Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-147-898/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-23
Bylos Nr.
AN2-147-898/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00276-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Pažeidėjas
J. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-147-898/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00276-2023-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10.; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Lietuvos kelių policijos tarnyba) atstovės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39‑ANR_N-21342-2023, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. J. G. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. vasario 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39‑ANR_N-21342-2023 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį – 70 Eur bauda dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 13 d., 18.12 val. Konstitucijos pr., Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 6 d. buvo gautas 2023 m. vasario 22 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. nutarimu J. G. skundą tenkino, panaikino Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta neabejotinų įrodymų, jog J. G. pažeidė KET 181 punkto reikalavimą (nenustatyta jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (objektyviosios pusės požymiai)).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarimą ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39‑ANR_N-21342-2023, kaip teisėtą ir pagrįstą.

4.1. Skunde nurodoma, kad administraciniu nurodymu J. G. buvo pasiūlyta iki 2023 m. sausio 14 d. sumokėti 30 Eur piniginę baudą už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. J. G. neįvykdžius administracinio nurodymo, Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas pareigūnas 2023 m. vasario 2 d. priėmė nutarimą Nr. 39-ANR_N-21342-2023, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda – 70 Eur bauda.

4.2. Gautame 2023 m. vasario 22 d. J. G. skunde dėl priimto nutarimo nurodyta, kad inkriminuojamas pažeidimas įvyko prieš beveik dvejus metus, todėl jis negali prisiminti konkrečių aplinkybių, kaip ir kodėl automobilis buvo šioje juostoje. Taip pat paaiškino, kad „A“ juostomis jis nevažinėja, dėl ko jam ir kilo abejonė, ar tai nebuvo kliūties apvažiavimas. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, kuriuo J. G. pateiktą skundą tenkino, tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė nurodo, jog nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytais argumentais.

4.3. Akcentuota, jog J. G. administracinio nusižengimo byloje įrodinėjimo dalyku yra jo vairuojamos transporto priemonės „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimas ir važiavimas juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui. Atkreipia dėmesį į tai, jog KET yra aiškiai apibrėžtas draudimas važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, išskiriant išimtis kokios rūšies transportas gali važiuoti šia eismo juosta. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad J. G. vairuojama transporto priemonė neturėjo teisės ir negalėjo važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, todėl Vilniaus mieste, Konstitucijos prospekte, įrengtas sertifikuotas prietaisas užfiksavo administracinį nusižengimą.

4.4. Skunde pabrėžta, jog apylinkės teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino visus administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius ir vaizdinius įrodymus, be to skundžiamame nutarime išdėstyti motyvai prieštarauja vieni kitiems (teismas nurodo, jog neginčytinai yra įrodyta, kad J. G. vairuojama transporto priemonė važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, tačiau vėliau nurodo KET 181¹ ir 182 punktuose įtvirtintus reikalavimus, kuriais pateisinamas J. G. važiavimas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, t. y. kad jis turėjo teisę ją važiuoti, nes minima eismo juosta „nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą“. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuota, jog minimoje vietoje, kurioje užfiksuotas administracinis nusižengimas yra keturios eismo juostos, viena eismo juosta (kurią J. G. vairavo transporto priemonę) skirta maršrutiniam transportui ir yra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija. Be to, teismo minimo KET punkto nuostatose apibrėžiama išimtis posūkio manevrą atliekantiems vairuotojams. Iš pateiktos kartu su apeliaciniu skundu schemos matyti, kad minimoje vietoje, kurioje užfiksuotas administracinis nusižengimas posūkio manevrai yra negalimi, todėl tokie skundžiamame nutarime išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.

4.5. Taipogi, skunde atkreiptas dėmesys į tai, jog byloje esanti vaizdo medžiaga patvirtina, kad J. G. vairuojama transporto priemonė nesusidūrė su jokia kliūtimi. Iš fotonuotraukos matyti, jog tuo metu minimoje vietoje transporto priemonių srautas buvo neintensyvus, jokios kliūties, kurią reikėtų apvažiuoti ir įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, nėra. Akivaizdu, kad J. G. vairuojama transporto priemonė važiuoja tiesiai, neatlieka jokio manevro ir yra užvažiavusi priekine dalimi už vertikalios ištisinės ženklinimo linijos, todėl buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas.

4.6. Apygardos teismui pateiktame skunde nesutinkama ir su tuo, kad J. G. administracinio nusižengimo byloje nėra vaizdo įrašo patvirtinančio, jog jis neabejotinai padarė administracinį nusižengimą, kadangi byloje yra kiti neabejotini duomenys, t. y. administracinis nusižengimas užfiksuotas minimoje vietoje įrengtu sertifikuotu ir tokio pobūdžio administracinius nusižengimus fiksuoti tinkamu, galiojantį patikros sertifikatą turinčiu prietaisu (kas ir buvo išaiškinta J. G. atsakant elektroniniu paštu). Šią aplinkybę apylinkės teismas neįvertino skundžiamame nutarime, o kaip vieną iš argumentų nurodė vaizdo įrašo nebuvimą, kuris neabejotinai patvirtintų ar paneigtų J. G. kaltę. Pabrėžta, kad prietaiso, kuriuo užfiksuotas administracinis nusižengimas, patikros sertifikate yra aiškiai apibrėžta kokio pobūdžio administraciniai nusižengimai yra fiksuojami, o būtent artėjančio link prietaiso transporto priemonių srauto iš keturių eismo juostų, tarp kurių pirma maršrutinio transporto, kuria J. G. važiavo, vairuodamas minimą transporto priemonę.

