Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-02-26 · Civilinė byla Nr. 2-197-446/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
2-197-446/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00069-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. T., D. T., R. T.
Kategorijos
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-197-446/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00069-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 128.1.; 128.2.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 26 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Almai Švedaitei,dalyvaujant pareiškėjai L. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. T., D. T., R. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jos tėvas S. T. iš karto po savo sutuoktinės R. T., mirusios 2006 m. kovo 27 d., mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti visą paveldimą turtą.

Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – nuomonės nepareiškė, iš atsiliepimo (37 b. l.) matyti, kad neprieštarauja dėl L. J. prašomo juridinio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys I. T., D. T., R. T. nuomonės teisme nepareiškė, iš jų atsiliepimų (52, 53, 54 b. l.) matyti, kad jie pretenzijų į motinos R. T. turtą nereiškia, su L. J. pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties (5, 8 b. l.), santuokos (7 b. l.) liudijimų matyti, kad R. T. mirė 2006 m. kovo 27 d., būdama santuokoje su S. T., kuris mirė 2013 m. lapkričio 2 d. Iš pareiškėjos paaiškinimų, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (11-14 b. l.) matyti, kad gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti S. T. vardu, yra įgyti 1997 m. pirkimo-pardavimo sutartimi, S. T. ir R. T. santuokos metu, t. y. šis turtas - bendroji jungtinė šių sutuoktinių nuosavybė. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiguvos seniūnijos pažymos (9 b. l.) matyti, kad mirus R. T. visą turtą (duomenys neskelbtini) valdė, tvarkė jos sutuoktinis S. T.. Iš Testamentų registro išrašo (10 b. l.) matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų palikėjos R. T. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad po R. T. mirties niekas iš įpėdinių įstatymo numatytu terminu paveldėti mirusios palikimo nesikreipė, paveldėjimo byla į šios palikėjos turtą nėra užvesta. Teisme pareiškėja patvirtino, kad po jos motinos R. T. mirties jos palikimo, įstatymo nustatyta tvarka paduodant pareiškimą notarui, niekas nepriėmė. Pareiškėja paaiškino, kad po jos ir suinteresuotų asmenų I. T., D. T., R. T. motinos mirties jų tėvas, mirusios sutuoktinis S. T., naudojosi visu bendrai tėvų užgyventu turtu – gyvenamuoju namu su priklausiniais, namų apyvokos ir buities daiktais, mirusios asmeniniais daiktais.

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad po R. T. mirties visą jai priklausiusį turtą, jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, toliau valdė ir tvarkė ją pergyvenęs sutuoktinis, mirusiosios R. T. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – vaikai - pretenzijų dėl palikimo priėmimo tėvui nereiškė.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.). LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. S. T. - mirusios R. T. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 str.). Duomenų, kad S. T. būtų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikimą, nėra. Iš pareiškėjos paaiškinimų, suinteresuotų asmenų atsiliepimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad S. T., gyvendamas palikėjai priklausančiame name, atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – ne tik jos asmeninius, namų apyvokos, buities daiktus, bet ir nekilnojamąjį turtą – namą, ūkinius pastatus, bendrai užgyventus santuokos metu. S. T. veiksmais išreikštai valiai neprieštaravo kiti įpėdiniai, kurie dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po R. T. mirties jos palikimą priėmė jį pergyvenęs sutuoktinis S. T..

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, todėl pareiškėjai tenka ir pareiga atlyginti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 25 Lt (1 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2006 m. kovo 27 d., mirties S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš L. J. 25 Lt (dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė