- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2-971-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00914-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Norbalta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norbalta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norbalta“ iškelta nemokumo byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kibiras“ – kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Norbalta“.
2. Pareiškime nurodė, kad 2022 m. liepos 14 d. tarp BUAB „Kibiras“ ir UAB „Norbalta“ buvo sudaryta teritorijos, patalpų ir įrengimų nuomos sutartis Nr. 2022/07/14. Pagal šią sutartį atsakovė išsinuomojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka teritoriją, gamybos paskirties patalpas su technologiniais įrengimais bei aplinkosaugine dokumentacija, esančius Vilties g. 20, Nemeikščiuose, Utenos rajone. Sutarta nuomos kaina – 605 Eur / mėn. su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Pareiškėja teigia, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir nemoka nuomos mokesčio, dėl to iki pareiškimo pateikimo dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) susidarė 11 495 Eur skola. 2024 m. liepos 7 d. BUAB „Kibiras“ išsiuntė atsakovei reikalavimą – įspėjimą dėl skolos sumokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė skolos nepadengė ir nesudarė susitarimo dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Atsakovės veiksmai didina nuostolius bei daro žalą ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nemoka skolų, ji yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius, pateikdamas prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat prašė iškelti bankroto bylą UAB „Norbalta“.
4. VSDFV nurodė, kad atsakovės skola VSDFV biudžetui 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo 3 041,67 Eur, iš kurių 2 896,11 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 145,56 Eur delspinigiai. Pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, UAB „Norbalta“ turi 5 apdraustus asmenis, tačiau nuo 2024 m. gegužės mėn. duomenys apie draudžiamųjų asmenų veiklą nebuvo pateikti. Bendrovės vadovas nuo 2021 m. sausio 15 d. yra V. L.. Paskutinis valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas debeto pavedimu gautas 2024 m. balandžio 26 d. (1 600 Eur). Pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis, UAB „Norbalta“ neturi registruoto nekilnojamojo turto. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, bendrovė turi registruotą transporto priemonę, kuriai taikomi apribojimai, tačiau Traktorių, savaeigių, žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre registruotos technikos neturi. Juridinių asmenų registro 2023 m. balanso duomenimis, bendrovės turtą sudaro: ilgalaikis turtas – 388 854 Eur (248 854 Eur materialusis turtas ir 140 000 Eur finansinis turtas); trumpalaikis turtas – 431 246 Eur (174 544 Eur atsargos, 227 903 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 28 799 Eur pinigai bei jų ekvivalentai); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 349 996 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 28 d. iš UAB „Norbalta“ vykdomas išieškojimas pagal 29 vykdomąsias bylas.
5. Teisme 2024 m. spalio 17 d. gautas BUAB „Kibiras“ ir UAB „Norbalta“ prašymas patvirtinti šalių 2024 m. spalio 15 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys įsipareigoja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalį užbaigti taikos sutartimi nesutarimus, atsiradusius tarp kreditorės (BUAB „Kibiras“) ir skolininkės (UAB „Norbalta“) ir nereikšti viena kitai jokių pretenzijų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovei UAB „Norbalta“ nemokumo (bankroto) bylą.
7. Remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, teismas nustatė, kad UAB „Norbalta“ įregistruota 2015 m. liepos 22 d., o nuo 2021 m. sausio 15 d. jos vadovas – V. L.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto. Tuo tarpu Kelių transporto registro duomenimis, atsakovei priklauso transporto priemonė VOLVO V70, kuriai nuo 2023 m. balandžio 13 d. taikomas areštas.
8. VSDFV viešai skelbiama informacija patvirtina, kad bendrovėje dirba 5 darbuotojai. Vis dėlto, nuo 2024 m. gegužės mėn. nebuvo įrašyta naujų duomenų apie apdraustuosius asmenis, remiantis 2024 m. birželio 28 d. išvados Nr. (7.2E) DV_V-9635 „Dėl UAB „Norbalta“, draudėjo kodas 2344549, veiklos nevykdymo fakto nustatymo“ pagrindu.