4.7. Atkreiptas dėmesys ir į Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką, dėl įrodymų vertinimo, kuria remiantis skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino visapusiškai visų J. G. byloje esančių įrodymų, dėl ko padarė neteisėtą, nepagrįstą išvadą, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties. Skunde taip pat nurodytos ANK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos. Pažymėta, jog J. G. procesiniai dokumentai buvo siųsti ir įteikti vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, tačiau pastarasis per nustatytą laikotarpį Lietuvos kelių policijos tarnybai nepateikė duomenų apie tai, kad įvykio dieną administracinio nusižengimo jis nepadarė. Atvirkščiai, J. G. kaltės neginčijo ir skunde pateiktame apylinkės teismui tokio motyvo nedėstė. Pagrindiniu skundo argumentu buvo nurodoma kliūtis, kurią jis turėjo apvažiuoti, dėl ko įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą.

4.8. Pastebėta, jo skundžiamame nutarime nebuvo plačiau pasisakyta apie J. G. skundo nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, t. y. apie tai, kad užfiksuoto pažeidimo metu jis buvo kitoje šalyje (pateiktas varžybų dalyvių sąrašas). Apeliaciniame skunde pabrėžta, jog minėta aplinkybė niekaip nepaneigia J. G. kaltės, todėl apylinkės teismas pagrįstai jos nevertino. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad rengiant apeliacinį skundą buvo atliktas asmens vairavusio transporto priemonę veido iškirpimas iš fotonuotraukos. Nors vaizdas nėra labai geros kokybės, bet yra akivaizdu, kad transporto priemonės vairuotojas – ne moteriškos lyties asmuo (J. G. sutuoktinė), o Lietuvos kelių policijos tarnybos nuomone – pats J. G.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai J. G. skundą tenkino ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-21342-2023 panaikino bei administracinio nusižengimo teiseną J. G. atžvilgiu nutraukė.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė, pateikusi skundą apygardos teismui, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju nėra nustatyta J. G. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (ANK 417 straipsnio 1 dalis). Nesutinkama ir su skunde J. G. nurodyta aplinkybe, jog jam priklausančią transporto priemonę, kuri buvo užfiksuota pažeidimo darymo metu, galimai vairavo ne jis, o jo sutuoktinė.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktu skundu ir patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis konstatuoja, kad institucijos pateiktas argumentas dėl to, jog administracinėn atsakomybėn buvo patraukas tinkamas subjektas yra pagrįstas, t. y. transporto priemonę minėto įvykio metu vairavo J. G., o ne jo sutuoktinė. Šią aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (2022 m. gruodžio 15 d.), iš kurio turinio matyti, kad J. G., kaip transporto priemonės „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (valdytojas) buvo informuotas apie padarytą administracinį nusižengimą bei jam išaiškintos ANK 608 ir 611 straipsnių nuostatos (b. l. 10-12). Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pripažįstamas negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju J. G. per nustatytą terminą nepateikė jokių duomenų institucijai, priėmusiai nutarimą, kurie galėtų patvirtinti pastarojo iškeltą versiją, jog įvykio metu, 2021 m. gegužės 13 d., transporto priemonę vairavo ne jis. Tokių duomenų nepateikė ir vėliau apylinkės teismui.

9. Nors pirmosios instancijos teisme J. G. nurodė, jog įvykio metu jis dalyvavo varžybose ir pateikė dalyvių sąrašą, tačiau aukštesniojo teismo įsitikinimu, šie duomenys nepatvirtina to, kad pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nebuvo Lietuvoje, kadangi nustatyta, jog pastarasis varžybose dalyvavo ne užfiksuoto pažeidimo metu (2021 m. gegužės 13 d.), o vėliau, t. y. 2021 m. gegužės 14 d. – 2021 m. gegužės 16 d. (b. l. 40). Šios nurodytos aplinkybės, aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, kad minėtą transporto priemonę, užfiksuoto pažeidimo dieną (2021 m. gegužės 13 d.) vairavo būtent J. G.

10. Pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, jog šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (aktuali administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d.) 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET 181 punkte numatyta, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama bei nurodytos išimtys, t. y. dviračiams ir mopedams, lengviesiems automobiliams taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, automobiliams, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyviai, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; elektromobiliams, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. KET 182 punkte nurodyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.

