- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2-6213-1071/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00783-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skaidrola“
nedalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaidrola“ atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skaidrola“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose priimtas ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau - ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Skaidrola“ žalos atlyginimo. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 170,98 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidais.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016 m. balandžio 13 d. atsakovei atliekant vamzdyno keitimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryti nuostoliai draudėjos G. V. turtui - butui, esančiam adresu, (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog vamzdyno keitimo darbų metu buvo keičiama bendro naudojimo stovo atkarpa tarp butų Nr. 51 ir buto Nr. 55. Ieškovė buvo apdraudusi šį turtą gyventojų turto draudimu pagal su draudėja sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. 19056/9052061), todėl ieškovei kilo pareiga atlyginti šiuo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir dėl šio įvykio išmokėjo draudėjai 170,98 EUR draudimo išmoką žalai atlyginti, todėl ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka. Nurodė, jog ji 2016 m. birželio 3 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kartu pateikdama pretenzinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau laiškas grįžo su žyma „neatsiėmė pašte“.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Skaidrola“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo stovo atkarpos tarp buto Nr. 51 ir buto Nr. 55 keitimo darbus vykdė 2016 m. balandžio 14 d., tai yra jau po įvykusios vandentiekio stovo avarijos. Jos teigimu, darbų atlikimo faktą patvirtina atsakovės UAB „Skaidrola“ 2016 m. balandžio 14 d. „Paskyra - užduotis“. Pažymi, kad darbų atlikimo faktas yra patvirtintas gyventojų – R. B. ir V. P. parašais. Taip pat nurodo, kad atsakovė papildomai kreipėsi į DNSB „Bastas“, adresu (duomenys neskelbtini) dėl patikslinimo apie 2016 m. balandžio 13 d. įvykusią vandentiekio avariją bei 2016 m. balandžio 14 d. atliktus vandentiekio stovo atkarpos keitimo darbus. 2019 m. gegužės 23 d. buvo gautas DNSB „Bastas“ raštas „Dėl informacijos apie namą (duomenys neskelbtini)“, kuriame patvirtinama, kad 2016 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) bute, DNSB „Bastas“ paprašius atsakovė UAB „Skaidrola“ atliko šalto vandens stovo remonto darbus, po 2016 m. balandžio 13 d., minimame bute įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu buvo aplietas žemiau esantis butas Nr. 51.
Į teismo posėdį šalys neatvyko. Ieškovė teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsakovei apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalis), prašymo atidėti teismo posėdį negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovei ieškinyje pateikus prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. sausio 26 d. Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. 19056/9052061, buvo apdraustas butas / patalpa - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. V. (e. b. l. 22-23). 2016 m. balandžio 13 d. įregistruotas pranešimas apie 2016 m. balandžio 13 d. įvykį (e. b. l. 11). Turto apžiūros aktas, žalos byla Nr. 9007265, fotonuotraukos, nuostolio apskaičiavimas, patvirtina bute keičiamo namo šalto vandens vamzdžio faktą ir žalą (e. b. l. 6 – 12, 21, 24-25). 2016 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad G. V. išmokėta 170,98 Eur žala už lubų tapetų pakeitimą (e. b. l. 18). 2016 m. birželio 3 d. atsakovei UAB „Skaidrola“ buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo regreso tvarka žalos byloje Nr. 9007265-1 (e. b. l. 17). Atsakovės pateikta paskyra – užduotis surašyta 2016 m. balandžio 14 d. patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), 55 ir 51 butuose buvo pakeistas stovas (e. b. l. 20). Daugiabučių namo savininkų bendrija „Bastas“ 2019 m. gegužės 23 d. informavo atsakovę, kad 2016 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) bute atsakovė atliko šalto vandens stovo remonto darbus, po 2016 m. balandžio 13 d. bute įvykusios vandentiekio avarijos (e. b. l. 41).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, ir tai, kad žalą lėmė tik atsakovo (ne) veikimas.
CK 6.263 straipsnyje suformuluotos pagrindinės deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės ir nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Pateiktais byloje įrodymais nustatytos bylos aplinkybės, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atliekami bendro naudojimo vandens stovo remonto darbai. Atsakovė darbų atlikimo faktą pripažįsta, tačiau ginčija žalos butui padarymo datą. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ji, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo stovo atkarpos tarp buto Nr. 51 ir buto Nr. 55 keitimo darbus vykdė 2016 m. balandžio 14 d., tai yra jau po įvykusios vandentiekio avarijos. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, 2019 m rugsėjo 2 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų, matyti, kad žala butui Nr. 51 buvo padaryta ne dėl buto užliejimo, o būtent dėl bendro naudojimo stovo keitimo, kurio darbus atliko atsakovė ir kuri neginčijo šio fakto. Turto apžiūros aktas, fotonuotraukos, nuostolio apskaičiavimas, patvirtina bute keičiamo namo šalto vandens vamzdžio faktą ir žalą atsiradusią dėl stovo keitimo. Iš fotonuotraukų matyti, kad lubų pažeidimas yra ne dėl vandens nuotėkio, o būtent dėl mechaninio poveikio. Nuostolių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad G. V. turtui - butui, esančiam adresu, (duomenys neskelbtini), buvo pakeisti lubų tapetai. Fotonuotraukos patvirtina, kad po bendro naudojimo stovo pakeitimo bute Nr. 51, prie bendro naudojimo stovo, buvo pažeistos lubos, todėl darytina išvada, kad žala atsirado būtent po atsakovės atliekamų darbų, tai yra bendro naudojimo stovo keitimo. Atsakovės atsiliepime nurodytas argumentas, kad bendro naudojimo stovas buvo keičiamas 2016 m. balandžio 14 d. po įvykusios vandentiekio stovo avarijos, o ne kaip ieškinyje nurodyta 2016 m. balandžio 13 d., neturi jokio teisinio pagrindo žalos nustatymui, nes žala, kaip nustatyta pirmiau nurodytais duomenimis, atsirado ne nuo vandens nuotėkio, o nuo mechaninio pažeidimo keičiant stovą. Todėl ir atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktas 2019 m. gegužės 23 d. DNSB „Bastas“ raštas, kuriame nurodyta, kad šalto vandens stovo remonto darbus atsakovė atliko 2016 m. balandžio 14 d., po 2016 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) bute įvykusios vandentiekio avarijos, kurios metu buvo aplietas žemiau esantis butas Nr. 51, nustačius, kad žala atsirado ne dėl buto Nr. 51 apliejimo, o dėl stovo keitimo, atsakovės atsikirtimų nepatvirtina.
Ieškovė, remdamasi draudimo sutartimi, atlygino žalą apgadinto turto savininkei ir išmokėjo G. V. 170,98 Eur dydžio draudimo išmoką žalai atlyginti, todėl turi pagrindą reikalauti ir prisiteisti atlygintą žalą iš atsakovės.
Įvertinus visą byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose duotus paaiškinimus ir argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovė, išmokėjusi pagal draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjos G. V. turto sugadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju yra atsakovė, todėl ieškovės ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 170,98 Eur žalos subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaidrola“, įmonės kodas 242082810, 170,98 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 98 centus) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos 170,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.