9. Pagal 2023 m. bendrovės balanso duomenis, jos turtą sudarė 388 854 Eur ilgalaikio turto ir 431 246 Eur trumpalaikio turto, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 349 996 Eur. Remiantis 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaita, bendrovė uždirbo 100 921 Eur grynojo pelno.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, remdamasis šiais pagrindais: bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nuolat auga; ji turi daug pradelstų prievolių; nepateikė plano dėl skolų grąžinimo. Atsakovės atžvilgiu yra pradėta daug vykdomųjų bylų, o nesugebėjimas vykdyti finansinius įsipareigojimus nėra laikinas. Be to, nėra neišnagrinėtų teisminių ginčų, kurie galėtų pakeisti susiklosčiusią situaciją. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalimi ir 21 straipsnio 2 dalimi, teismas nusprendė iškelti atsakovei bankroto bylą.
11. Teismas pažymėjo, kad nors Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė turi turto, o 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, jog turimi mokestiniai įsipareigojimai ir prievolės neviršija turimo turto, VSDFV Kauno skyriaus ir Antstolių informacinės sistemos duomenys atskleidžia, kad šiuo metu atsakovės atžvilgiu vykdomi net 29 išieškojimai. Tokia situacija, kai vykdomi daugybiniai išieškojimai, patvirtinus taikos sutartį, galėtų suteikti nepagrįstą pranašumą vienam kreditoriui – BUAB „Kibiras“.
12. Teismas nurodė, kad taikos sutarties patvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir pažeistų kitų kreditorių teises. Be to, taikos sutartis sudaryta tik tarp BUAB „Kibiras“ ir UAB „Norbalta“, nors bankroto bylos iškėlimo taip pat prašė VSDFV Kauno skyrius, kuris nėra taikos sutarties šalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Norbalta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria nutarta atsakovei iškelti bankroto bylą, ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Atsakovė nesutinka su teismo išvada dėl bendrovės nemokumo ir teigia, kad finansiniai sunkumai yra laikini. Bendrovė investuoja į gamybos technologijų modernizavimą, ieško būdų mažinti sąnaudas ir didinti pelningumą. Ji planuoja tęsti veiklą, derina atsiskaitymus su kreditoriais ir turi aiškų veiklos tęstinumo planą. Atsakovė pabrėžia, kad bendrovė, veikianti rinkoje daugiau nei 9 metus, susidūrė su sunkumais dėl COVID-19 pandemijos ir energetinės krizės, tačiau turi potencialo stabilizuoti padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais.
13.2. Bendrovė specializuojasi plastiko perdirbime ir plastiko granulių gamyboje, o jos klientų sąrašą sudaro tokios įmonės kaip UAB „Eko servisas“, UAB „Eko bazė“, UAB „Velnora“, Danga GmbH, UAB „Monrosa“ ir Hermes Recycling (Lenkija). Plastiko granules iš bendrovės perka UAB „Kabelita“, UAB „Maišelis“, UAB „Umaras“, UAB „Junva“, UAB „Rodvita“ ir SIA „Top Market“ (Latvija). Pažymi, kad bendrovė deda pastangas į ekologiškų technologijų diegimą, siekdama prisidėti prie aplinkosaugos ir veiklos efektyvumo gerinimo.
