- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-628-360/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Bronius Valius, Alvydas Žerlauskas
- Skolininkas
- S. D.
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 128.17
2010 m. kovo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Alvydo Žerlausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo įkeisto daikto savininkų L. D. ir G. D. bei skolininko S. D. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą skolininkui S. D. ir įkeistų daiktų savininkams G. D. ir L. D. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius 2009-12-21 kreipėsi į teismą prašydamas priverstinai išieškoti iš skolininko kreditoriaus naudai 704717,88 Lt skolos, 131 Lt žyminio mokesčio iš hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 03/1/2007/0002354) įkeisto turto – 0,8000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-23 nutartimi prašymą tenkino: areštavo įkeistą daiktą – 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį G. D. ir L. D., įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Įkeisto daikto savininkai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nutartį. Nurodė, kad LR CK 4.196 str. įtvirtinti atvejai, kada kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą tik šiame straipsniais nurodytais atvejais. Apeliantų nuomone, įstatymai nenumato, kad hipotekos reikalavimas būtų tenkinamas prieš terminą, jei nevykdoma prievolė arba ji vykdoma netinkamai. Įkeisto daikto savininkai ir skolininkas yra skirtingi asmenys, todėl bankas išieškoti iš įkeisto turto gali tik tuo atveju, jei nepavyktų banko reikalavimo patenkinti iš skolininko turto. Pažymi, kad bankas tinkamai neinformavo įkeisto daikto savininkų apie tai, kad nutraukė sutartį su skolininku. Įkeisto daikto savininkai nežinojo, kad skolininkas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, todėl banko pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto yra netikėtas bei nesąžiningas banko poelgis. Paaiškina, kad teismas turi patikrinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos bei ar įkeisto daikto savininkai buvo tinkamai informuoti apie sutarties nevykdymą ir nutraukimą.
Skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nutartį. Nurodė, kad bankas nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį. Pažymi, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei jis nenustatytas, per trisdešimt dienų. Pažymi, kad pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą nebuvo įteiktas skolininkui.
Atsiliepimas
Kreditorė atsiliepimu į įkeistų daiktų savininkų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 200-12-23 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina įprastos paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Pažymi, kad teisės aktai nenumato kreditoriui pareigos pirmiausia kreiptis dėl skolos išieškojimo iš skolininko turto ir tik nepavykus skolos išsiieškoti, kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto. Kreditorės nuomone, įkeisto daikto savininkai nėra kredito sutarties šalys, todėl bankas neturi pareigos juos informuoti apie kredito sutarties nutraukimą.
Kreditorė atsiliepimu į skolininko atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 200-12-23 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad kol sutarties nutraukimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, laikytina, kad kredito sutartis su skolininku nutraukta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė ir skolininkas 2007-02-22 sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo nustatyta 0,8000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. D. ir L. D., hipoteka. Skolininkui nustatytais terminais ir tvarka nevykdant kredito sutarties, kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipotekos lakštu įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismas pradėdamas priverstinio išieškojimo veiksmus areštavo hipotekos lakšte nurodytą turtą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, LR CK 4.192 str. 1 d. ir LR CK 4.216 str. 1 d. gali būti taikomos tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Nagrinėjamu atveju pagrindinė, t. y. kredito, sutartis nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, todėl kreditorius turėjo teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto. Esant nurodytoms aplinkybėms nepagrįstai įkeisto daikto savininkai teigia, kad nebuvo pagrindo pradėti priverstinę skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto procedūrą.
Pažymėtina, kad bylos, kylančios iš hipotekos teisinių santykių, yra nagrinėjamos ypatingąja teisena, jose teismas veikia kaip vyriausiasis registro tvarkytojas, užtikrinantis ir registro duomenų patikimumą, teisėtumą bei išsamumą. Hipotekos santykių reguliavimas neretai yra susijęs ir su priverstiniu išieškojimu iš įkeisto turto, o sprendimą priverstinai parduoti turtą gali priimti tik teismas, todėl daug funkcijų, reikalingų hipotekos santykiams administruoti, yra perduota Hipotekos skyriams apylinkės teismuose. LR CPK XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t. t. Pareiškimas, pateikiamas pagal LR CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą, todėl teismo nutartys, priimtos šio prašymo pagrindu, yra skundžiamos pagal LR CPK 151 str. 1 d. Akivaizdu, kad LR CPK 558 str. 1 d. nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises LR CPK 558 str. 3 d. nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2009-12-23 nutartimi areštuotas įkeistas žemės sklypas, skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 558 str. nustatytų procedūrų reikalavimų.
Skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams išaiškintina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio, sutarties nutraukimo pagrįstumo ir kt.), banko sąžiningumo ir kt., nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Šie ginčai spręstini LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 nutartį palikti nepakeistą.