Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1031-175/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
1S-1031-175/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Nuteistasis
J. K.
Bylos Nr. 1S-1031-175/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2008-02-13 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2007-04-18, bausmės pabaiga­ – 2017-10-18.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-04-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 metų 6 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-05-11 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinti atsisakė.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-05-11 nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą ir paleisti lygtinai kaip atlikusį būtinąją bausmės dalį. Skunde nurodoma, kad išanalizavus nutarties motyvus, kuriais atsisakoma tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, matyti, kad teismas labiau linkęs iš naujo vertinti charakteristiką ir elgesį bausmės atlikimo metu, atmesdamas Komisijos kompetentingumą. Pats teismas neginčija, kad Komisijos nutarimas atitinka įstatymo ir teisės aktų reikalavimus, o tai reiškia, kad šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apylinkės teismas, netvirtindamas tokio nutarimo, vadovavosi tik prielaidomis. Teismo motyvas, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, yra neatsakingas ir naikinantis Komisijos kompetentingumą sprendžiant ir vertinant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai taip pat visiškai demotyvuojantis ir neteisėtai menkinantis Komisijos darbą. Taip pat apylinkės teismas, dėstydamas savo motyvus, visiškai nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. J. K. vertinimu, teismas visiškai nepagrįstai vertino padaryto nusikaltimo sunkumą, kadangi ši aplinkybė neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus nacionalinių teisės aktų, Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos sunkumą ir teistumus. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi taip pat ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą bausmės dalį, pataisos namų administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes. Teismai, spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, neišsamiai, paviršutiniškai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Nuteistasis pabrėžia, kad lygtinio paleidimo sąlygas jis atitinka, yra atlikęs būtiną bausmės dalį, paskirtos nuobaudos negalioja, skatintas du kartus, dalyvavo įvairiose programose, turi sveikatos problemų, gauna išankstinę senatvės pensiją, iki suėmimo turėjo ilgalaikį darbą, yra nejauno amžiaus, darbingumas ribotas. Taip pat akcentuoja ir tai, kad per aštuonis įkalinimo metus susirgo cukriniu diabetu ir eile kitų gyvybei pavojingų ligų, yra didelės rizikos grupėje. Nuteistasis mano, kad teismas nepakankamai dėmesio skyrė jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, jo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, elgesiui prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, sveikatos būklei. Teismo priimta nutartis yra motyvuota tik klaidingomis prielaidomis, šabloniška, iš anksto nuspėjama ir prasilenkianti su įstatymų pritaikymo galimybėmis bei teisėtumo principu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurio padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti J. K. lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą probacija būtų sėkminga. Lygtinio paleidimo taikymas galimas tada, kai nustatomos ne tik formaliosios sąlygos, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Kiekvienu atveju teismas yra įpareigotas vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadas apie tai, ar konkrečiu atveju taikomas lygtinis paleidimas neprieštaraus teisingumo principui ir, asmenį paleidžiant lygtinai neatlikus jam visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bus pasiekti bausmės tikslai, kurių buvo siekiama teismo nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas. Todėl kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą teismas sprendžia individualiai, įvertinęs aplinkybes, reikšmingas dėl konkretaus asmens lygtinio paleidimo galimybės.

Pritariama apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad aplinkybės, sudarančios materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, neduoda pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti.

Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.

Šiuo atveju nuteistasis J. K. bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimo padarymą. Už šią nusikalstamą veiką įstatymų leidėjo yra numatyta itin griežta, išimtinai tik laisvės atėmimo, bausmė. Teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, jam skyrė griežtesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmę manydamas, jog būtent tokios trukmės suvaržymas gali užtikrinti bausmės tikslus. Šiuo atveju padaryto nusikaltimo pobūdis ir sunkumas neduoda pagrindo išvadai, kad J. K. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti švelnesne forma.

Pažymima, kad teismas, skirdamas nuteistajam konkretaus dydžio bausmę, mano, kad būtent tokia bausmė yra būtina BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams užtikrinti. Tik tokiu atveju, kaip nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę, gali būti pasiekti ir neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, nuteistajam gali būti taikoma sąlyginė laisvės atėmimo bausmei alternatyva. Šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė. Priešingai, iš pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad laisvės atėmimo bausmės metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, aštuonis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, keturis kartus buvo skirtos pakankamai griežtos nuobaudos (uždarymas į baudos izoliatorių). Nuteistasis taip pat buvo skatintas du kartus (2012-03-30 ir 2013-12-19), tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo nuteistojo elgesį laikyti nepriekaištingu. Be to, iš išvados dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės matyti, kad ir šiuo metu nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, nusikaltimo situaciją analizuoja ir vertina iš subjektyvių pozicijų, kas rodo, jog jis savo elgesio nevertina kritiškai, dėl savo veiksmų nesigaili.

Įvertinus paminėta, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algerdas Urbšys