13.3. Bendrovė inicijavo projektą „Plastiko išvalymo technologijos sausuoju būdu sukūrimas“, kurio tikslas – sukurti naują, ekologiškesnę technologiją plastiko atliekų valymui. Projekto pagrindiniai privalumai yra šie: 1) Naujas produktas: Technologija leis kurti aukštos pridėtinės vertės produktus; 2) Moksliniai tyrimai: Tyrėjai dalyvaus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklose; 3) Atliekų kokybės gerinimas: Bus efektyviai valomos užterštos plastiko atliekos, kurios paprastai būna užterštos nešvarumais, maisto likučiais ar cheminėmis medžiagomis, bloginančiomis perdirbamo plastiko kokybę; 4) Ekologinis aspektas: Sausojo valymo technologija eliminuoja poreikį naudoti didelius vandens kiekius (skirtingai nei tradicinis šlapias valymas, kuriam reikia 2-3 m³ vandens 1 t atliekų), mažina energijos sąnaudas ir aplinkos taršą mikroplastikais bei kitais teršalais. Technologija bus pritaikoma perdirbant užterštus termoplastikus, tokius kaip polietilenas (LDPE) ir polipropilenas (PP), naudojamus žemės ūkio tinkluose. Šis sprendimas ne tik mažina aplinkos taršą, bet ir didina perdirbimo efektyvumą.
13.4. Įgyvendinus projektą bus sukurta ir išbandyta plastiko atliekų valymo technologija be vandens, pasiekiant ne mažesnį kaip 95 proc. efektyvumą. Projekto „Plastiko išvalymo technologijos sausuoju būdu sukūrimas“ finansavimui reikalingi 965 715,48 Eur, iš kurių privačios investicijos, papildančios viešąją paramą, sudaro 531 143,51 Eur, o Europos Sąjungos fondo lėšos – 434 571,97 Eur. Projekto įgyvendinimo metu ir per 3 metus po projekto užbaigimo įmonė tikisi gauti pajamų iš tiesiogiai projekto metu sukurtų ir rinkai pateiktų produktų už 2 505 000 Eur.
13.5. Siekdama įgyvendinti projektą, bendrovė kreipėsi į VĮ Inovacijų agentūrą ir 2024 m. liepos 26 d. pasirašė sutartį Nr. 02-019-K-0045 „Plastiko išvalymo technologijos sausuoju būdu sukūrimas“ (3 priedas), pagal kurią projektui įgyvendinti skiriama 434 571,97 Eur. Papildomi finansavimo šaltiniai apima bendrovės akcininkų įnašą, kuris sudaro apie 130 000 Eur (4 priedas), ir SIA Management Technology įnašą, kuris siekia 400 000 Eur (5 priedas). Taigi, projekto įgyvendinimui bendrovė užsitikrino 965 715,48 Eur finansavimą. 2024 m. vasario 1 d. bendrovė sudarė sutartį dėl 1 828 kv. m ploto patalpų, esančių Metalo g. 19C, Vilniuje, nuomos (6 priedas), o 2024 m. gegužės 8 d. – sutartį dėl taršos leidimo išdavimo (7 priedas). 2024 m. rugsėjo 20 d. bendrovė su Vilniaus universiteto mokslininku S. V. pasirašė sutartį dėl mokslinių tyrimų, konsultacijų teikimo ir projektui reikalingų ataskaitų pateikimo (8 priedas).
13.6. Bendrovė šiuo metu vykdo derybas su grupe klientų, kurie ne tik ketina investuoti į technologijos kūrimą, bet ir planuoja ją įsigyti ateityje. Be to, bendrovės pardavimai bus plečiami ir per partnerius.
13.7. Bendrovė pagal galimybes grąžina skolas kreditoriams ir jau atsiskaitė su valstybės biudžetu. Be to, bendrovė yra atsiskaičiusi su VSDFV (9 priedas).
13.8. Bendrovės balanse nurodyta įsipareigojimų suma yra daug mažesnė, nes į apskaitą įtrauktas ir kreditoriaus UAB „Nordstreet“ reikalavimas pagal 2019 m. rugsėjo 19 d. paskolos sutartį Nr. 2019/09/19. 2024 m. spalio 28 d. „Nordstreet“ raštu patikslino, kad bendrovės įsipareigojimai yra 143 025,44 Eur (10 priedas). Paskolos lėšos buvo panaudotos BUAB „Kibiras“ poreikiams, o šis, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė savo turtą, kurio vertė apie 200 000 Eur (11 priedas). Jei BUAB „Kibiras“ realizuos savo turtą per bankroto procedūrą, gautos lėšos bus nukreiptos paskolos grąžinimui, todėl bendrovės skola bus padengta pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, ir įsipareigojimų suma kreditoriams bus 143 000 Eur mažesnė, nei nurodyta 2023 m. gruodžio 31 d. balanse.
13.9. Bendrovė planuoja atsiskaityti su kitais kreditoriais, kurių pradelsta skola šiuo metu yra apie 136 000 Eur, pasitelkiant bendrovės ir akcininko lėšas. Bendrovės akcininkas priėmė sprendimą skirti 185 000 Eur bendrovės poreikiams (12 priedas). Pasak bendrovės vadovo, lėšos turėtų pasiekti bendrovę artimiausiu metu ir be kitų reikmių bus skiriamos atsiskaityti su kreditoriais. Pasitelkus tiek uždirbtas lėšas, tiek akcininko investicijas, bus ne tik atsiskaityta su kreditoriais, bet ir atkurtas bendrovės mokumas, sudarytos sąlygos sėkmingai tolimesnei veiklai.
14. Pareiškėja BUAB „Kibiras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovė atskiruoju skundu ir su juo pateiktais dokumentais nepaneigė nemokumo fakto ir neįrodė, kad yra gyvybinga.
14.2. Pareiškėja su atsakove derėjosi dėl taikos sutarties, kurioje buvo numatytos aiškios sąlygos – 50 proc. skolos sumokėjimas iki sutarties pasirašymo ir likusios dalies apmokėjimo atidėjimas vienam mėnesiui. Nors šios sąlygos atsakovei buvo žinomos, ji jų nevykdė. Atsakovė nuolat žadėjo sumokėti dalį skolos, tai buvo būtina tęsiant derybas, tačiau realių veiksmų nesiėmė. Be to, atsakovė, nesuderinusi su pareiškėja, pateikė taikos sutartį teismui, tačiau sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė nevykdė įsipareigojimų ir vilkino procesą.
14.3. Skundo teiginys apie bendrovės ketinimus tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais nepagrįstas rašytiniais įrodymais ar faktine finansine situacija. Atsakovė nepateikė įrodymų apie derybas su 29 išieškotojais, pasiektus derybinius rezultatus ar susitarimus su kreditoriais dėl skolos atidėjimo. Be to, nėra įrodymų, kad bendrovė šiuo metu vykdo veiklą. VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašyme matyti, kad nuo 2024 m. gegužės mėnesio atsakovės apdraustieji asmenys nebuvo įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų sąrašus, o 2024 m. birželio 28 d. buvo nustatyta, kad bendrovė nevykdo veiklos.
14.4. VSDFV 2024 m. birželio 28 d. išvada Nr. (7.2E) DV_V-9635 patvirtina, kad atsakovė faktiškai nevykdo veiklos – ji neuždirba pajamų, nemoka socialinio draudimo įmokų ir yra finansiškai nepajėgi. Tai patvirtina su atskiruoju skundu pateikti atsakovės dokumentai, kurie rodo, kad atsakovė, nepaisydama įsipareigojimų VSDFV, bandė susigrąžinti PVM permoką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Vis dėlto VMI 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nusprendė, kad 1 400 Eur permoka būtų pervesta VSDFV skolai padengti. Be to, 2024 m. spalio 29 d. pateikta finansinė ataskaita F4 rodo, kad trečiąjį 2024 m. ketvirtį UAB „Norbalta“ neturėjo nei darbuotojų, nei pajamų, nei apskaičiuoto darbo užmokesčio, o apdraustųjų skaičius buvo 0. Šie faktai patvirtina, kad bendrovė nebevykdo veiklos, negauna pajamų, neturi darbuotojų, todėl laikytina negyvybinga.
14.5. 2024 m. spalio 29 d. atsakovė pateikė VMI prašymą grąžinti arba įskaityti 1 700 Eur PVM permoką, tačiau Vilniaus apygardos teismas, 2024 m. spalio 17 d. nutartimi iškeldamas atsakovei bankroto bylą, areštavo visą jos ilgalaikį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, priskiriamas trumpalaikiam turtui. Nutartyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto areštas turi būti vykdomas nedelsiant. Nepaisant šių apribojimų, atsakovė, žinodama apie turto ir turtinių teisių areštą, pateikė prašymą atlikti skolų įskaitymą ir panaudoti permoką skolos VSDFV padengimui. Tai rodo atsakovės nesąžiningumą ir atskleidžia, kad ji neturi pakankamai lėšų ne tik VSDFV, bet ir kitų kreditorių skoloms padengti.
14.6. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad turi galimybę tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, teigdama, jog užsiima plastiko perdirbimu ir granulių gamyba bei bendradarbiauja su keletu pirkėjų, tačiau šių teiginių nepagrindžia įrodymais, pavyzdžiui, pardavimo sąskaitomis ar banko išrašais. Atsakovė nepaaiškino bendradarbiavimo ryšių su kitomis įmonėmis, apie kurias teigia. Atsakovės negebėjimas pateikti veiklos įrodymų leidžia manyti, kad atsakovė galbūt melagingai teigia vykdanti prekybą granulėmis arba sąmoningai vengia atsiskaityti su kreditoriais, nukreipdama lėšas ne per oficialias sąskaitas. Šie veiksmai kelia abejones dėl bendrovės veiklos perspektyvų.
14.7. BUAB „Kibiras“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Nordstreet“ 80 000 Eur finansinis reikalavimas, kuris užtikrintas antrine hipoteka. BUAB „Kibiras“ teritorijoje yra apie 700 t plastiko atliekų, kurių tvarkymui reikalingos didelės lėšos. 2023 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 139 150 Eur suma atliekų sutvarkymui, tačiau dėl lėšų stokos atliekos nesutvarkytos. Lėšos gali atsirasti tik pardavus įmonės turtą, tačiau nekilnojamasis turtas yra įkeistas dviem kreditoriams, tarp jų UAB „Nordstreet“. Parduodant šį turtą nebus visa apimtimi patenkintas UAB „Nordstreet“ reikalavimas, nes įkaito turėtojas gaus tik 68 000 Eur. Dėl šių priežasčių atsakovės teiginys, kad visa skola bus padengta pardavus turtą, yra nepagrįstas. Be to, antstolis vykdo išieškojimą UAB „Nordstreet“ naudai dėl 181 500 Eur išieškojimo, skola nėra išieškota daugiau nei trejus metus, o tai rodo, kad bankroto byloje gali būti neįvykdyti net antrosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai.
14.8. Atsakovė buvo išsinuomojusi turtą, įskaitant granuliavimo liniją EREMA, pagal 2022 m. liepos 14 d. sutartį su BUAB „Kibiras“. Po 2024 m. liepos 19 d. nuomos sutarties nutraukimo turtas buvo grąžintas, tačiau granuliavimo linija buvo sugadinta: trūko valdymo kompiuterio, granulių pjaustymo įrenginio, išardytas reduktorius. Granuliavimo linija buvo pardavinėjama varžytynėse, tačiau nė vienas iš trijų varžytynių laimėtojų nesumokėjo visos kainos. Paaiškėjo, kad varžytynes laimėjusios įmonės – UAB „Velnora“ ir UAB „EKO analizatorius“ – yra susijusios su atsakove. Atsakovės elgesys, neužtikrinus komplektuoto turto grąžinimo ir galimai sąmoningai sugadinus granuliavimo liniją, rodo siekį sumažinti potencialių pirkėjų susidomėjimą varžytynėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Norbalta“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Apeliantė prašo pridėti prie civilinės bylos papildomus dokumentus: 2024 m. spalio 28 d. UAB ,,Norbalta“ pažymą; 2024 m. liepos 26 d. sutartį su Inovacijų agentūra; sutartį dėl 130 000 Eur ir 400 000 Eur finansavimo; sutartį dėl patalpų nuomos; sutartį dėl taršos leidimo gavimo; sutartį dėl mokslinių tyrimų; atsiskaitymo su VSDFV patvirtinimą; 2024 m. spalio 28 d. UAB „Nordstreet“ raštą; hipotekos registro išrašą; akcininko sprendimą dėl finansavimo ir sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašą. Apeliantė paaiškino, kad šių dokumentų pirmosios instancijos teismui nepateikė, nes jie buvo saugomi pas įmonės vadovą arba apskaitos įmonėje, tačiau dokumentų pateikimo metu įmonės vadovas turėjo sveikatos problemų, o apskaitos įmonės darbuotoja nedirbo.
20. Pareiškėja taip pat prašo prie bylos prijungti papildomus dokumentus: 2024 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo aktą; 2024 m. rugsėjo 11 d. reikalavimą UAB „Norbalta“ grąžinti nuardytas detales; 2024 m. rugsėjo 14 d. Gmail žinutę dėl reikalavimo grąžinti detales; 2024 m. lapkričio 4 d. pakartotinį reikalavimą ir Gmail siuntimą. Pareiškėja nurodė, kad nuomos sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo akte užfiksuota, jog iš BUAB „Kibiras“ nuomotas turtas buvo nuardytas (nuimtos esminės įrangos dalys). Be to, pateikiami reikalavimai, išsiųsti UAB „Norbalta“, dėl nuardyto turto grąžinimo. Nuardytos detalės iki šiol nėra grąžintos. Pirmosios instancijos teismui šie dokumentai nebuvo pateikti, nes atsakovė žadėjo grąžinti nuardytus įrenginius ir sumokėti dalį skolos, po to būtų buvusi sudaryta taikos sutartis. Tačiau atsakovė neįvykdė įsipareigojimų, elgėsi neteisėtai, siekdama pabloginti BUAB „Kibiras“ galimybes už geriausią kainą parduoti granuliavimo liniją EREMA, tokiu būdu darydama žalą įmonei ir jos kreditoriams.
21. Pareiškėja prieštarauja dėl atsakovės pateiktų papildomų įrodymų priėmimo, teigdama, kad jie nepatvirtina atsakovės gyvybingumo ar mokumo. Pateikti dokumentai (pažyma dėl plastiko perdirbimo technologijos; sutartys su Inovacijų agentūra; paskolų ir akcininkų susitarimai) nėra įrodymai, kurie patvirtintų bendrovės veiklos vykdymą arba finansinę padėtį. Be to, trūksta įrodymų apie atliktus mokėjimus, sutarties vykdymą ir patalpų nuomos sąlygas, nėra patvirtinimo dėl paskolų gavimo. Pateikti dokumentai nesuteikia aiškumo apie lėšų panaudojimą ar numatytus sumokėti įnašus.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
23. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
24. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
26. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo, vertino tiek atsakovės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, tiek ir kitus surinktus rašytinius įrodymus. 2023 metų balanso duomenimis nustatyta, kad UAB „Norbalta“ 2023 metus baigė turėdama turto už 820 100 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 349 996 Eur. Iš pelno (nuostolio) ataskaitos teismas nustatė, kad atsakovė ataskaitiniu laikotarpiu uždirbo 100 921 Eur grynojo pelno.
28. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto. Kelių transporto registro duomenimis, atsakovei priklauso transporto priemonė VOLVO V70, kuriai nuo 2023 m. balandžio 13 d. taikomas areštas.
29. Remiantis VSDFV viešai skelbiama informacija, nuo 2024 m. gegužės mėnesio nebuvo registruota naujų duomenų apie UAB „Norbalta“ apdraustuosius asmenis. 2024 m. birželio 28 d. išvadoje Nr. (7.2E) DV_V-9635 „Dėl UAB „Norbalta“ veiklos nevykdymo fakto nustatymo“ konstatuota, kad UAB „Norbalta“ faktiškai veiklos nevykdo. Tai reiškia, kad bendrovė nuo nurodyto laikotarpio nerodo jokių veiklos požymių – nesamdo darbuotojų, negamina produkcijos, neteikia paslaugų ir nedalyvauja ekonominėje veikloje. Be to, 2024 m. spalio 29 d. pateikta finansinė ataskaita F4 patvirtina, kad trečiąjį 2024 m. ketvirtį UAB „Norbalta“ neturėjo nei darbuotojų, nei pajamų, nei apskaičiuoto darbo užmokesčio, o apdraustųjų asmenų skaičius buvo 0. Atsakovės UAB „Norbalta“ skola VSDFV biudžetui 2024 m. gruodžio 2 d. buvo 1 702,99 Eur.
30. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu vykdomas išieškojimas 29 vykdomosiose bylose.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis pateiktais duomenimis, yra pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Norbalta“ turi reikšmingų mokumo problemų. Nors pagal 2023 metų balanso duomenis bendrovės turtas neviršijo jos įsipareigojimų, tai rodo santykinį finansinį stabilumą, faktiniai 2024 metų duomenys atskleidžia reikšmingą bendrovės finansinės situacijos pablogėjimą. Trečiąjį 2024 metų ketvirtį Bendrovė neturėjo nei pajamų, nei darbuotojų, nei apskaičiuoto darbo užmokesčio, o apdraustųjų asmenų skaičius buvo 0, tai iš esmės rodo faktinį bendrovės veiklos sustabdymą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto. Vienintelė jos turima transporto priemonė (VOLVO V70) yra areštuota nuo 2023 m. balandžio 13 d., tai apsunkina galimybę panaudoti šį turtą įsipareigojimų įvykdymui. Atsakovės skola VSDFV 2024 m. gruodžio 2 d. buvo 1 702,99 Eur, o išieškojimai vykdomi net 29 vykdomosiose bylose, tai rodo bendrovės nesugebėjimą tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus. 2024 m. birželio 28 d. išvadoje Nr. (7.2E) DV_V-9635 nustatyta, kad bendrovė faktiškai nevykdo veiklos, tai prieštarauja įmonės mokumo sampratai pagal JANĮ. Mokumo vertinimas apima įmonės gebėjimą vykdyti einamuosius ir būsimus įsipareigojimus vykdant veiklą, tačiau UAB „Norbalta“ veiklos nebevykdo.
32. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija turto vertę. Atsižvelgiant į veiklos nutraukimą, pajamų nebuvimą ir didelį skaičių vykdomųjų bylų, yra pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Norbalta“ neatitinka mokumo kriterijų.
33. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovės UAB „Norbalta“ vadovą pateikti teismui atsiliepimą ir informaciją, numatytą JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose. Pateiktina informacija apima kreditorių ir skolininkų sąrašus su išsamiais reikalavimų bei užtikrinimo priemonių duomenimis, finansinių ataskaitų rinkinius už atitinkamus laikotarpius, informaciją apie teismuose nagrinėjamas bylas ir vykdomus išieškojimus, įkeistą turtą bei užtikrintus įsipareigojimus, taip pat juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas, sąrašą. Vis dėlto nagrinėjamu atveju atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdama atskirąjį skundą nepateikė duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, gaunamas pajamas ar gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
34. Atskirajame skunde atsakovė teigia turinti galimybę tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, nurodydama, kad užsiima plastiko perdirbimu, granulių gamyba bei bendradarbiauja su keliais pirkėjais. Siekdama pagrįsti šiuos teiginius, apeliantė pateikė papildomus rašytinius įrodymus.
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad jie nėra pakankami pagrįsti atsakovės gyvybingumą ir mokumą. