- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2-29/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- J. G., T. I., F. I., L. I., L. G., A. K., I. K., uždarajai akcinei bendrovei „Baltas parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „EURO GEAR“, uždarajai akcinei bendrovei „Kinada“
- Ieškovas
- FINGOOD LLP
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1438-513/2013 pagal ieškovo FINGOOD LLP ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareikštą atsakovams T. I., F. I., L. I., J. G., L. G., A. K., I. K., uždarajai akcinei bendrovei „Baltas parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „EURO GEAR“, uždarajai akcinei bendrovei „Kinada“, antstolei B. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas FINGOOD LLP pareiškė atsakovams T. I., F. I., L. I., J. G., L. G., A. K., I. K., UAB „Baltas parkas“, UAB „EURO GEAR“, UAB „Kinada“, antstolei B. T. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. K. priklausantį 0,1142 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); areštuoti atsakovui J. G. priklausantį 0,9400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,8900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - areštavo atsakovui A. K. priklausantį 0,1142 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat areštavo atsakovui J. G. priklausantį 0,9400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,8900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškiniu buvo siekiama atkurti atsakovo T. I. mokumą bei grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį atsakovai ne vieną kartą vienas kitam perleidinėjo, taip pat apsunkino hipoteka ir nuoma. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą, tačiau pabrėžė, jog tai nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, ir neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas tik sudarė pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sandorio sumą 891000 Lt laikė didele, kuri suponavo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, pirmosios instancijos teismas neatmetė galimybės, jog atsakovai imsis veiksmų perleisti, parduoti ar kitaip suvaržyti ginčo objektą, todėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti komplikuotas arba realiai neįvykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. G. prašo panaikinti pastarajam priklausančių žemės sklypų turto areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, keliančių realią grėsmę galimam teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas neturi jokių finansinių pretenzijų atsakovo J. G. atžvilgiu, todėl prašymas areštuoti visai kito asmens turtą yra piktnaudžiavimas ieškovui suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismas privalo apginti atsakovo J. G. nuosavybės teisę nuo piktavališkų ieškovo ketinimų ją neteisėtai atimti.
2. Pirmosios instancijos teismas pritaikė neproporcingas priemones ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo J. G. atžvilgiu, kai ieškovas pastarajam nereiškia jokių tiesioginių pretenzijų, yra nepagrįstas. Nepagrįstai areštavus atsakovui J. G. priklausantį turtą, yra ribojama teisė laisvai disponuoti šiuo turtu. Atsakovas negalės įvykdyti sudarytų preliminarių sutarčių ir patirs didelius nuostolius, o ieškovas nebus pajėgus atlyginti patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo J. G. atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu.
Apeliantas atskirajame skunde laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą grindžia ieškinio faktinėmis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, keliančių realią grėsmę galimam teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti reikalavimo pagrįstumą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, atmestini apelianto minėti argumentai, kuriais apeliantas grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir teisingumo principais. Apelianto argumentai, jog pastarajam neproporcingos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, nes ieškovas apeliantui nereiškia jokių tiesioginių pretenzijų, vertintini kritiškai. Kaip jau buvo minėta, ieškovo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas bus nustatytas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju yra įgyvendinamas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas - būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog atmetus ieškinį ir įsiteisėjus sprendimui, apeliantas įgis teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, jeigu tokius patirs dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.