- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- e2S-859-267/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- asociacijos LATGA
- Atsakovas
- UAB „Panemunės eglė“
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos LATGA atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28002-534/2017, kuria spręstas ieškovės asociacijos LATGA ieškinio atsakovei UAB „Panemunės eglė“ dėl autorių turtinių teisių gynimo ir kompensacijos priteisimo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė asociacija LATGA pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Panemunės eglė” dėl autorių turtinių teisių gynimo ir kompensacijos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovės asociacijos LATGA procesinį dokumentą atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai nurodydamas, kad ieškinys teismingas Kauno miesto apylinkės teismui. Taip pat grąžino sumokėtą 71 Eur žyminį mokestį.
3. Vadovaujantis CPK 29 str., teismas sprendė, kad ieškinys turi būti pareiškiamas pagal atsakovės buveinės vietą. Vadovaujantis LR Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 65 str. 2 d., 77 str., 86 str., ieškovė sutarčių pagrindu tik administruoja autorių teises ir turi teisę kreiptis į teismą dėl jų gynimo. Teisių administratorius nuo teisių turėtojo skiriasi teisių apimtimi, apribota įstatymais, sutartimis, todėl ieškovė kreipėsi į teismą kaip teisių administratorius, o ne žalą patyręs asmuo. Vadovaudamasis CPK 29 str., 137 str. 2 d. 2 p., teismas atsisakė priimti ieškovės procesinį dokumentą ir grąžino jį pareiškėjai nurodydamas, kad kilęs ginčas teismingas Kauno miesto apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė asociacija LATGA prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantė tvirtina, kad šioje byloje ieškinys reiškiamas dėl autorių, kuriems atstovauja ir kurių teises įgyvendina kolektyvinio administravimo organizacija – asociacija LATGA, turtinių teisių, kurios buvo pažeistos atsakovės neteisėtais veiksmais, gynimo. Apeliantė įsitikinusi, kad neteisėtais veiksmais padarytu turtinių teisių pažeidimu autorių turtinių teisių turėtojams padaryta žala, todėl remiantis CPK 30 str. 6 d. nuostata, apeliantė turi teisę pateikti ieškinį nagrinėti pagal ieškovės buveinės vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
7. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
8. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.
9. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškinys gali būti reiškiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. CPK 30 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), taigi ginant ypač reikšmingas ieškovo teises ir interesus, ieškovui taikomos lengvatos, jog jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Minėtos normos taikymo sąlyga yra ta, kad ieškovui turi būti padaryta ne bet kokia žala, o žala turtui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
11. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su ieškovės ieškinio ir atskirojo skundo turiniu, nustatyta, kad ieškovė yra turtinių teisių, kurios buvo pažeistos atsakovės neteisėtais veiksmais, gynimo atstovė (kolektyvinio administravimo organizacija). Pripažintina, kad pagal ieškovės reiškiamo reikalavimo pobūdį šioje civilinėje byloje negali būti taikoma CPK 30 str. 6 d. norma, kadangi ieškinys pareikštas ne dėl žalos, padarytos ieškovės turtui, atlyginimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, vadovaujantis LR Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 65 str. 2 d., 77 str., 86 str., ieškovė sutarčių pagrindu tik administruoja autorių teises ir turi teisę kreiptis į teismą dėl jų gynimo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą kaip teisių administratorius, o ne žalą patyręs asmuo. Todėl pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pagrindo taikyti CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyvaus teismingumo taisyklės.
12. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovei UAB „Panemunės eglė“, kurios buveinės adresas yra Smėlio g. 7, Kauno mieste. Todėl pripažintina, kad ieškovės ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 29 straipsnis), šiuo atveju Kauno mieste.
13. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė bylos teismingumą bei atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.