- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- AN2-23-361/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00468-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- M. Š.
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2023 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio specialistė E. M. surašė M. Š. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, Klaipėdos m. sav., 2023 m. liepos 27 d., 22.29 val. (koordinatės X:6177456.0, Y:320046.0), vairuodamas automobilį „Volvo C30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 km/h. greitį viršijo 54 km/h. Važiavo 104 km/h greičiu (po paklaidos). Tokie M. Š. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus ir atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, požymius.
2. 2023 m. lapkričio 6 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyresnioji specialistė Ž. V. priėmė nutarimą, kuriuo M. Š. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį paskyrė 515 Eur baudą su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. skundo ir policijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas skundu prašo apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir jam administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nutraukti.
4.1. Argumentuoja, jog teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, jo kaltę grindė nepatikimais įrodymais, padarė prielaidomis grįstas išvadas ir nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo naštą. Teismas, lygindamas greičio matuokliu užfiksuoto asmens atvaizdą su jo (M. Š.) ir padarydamas kategorišką išvadą, jog automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo jis, šiurkščiai pažeidė asmens parodymo atpažinti tvarką (BPK 192 straipsnis), o kartu ir jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises.
4.2. Teismas nepagrįstai motyvavo, jog esant neaiškumų, dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagristi, kad jis prarado transporto priemone prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemones savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. ANK 567 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.
4.3. Teismas netinkamai nustatė jo kaltės formą ir rūšį bei galimo nusižengimo aplinkybes. Teismas jo kaltę grindė tik neinformatyviomis greičio matuoklio „Poliscan FM1“ užfiksuotomis fotonuotraukomis. Pažymi, kad byloje pateiktos jo asmens fotonuotraukos yra padarytos fiksuojant jo atvaizdą iš priekio, o pažeidimo padarymo metu automobilį vairuojantis asmuo sėdi ir yra užfiksuotas kampu (daugiau iš šono). Iš greičio matuoklio fotonuotraukos matyti, kad už vairo sėdinčio asmens veido bruožai skiriasi nuo jo asmens fotonuotraukų. Akivaizdžiai matosi, kad vairuojančio asmens lūpos yra akivaizdžiai platesnės nei jo. Fotonuotraukos ekspozicija yra netinkamos raiškos ir kokybės. Nusižengimo faktas užfiksuotas tamsiu paros metu, kelias (gatvė) nėra apšviesta. Fotonuotrauka padaryta esant pakankamai toli nuo užfiksuotos transporto priemonės. Todėl teismas galėjo sąžiningai suklysti darydamas veido bruožų analizę iš tokios fotonuotraukos. Visi kiti apylinkės teismo nurodyti asmens veido bruožų lyginamieji vertinimai yra tik prielaidomis grįsti teiginiai. Teismas netinkamai atsižvelgė į jo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, kad jis nežinojo, kas įvykio dieną, nurodytoje vietoje ir laiku vairavo fotonuotraukoje užfiksuotą transporto priemonę, nes jis šios transporto priemonės nevairavo. Jam inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia nei dėl neatsargumo, kadangi toks nusižengimas apskritai jo nebuvo padarytas. Šių aplinkybių nei policija, nei teismas apskritai netyrė.
4.4. Pareigūnai ir teismas neatliko įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos, t. y. aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubia pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Atsiliepimas
5. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos m. sav., 2023 m. liepos 27 d., 22.29 val. (koordinatės X:6177456.0, Y:320046.0), automobilio „Volvo C30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nustatytą 50 km/h. greitį viršijo 54 km/h, t. y. važiavo 104 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Šis pažeidimas užfiksuotas greičio matuokliu „Poliscan FM1“ duomenimis. Dėl šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo) fakto byloje ginčo nėra. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir šio nusižengimo kvalifikacijos, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.
7. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, jog būtent jis vairavo paminėtą transporto priemonę ir maksimalų leistiną greitį viršijo 54 km/h bei tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Apelianto vertinimu, greičio matuoklio padarytoje vairuotojo fotonuotraukoje yra ne jis, o kitas asmuo. Už vairo sėdinčio asmens veido bruožai skiriasi nuo apelianto fotonuotraukų, to asmens lūpos yra akivaizdžiai platesnės nei jo, be to, šios fotonuotraukos ekspozicija yra netinkamos raiškos ir kokybės, o nusižengimo faktas užfiksuotas tamsiu paros metu, kelias (gatvė) nėra apšviesta ir fotonuotrauka padaryta esant pakankamai toli nuo užfiksuotos kelyje transporto priemonės. Apeliantas teigia, jog nežinojo, kas įvykio dieną, nurodytoje vietoje ir laiku vairavo fotonuotraukoje užfiksuotą transporto priemonę, nes jis šios transporto priemonės tuo metu nevairavo. Tačiau apygardos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip išgalvotus, siekiant išvengti administracinės atsakomybės bei paneigtus apylinkės teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma.
