Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei E. A., jos atstovei advokato padėjėjai Irmai Dragei, atsakovo E. A. kuratorei Vytautei Linaburgienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Dianai Raimondai Barauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei kitų reikalavimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė Diana Raimonda Barauskienė paaiškino, kad atsakovas daugiau kaip du metai negyvena kartu su šeima ir savo nepilnamečiu sūnumi. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas apie metus vaiku tinkamai nesirūpina, neteikia jam išlaikymo. Vaikas visą laiką gyveno su mama, kur yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Įvertinus šias aplinkybes, kad E. A. yra tik (duomenys neskelbtini) metų, jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su mama, tai labiausia atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Vaikui išlaikyti 200,00 Lt suma maža, atsakovas dirba Norvegijoje, manytina, kad atsakovas turi pakankamas pajamas išlaikyti. Ieškovės ieškinį palaiko (b.l. 177).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės bei jos atstovės, atsakovo kuratorės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. A. (b.l. 8)

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. A. (b.l. 8). Sutuoktiniai apie du metus kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko artimų santuokinių ryšių. Iš ieškovės bei jos atstovės paaiškinimų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, nes kartu negyvena jau du metus, kiekvienas turi savo gyvenimą, darytina išvada, kad sutuoktiniai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos nebenori, taikytis nenori. Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36, 3.85, ir 3.109 str. santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktino kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė atsakovo šeimyninio gyvenimo ignoravimu, tai, kad atsakovui rūpėjo linksmybės ir draugai, tapo emocingas, nervingas, ėmė rodyti nepagarbą ieškovei, neprisidėjo materialiai prie šeimos poreikių tenkinimo. Be to atsakovas 2009 metais paliko šeimą išvykdamas į užsienį ir šeima rūpinosi iki 2011 metų balandžio mėnesio.

Ieškovė savo nurodytų faktų dėl atsakovo alkoholio vartojimo, šeimyninio gyvenimo ignoravimo, charakterio pasikeitimo, kad atsakovui rūpėjo tik draugai ir linksmybės, apart savo paaiškinimų, nepagrindė teismui jokiais kitais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės teiginius (CPK 178 str.). Be to, ieškovė patvirtino, kad iki santuokos sudarymo 5 metus draugavo su atsakovu, todėl jai buvo žinoma, kad atsakovas vartoja alkoholį, abu kartu važiuodavo linksmintis su draugais (176 b.l.). Šie šalių interesai išsiskyrė gimus vaikui, atsiradus papildomoms pareigoms šeimoje, šalys nesugebėjo pateisinti viena kitos lūkesčių, abiems sutuoktiniams trūko abipusio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam bei tolerancijos. Todėl teismas ieškovės paaiškinimus vertina kritiškai, kaip neįrodytus, kadangi paaiškinimai duoti asmens, suinteresuoto bylos baigtimi jo naudai. Taip pat ieškovė kaltina atsakovą dėl išvykimo į užsienį, tačiau iš pačios ieškovės paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovas išvyko į užsienį dirbti, kadangi ieškovė nedirbo, ką pati nurodė pirminiame 2012-02-09 ieškinyje, tuo tarpu atsakovui reikėjo išlaikyti ne tik nepilnametį sūnų E., bet ir nepilnametę dukrą iš pirmosios santuokos (105-106, 107-108 b.l.), o kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas Lietuvoje darbo taip pat neturėjo (33 b.l.). Ieškovė patvirtino, kad atsakovas 2009 metais išvykęs į užsienį dar iki 2011 metų, nors ir nereguliariai, rūpinosi šeima (164 b.l.), todėl teismas atsakovo išvykimo į užsienį nevertina kaip sąmoningo šeimos palikimo ir santuokinio pareigų pažeidimo, dėl ko būtų galima preziumuoti atsakovo kaltę. CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas įvertinęs ieškovės, jos atstovės bei atsakovo kuratorės paaiškinimus daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys faktiškai kartu kaip šeima negyvena daugiau kaip du metus, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, todėl nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai ( CPK 185 str., CK 3.61 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – J., atsakovui – A. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 str.).

Šalys kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu neturi.

Dėl santuokinio turto padalinimo.

Šalys gyvendamos santuokoje, dalintino nekilnojamojo turto neįgijo (9 b.l.), įgijo tik 1000,00 Lt vertės transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos faktus patvirtina byloje esantys dokumentai (11 b.l.). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis registruotas atsakovo vardu, juo visada naudojosi ir dabar naudojasi atsakovas, todėl prašo po santuokos nutraukimo automobilį palikti atsakovo asmeninėje nuosavybėje, ieškovė dėl to pretenzijų neturi, kompensacijos atsisako. Atsakovo kuratorė sutiko su ieškovės reikalavimu dėl santuokinio turto padalinimo. Todėl neesant tarp šalių ginčo, ieškovės reikalavimas dėl santuokinio turto padalinimo po santuokos nutraukimo, tenkintinas, automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui E. A. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė taip pat prašė priteisti atsakovui E. A. asmeninės nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad automobilis įgytas 2006 metais, t.y. iki santuokos sudarymo, todėl šis turtas vertintinas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė ir nedalintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. A.. Atsakovo kuratorė ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl neesant ginčo, atsižvelgiant į tai, kad mažametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, į VTAS išvadą, ieškovės reikalavimas dėl sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su E. A., tenkintinas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, užikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (9 b.l.), transporto priemonių neturi (12 b.l.). Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), ketvirtame kurse (13-14 b.l.). Gyvena mamai nuosavybės teise priklausančiame bute trise, dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas 1300,00 Lt per mėnesį, kreditorinių įsipareigojimų neturi (175-176 b.l.)

Atsakovas turi nekilnojamojo turto neturi (9 b.l.), turi dvi transporto priemones, iš kurių viena įgyta santuokoje (10-11 b.l.), oficialių duomenų apie dirbą Lietuvoje nėra, ieškovė nurodė, kad dirba Norvegijoje (33, 175-176 b.l.). Atsakovas kitoje santuokoje yra susilaukęs dukros K. A. (104 b.l.).

Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 d. valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str.).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė poreikų skaičiuotėje nurodė, kad ketverių metų sūnaus E. poreikiai yra apie 1012,00 Lt per mėnesį: išlaidos žaislams, ugdymo priemonėms, knygoms, žurnalams sudaro – 60,00 Lt per mėnesį, drabužiams, avalynei – 200,00 Lt, maistui - 400,00 Lt, higienos priemonėms – 40,00 Lt, vaistams, vitaminams – 60,00 Lt, laisvalaikiui – 50,00 Lt, atostogoms mėnesio vidurkis – 42,00 Lt, kominalinių mokesčių dalis – 120,00 Lt. Akivaizdu, kad būtinos išlaidos aprangai, avalynei, higienai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, užklasinei veiklai. Tačiau teismas kritiškai vertina keturių metų vaikui išleidžiamą kas mėnesį 200,00 Lt sumą drabužiams bei 400,00 Lt sumą maistui. Teismas vertina, kad šios sumos, atsižvelgiant į vaiko amžių, išdidintos ir nepagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovė nenurodė teismui, kad vaikas turi kokių nors sveikatos problemų dėl ko sūnui reikėtų pirkti brangesnius drabužius, avalynę ar specialų maistą. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ištikrųjų 400,00 Lt maistui išleidžiama šeimai, vaiko dalis maistui yra 100,00 Lt (175 b.l.). Atsakovo kuratorė nurodė, kad atsakovas turėtų mokėti sūnaus išlaikymui po 200,00 Lt per mėnesį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Pagal šioje byloje esančius duomenis, ieškovės paaiškinimus, teismas vertina, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 500,00 Lt išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių (4 metai), normalią E. A. sveikatos būklę, įprastus poreikius, yra nepagrįstas, išdidintas, todėl turi būti mažinamas, juolab, kad pati ieškovė patvirtino, kad sūnaus maitinimui reikia mažiau negu 400,00 Lt per mėnesį. Teismas vertina, kad iš atsakovo turi būti priteistas 400,00 Lt kas mėnesį sūnaus E. išlaikymas, nes būtent tokio dydžio išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini)bei yra teikęs sūnui po 400,00 Lt išlaikymui, todėl teismas vertina, kad atsakovas gauna pakankamas pajamas, kad galėtų skirti sūnui tokio dydžio išlaikymą. Įvertinant byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, įvertinant abiejų šalių – E. A. tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), iš atsakovo E. A. priteistinas išlaikymas E. A. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės (CK 3.196 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio E. A. atstovė E. A. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Be to, ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo E. A. išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė 2012-10-18 patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo 2011 metų balandžio mėnesio, išskyrus 2011 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius. Šiai dienai įsiskolinimas už 18 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant po 500,00 Lt kas mėnesį, sudaro 5000,00 Lt.

CK 3.200 str. reglamentuota išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Ieškovė pati nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2011 metų balandžio mėnesio, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė padavė teismui ieškinį 2012-02-09 (2 b.l.), todėl akivaizdu, kad ieškovė gali prašyti išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-02-08, t.y. už 10 mėnesių ir 8 dienas. 2011 metais šalių sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl teismas vertina, kad tiek trimečiam, tiek keturmečiam vaikui, vadovaujantis protingumo kriterijais, yra pakankamas analogiškas išlaikymas, juolab, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl didesnio negu vidutinis išlaikymo poreikio sūnui 2011 metais. Be to, ieškovė nereikalauja iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo už 2011 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius, nurodydama, kad šiais mėnesiais atsakovas teikė sūnui išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas 3300,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus E. A. išlaikymui už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-02-08, išskyrus 2011 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 100,00 Lt išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (19 b.l.), 400,00 Lt už kuratoriaus paslaugas (69, 70 b.l.), 60,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui per antstolį (138 b.l.), 75,00 Lt už pažymų gavimą (141, 142,143 b.l.) bei pagal pateiktus kvitus 1450 Lt už advokato paslaugas (16-18, 60, 160). Ieškovės atstovė advokato padėjėja Irma Dargė pateikdama teismui prašymą dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo bei pagrindimo lentelę nurodė, kad advokato padėjėjai sumokėta už pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties parengimą – 500,00 Lt, žyminis mokestis už ieškinį – 100,00 Lt, ieškinio parengimas - 400,00 Lt, atstovavimas teisme 150,00 Lt, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas ir atstovavimas teisme 200,00 Lt, antstolio kvitas už dokumentų įteikimą atsakovui – 60,00 Lt, apmokėjimai už pažymas iš bankų – 75 Lt, viso 1485,00 Lt (161, 162 b.l.). Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad byla buvo pradėta pagal ieškovės ieškinį atsakovui, byloje nebuvo pereita iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, taip pat byloje nėra šalių pasirašyto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, todėl teismas netenkina prašymo priteisti 500,00 Lt išlaidų už pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties parengimą. Taip pat iš byloje esančio 2012-02-08 mokėjimo kvito matyti, kad žyminį mokestį sumokėjo pati ieškovė, todėl teismas netenkina prašymo priteisti 100,00 Lt už žyminio mokesčio sumokėjimą kaip advokato padėjėjo išlaidų. Bei iš byloje esančių 2012-09-06 (dviejų) ir 2012-09-26 kasos pajamų orderių matyti, kad 75,00 Lt už bankų pažymas sumokėjusi taip pat ieškovė, teismui nepateikta duomenų, kad bankams užklausas būtų ruošusi ieškovės atstovė advokato padėjėja, todėl teismas netenkina prašymo priteisti 75,00 Lt už bankų pažymas kaip advokato padėjėjo išlaidų. Nors į apskaičiavimo ir pagrindimo lentelę nėra įtrauktas 200,00 Lt apmokėjimas advokato padėjėjai pagal 2011-08-04 pinigų priėmimo kvitą Nr. 586765, tačiau teismas neabejoja, kad ieškovė sumokėjo šią sumą atstovei už paslaugas, todėl ši suma priteistina, kaip advokato padėjėjo išlaidos. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad už advokato padėjėjo paslaugas ieškovė patyrė 1010,00 Lt išlaidų, o iš viso bylinėjimosi išlaidų – 1585,00 Lt.

Teismas tenkino 84 procentus ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1331,00 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo valstybei priteistina 11,00 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 144,00 Lt už priteistą išlaikymą (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str., 98 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp E. A., a.k (duomenys neskelbtini) ir E. A., a.k (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. A. palikti ikisantuokinę pavardę – J., E. A. – prigimtinę A.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su E. A., pagal motinos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo E. A., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-09 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės. Pervedant lėšas iki einamojo mėnesio 15 d. į asmeninę ieškovės E. A. sąskaitą AB „Swedbank“, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) atstovę E. A., a.k (duomenys neskelbtini)

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. A., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3300,00 Lt (tris tūkstančius tris šimtus litų) už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-02-08, išskyrus 2011 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius. Pervedant lėšas į ieškovės E. A. sąskaitą AB „Swedbank“, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Lt vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui E. A., a.k (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti ieškovei E. A., a.k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. A., a.k (duomenys neskelbtini) 1331,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. A., a.k (duomenys neskelbtini) 11,00 Lt (vienuolika litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminį mokestį už priteistą išlaikymą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300, "Swedbank", AB, (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.