transporto priemones turintis asmuo, privalo laikytis, reikalavimų. Nors K. P. teigė, kad tokiu važiavimu žiūrovai buvo patenkinti, tačiau tai nešalina jo atsakomybės, nes jo veiksmais parodyta nepagarba visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, jis vairavo padidinto pavojaus šaltinį, jo veiksmai buvo pavojingi ir jie atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad minėto straipsnio dispozicija nenumato, kad tokiais veiksmais būtų padaryta reali žala ar kilę neigiami padariniai, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Apeliaciniame skunde prašoma apklausti renginio žiūrovus, spręsti dėl renginio organizatorių ir policijos pareigūnų veiksmų, dėl išaiškinimų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Tam nėra jokio pagrindo, nes faktinės įvykio aplinkybės ir teisinis reguliavimas šiuo atveju nekelia jokių abejonių. Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas, o pats įrodinėjimas negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų gavimas ir vertinimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl K. P. kaltės pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei 420 straipsnio 2 dalį ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus, teismo išvados pasikeistų. Todėl apygardos teismas nenagrinėja ir plačiau nepasisako dėl K. P. skundo teiginių, susijusių su (duomenys neskelbtini) miesto šventės organizatorių ir policijos pareigūnų veiksmais, kadangi tai taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

18. Apeliaciniame skunde K. P. prašo jam neskirti specialiosios teisės atėmimo ar jo terminą kaip galima labiau sutrumpinti. Tam pagrindo nėra.

19. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų (pagal to paties straipsnio 6 dalį). Šiuo atveju K. P. skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo paskirtas šios specialiosios teisės atėmimas 1 metams. Pagrindo šį terminą dar labiau sutrumpinti apygardos teismas nenustatė.

20. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

21. Byloje nustatyta, kad K. P. padarė šiurkštų KET pažeidimą – chuliganiškai vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) miesto šventės eisenos metu, kurioje dalyvavo itin daug pėsčiųjų eisenos dalyvių, motorizuotų transporto priemonių, važiuojančių viena nuo kitos nedideliu atstumu, stebėjo gausybė žiūrovų, kurie nuo eisenos dalyvių nebuvo atitverti. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eisenos dalyvių bei žiūrovų sveikatai, gyvybei bei turtui. Vien tai, kad šiuo atveju niekas nenukentėjo, nepatyrė žalos, jo veiksmai, kaip jis teigia, buvo atlikti profesionaliai, nėra pagrindas jo veiksmus laikyti visiškai nepavojingais ir jam netaikyti specialiosios teisės atėmimo ar dar labiau sutrumpinti jo terminą, nei tai padarė apylinkės teismas. Nagrinėjamu atveju K. P., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, tyčia ignoravo visus saugumo ir KET reikalavimus, norėdamas parodyti savo išskirtinumą, atliko neleistinus automobilio manevravimo veiksmus, už ką dabar turi prisiimti jam kylančias neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad nors anksčiau jam paskirtas baudas K. P. yra sumokėjęs, jis yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat padarytus su tuo pačiu automobiliu, kas rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas taisykles. Todėl, siekiant užkirsti kelią tolimesnių nusižengimų darymui ir jo, kaip eismo dalyvio auklėjimui, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo jam taikymas yra pagrįstas ir šiuo atveju reikalingas.

22. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valdas Petras Meidus