8. Pagrindinis objektyvus įrodymas tokio pobūdžio bylose, kuris leidžia daryti neabejotiną išvadą, kas vairavo automobilį teisės pažeidimo padarymo metu, yra greičio matuokliu užfiksuotos skaitmeninės įvykio fotonuotraukos. Kaip matyti, apylinkės teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir ištyręs skaitmenines greičio matuokliu „Poliscan FM1“ užfiksuotas įvykio fotonuotraukas, padarė pagrįstą išvadą, jog fotonuotrauka, padaryta greičio matuokliu administracinio nusižengimo padarymo metu yra pakankamos kokybės, kad iš jos būtų įmanoma vizualiai identifikuoti automobilį „Volvo C30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 27 d. vairavusį asmenį ir be specialių žinių reikalaujančio tyrimo. Palyginęs skaitmeninę greičio matuokliu padarytą nuotrauką su kitomis M. Š. byloje esančiomis nuotraukomis (paimtomis iš policijos naudojamų registrų, taip pat iš M. Š. socialiniame tinkle viešai prieinamos paskyros esančios fotonuotraukos), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad greičio matuoklio nuotraukoje yra užfiksuotas būtent M. Š.. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė įvertinęs M. Š. veido, kaklo formą, akių ir antakių išdėstymą ir formą, lūpų, ausų formą, plaukų augimo liniją bei amžių. Priartinęs ir peržiūrėjęs nuotraukos skaitmeniniame formate užfiksuotą asmens veidą, teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal veido bruožų visumą galima daryti neabejotiną išvadą, jog automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo būtent M. Š..
9. Papildydamas paminėtus apylinkės teismo motyvus, apygardos teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, fotonuotraukos, padarytos greičio matuokliu administracinio nusižengimo padarymo metu, yra pakankamos kokybės, kad iš jų būtų įmanoma vizualiai identifikuoti būtent M. Š., kaip asmenį, kuris aktualaus administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo automobilį. Todėl apylinkės teismas pagrįstai neskyrė portreto ekspertinio ar kitokio tyrimo, o, lygindamas, priartindamas ir gretindamas, vertino greičio matuokliu užfiksuotą vairuotojo veido atvaizdą su kokybiškomis M. Š. atvaizdo nuotraukomis, paimtomis iš policijos naudojamų registrų bei jo socialinio tinklo paskyros (b. l. 40). Dar kartą peržiūrėjęs fotonuotraukas skaitmeniniame formate, apygardos teismas įsitikino, kad pagal M. Š. veido bruožų visumą galima daryti neabejotiną išvadą, jog automobilį „Volvo C30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu vairavo būtent M. Š..
10. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas šiurkščiai pažeidė asmens parodymo atpažinti tvarką, nustatytą BPK 192 straipsnyje. Toks parodymų patikrinimo procesinis veiksmas, kuris atliekamas tiriant baudžiamąsias bylas, šioje administracinio nusižengimo byloje apskritai nebuvo atliekamas. ANK 564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. Be to, ANK 569 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Galiausiai, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
11. Apeliantas teigdamas, jog jam nepagrįstai perkelta savo (ne)kaltės dėl tokio nusižengimo padarymo įrodinėjimo našta, nutyli apylinkės teismo pagrįstus motyvus, jog esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (kasacinė nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020). Be to, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju aktuali ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, kuri nustato pareigą transporto priemonės savininkui (valdytojui), siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Taigi, apeliantas, neigdamas, jog vairavo automobilį ir kartu, nenurodydamas asmens, kuris vairavo būtent jam priklausantį automobilį pažeidimo padarymo metu, gudrauja ir tokiu būdu bando išvengti administracinės atsakomybės. Beje, M. Š. apylinkės teisme, pateikdamas versiją, jog automobilį vairavo galimai kitas asmuo (žmona, uošvis ar draugas), nepateikė ir dabar nepateikia jokių tai galinčių patvirtinti duomenų. Byloje objektyviai nustatytas būtent M. Š. vairavimo faktas nekelia jokių abejonių, nes įrodytas patikimais, leistinais, greičio matuoklio užfiksuotais, duomenimis ir kartu kitais aptartais įrodymais ir jų visuma.
12. Teigdamas, jog apylinkės teismas netinkamai byloje nustatė jo kaltės formą ir rūšį, apeliantas nepagrįstai neįvertina, jog ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiuo atveju iš M. Š. inkriminuoto administracinio kaltinimo turinio, apygardos teismas turi pagrindą daryti išvadą, jog jis, viršydamas leistiną 50 km/h važiavimo greitį daugiau nei dvigubai – 54 km/h, tokį važiavimo greitį pasirinko ne dėl neatsargumo, o būtent tyčia – suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad tikrindamas ir tirdamas M. Š. kaltės įrodymus kvestionuojamo administracinio nusižengimo padaryme, teismas teisės taikymo klaidų nepadarė.
Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
13. ANK 416 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 560 Eur. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių.
14. Apylinkės teismas motyvavo, jog M. Š. policijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir tinkamai individualizuotos. Pritardamas šiems motyvams, apygardos teismas papildo, kad M. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą, policijos nutarimu paskirta sankcijoje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė savo dydžiais yra artimos sankcijos vidurkiui, kadangi, skiriant nuobaudą, nenustatyta M. Š. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta vieną jo atsakomybę sunkinanti – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). M. Š. nustatytą greitį viršijo net 54 km/h, toks jo elgesys kelyje sukėlė akivaizdžią grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių tokio tyčinio, pavojingo elgesio pasekmių.
15. Administracine nuobauda yra siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų.
16. Už šiurkštų, pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą, policijos M. Š. skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė, apygardos teismo vertinimu, yra proporcingos administracinio nusižengimo pavojingumui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežtos ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.