12. Nagrinėjamu atveju skundžiamojo nutarimo aprašomojoje dalyje minima, kad automobilis „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pirma eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, kuria važiuoti draudžia KET 180 punktas. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks draudimas nėra absoliutus ir jo išimtys yra numatytos KET 181¹ ir 182 punktuose. Šią skundžiamo nutarimo aprašomąją dalį aukštesnysis teismas patikslina, kadangi draudimas važiuoti maršrutiniam transportui skirta juosta yra numatytas KET 181 straipsnyje, o pagal galiojusias administracinio nusižengimo padarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles, išimtys buvo įtvirtintos KET 181 straipsnio papunkčiuose. Atsižvelgdamas į tai, jog šių nustatytų netikslumų ištaisymas nekeičia skundžiamo nutarimo esmės, apygardos teismas pripažįsta juos rašymo apsirikimu.

13. Taigi, apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi KET 182 straipsniu nurodydamas, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą, nes nustatyto pažeidimo vietoje yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija bei posūkio manevrai nėra galimi. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas netinkamai išaiškino KET 182 straipsnio nuostatas ir jomis nepagrįstai rėmėsi priimdamas sprendimą, tačiau ši aplinkybė, visgi, neleidžia daryti išvados, jog sprendimas dėl institucijos priimto nutarimo panaikinimo buvo netinkamas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas neįsigilino į įrengtu prietaisu padarytos fotonuotraukos turinį, todėl netinkamai nustatė J. G. priklausančios transporto priemonės buvimo vietą pažeidimo metu ir laikė, kad užfiksuotas tik momentas, kai minėtas automobilis yra ties neištisine horizontaliojo ženklinimo linija. Aukštesnysis teismas išanalizavęs byloje pateiktas fotonuotraukas bei apeliaciniame skunde pateiktas schemas nesutinka su tokia pirmosios instancijos padaryta išvada, kadangi yra aiškiai matyti, jog transporto priemonės priekis „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas už sustojimo (stop) linijos prieš šviesoforą (už ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos), įvažiavus į sankryžą, tačiau automobilio galas dar buvo „A“ juostoje, kuri atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teigti, kad šiuo atveju turi būti taikomos KET 182 straipsnyje numatytos išimtys, kurios leidžia įvažiuoti į „A“ juostą negalima. Tačiau negalima sutikti ir su institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta J. G. inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

14. Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde nurodytas vienintelis argumentas, pagrindžiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuota informacija. J. G. teikdamas skundą apylinkės teismui nurodė, jog pažeidimas buvo padarytas beveik prieš dvejus metus, todėl jis neatsimena tikslių minėto įvykių aplinkybių. Pažymėjo, kad „A“ juostomis jis nevažinėja, todėl jo manymu, tai galėjo būti padaryta siekiant apvažiuoti kelyje esančią kliūtį (gretimoje juostoje matomas automobilis staiga sustojo įsijungęs mirksinčio avarinio perspėjimo signalą, dėl ko jo automobiliui reikėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą).

15. Aukštesnysis teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamame nutarime išdėstyta pozicija, jog administracinio nusižengimo byloje pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina tos aplinkybės, kad J. G. važiavo „A“ juosta, o ne persirikiavo siekdamas apvažiuoti sustojusį automobilį gretimoje juostoje. KET 128 punkte numatyta, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti kokiu greičiu judėjo J. G. transporto priemonė, taip pat nėra žinoma ar toje pačioje „A“ juostoje už J. G. automobilio važiuojanti transporto priemonė buvo sumažinusi greitį tam, kad praleistų apvažiuojantį kliūtį „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Neįmanoma nustatyti ir to, ar gretimoje eismo juostoje užfiksuota transporto priemonė buvo sustojusi ir įjungusi avarinio perspėjimo signalą, dėl ko J. G. turėjo ją apvažiuoti, nes trečioje juostoje užfiksuotas intensyvus eismas. Be abejo, sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pažeidimas užfiksuotas įrengtu sertifikuotu ir tokio pobūdžio administracinius nusižengimus fiksuoti tinkamu, galiojantį patikros sertifikatą turinčiu prietaisu, tačiau nenustačius kitų šį pažeidimą patvirtinančių duomenų, vienareikšmiškai teigti, kad J. G. automobiliu „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo „A“ juosta, o ne apvažiavo kliūtį, negalima.

16. ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šioje byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad J. G. būtų padaręs veiką, turinčią ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Teisminėje praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

17. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kaip jau minėta, administracinio nusižengimo byloje pateiktas tik kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas, kurį įvertinus negalima daryti išvados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra akivaizdžiai kaltas dėl užfiksuoto pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog institucija nesiėmė jokių kitų veiksmų tam, kad abejonės būtų pašalintos. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė skunde pažymėjo, kad vaizdo įrašo (tiesioginio įrodymo) nėra, tačiau nustačius pažeidimą institucija galėjo apklausti fotonuotraukoje matomų (gretimoje eismo juostoje ir „A“ eismo juostoje) transporto priemonių vairuotojus, kurie galimai patvirtintų arba paneigtų J. G. iškeltą įvykio versiją.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarimu buvo pagrįstai tenkintas J. G. skundas ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. vasario 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-21342-2023 panaikintas, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio atstovės skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė