Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad 2020 m. gegužės 30 d. jis susitiko su L. S., su kuria išgėrę butelį degtinės jie nusprendė eiti pas L. S. namo. Namuose pas L. S. jie toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp jo ir L. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė L. S. tris kartus kumščiu ir vieną kartą spyrė. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, L. S. jis atsiprašė (b. l. 79-82, 89-90).

3. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad su G. B. jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. G. B. anksčiau ne kartą prieš ją smurtavo, tačiau dėl patirto smurto į policiją ji kreipėsi tik du kartus, dėl ankstesnių smurto atvejų yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai, o G. B. buvo paskira kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium. Šiuo metu G. B. gyvena pas savo močiutę, tačiau, nepaisant to, jie vis tiek kasdien bendrauja. 2020 m. gegužės 30 d. baigęs darbą jai paskambino G. B. ir jos paklausė, ar ji turi ką nors pavalgyti bei išgerti. Jai atsakius neigiamai G. B. pasakė nueisiąs į parduotuvę ir nupirksiąs jai maisto ir gėrimų. Po kurio laiko jai vėl paskambino G. B. ir pasakė, kad ji jį pasitiktų „Stepono Batoro“ maršrutinio transporto stotelėje. Susitikę jiedu nuėjo prie upelio, esančio netoli jos namų, kur pasėdėjo ir išgėrė vieną 0,5 litro talpos degtinės butelį. Po to jie nusprendė eiti pas ją namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuėję namo jie toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, ji nežino, nes buvo neblaivi. Konflikto metu G. B. vieną kartą spyrė jai į galvos sritį. Po smūgio ji nukrito ant grindų, po ko G. B. sudavė jai kumščiu ne mažiau nei tris kartus. Po suduotų smūgių ji atsistojo ir pabėgo pas kaimyną. Kitą dieną ji grįžo namo, tačiau G. B. nebebuvo. Po poros valandų ji nusprendė iškviesti policiją. Į teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė, į jokią kitą gydymo įstaigą ji taip pat nevyko, civilinio ieškinio jis nereikš. Dėl šio įvykio G. B. pretenzijų ji neturi, jie susitaikė ir ji jam atleido (b. l. 36-39, 45-48).

4. Ikiteisminio tyrimo metu išklausius skambutį Bendrajam pagalbos centrui užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 31 d. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino L. S., kuri pranešė, jog ją sumušė vyras (b. l. 55-59, 62).

5. Į įvykio vietą nuvykusių policijos pareigūnų vaizdo fiksavimo priemonėmis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip L. S. pasakoja apie tai, kaip prieš ją smurtavo G. B. (b. l. 64-68, 71-73).

6. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. B. konflikto su L. S., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, metu vieną kartą spyrė L. S. į galvos sritį, po ko, pastarajai nukritus, ne mažiau trijų kartų L. S. smūgiavo kumščiu, tokiu būdu sukėlė L. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

7. G. B. vieną kartą spirdamas L. S. į galvos sritį ir ne mažiau trijų kartų smūgiuodamas jai kumščiu sukėlė L. S. fizinį skausmą. Nagrinėjamų įvykių metu L. S. buvo G. B. šeimos narė – jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

8. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir G. B. skirti devynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 40 valandų, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. skirti galutinę šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 40 valandų visuomenės labui.

9. G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos L. S. G. B. pretenzijų neturi. G. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 106-110). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Spręsdamas dėl G. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), G. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertina tai, kad G. B. neteistas (b. l. 103-105), L. S. pretenzijų G. B. neturi, taigi G. B. skirtina švelniausios rūšies – viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis už šios bausmės vidurkį, ir G. B. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina devynių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant G. B. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

11. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, G. B. skirtinos viešųjų darbų bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir G. B. skirtina galutinė šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant G. B. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

12. G. B. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. B. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

13. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-85), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

14. Įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova (b. l. 11-22) yra menkavertė ir negali būti sunaudota, taigi minėta nuoplova, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (b. l. 74, 75), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

15. Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 64¹, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti G. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant G. B. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir G. B. skirti galutinę šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant G. B. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Skirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuoplovą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

7. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

9. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.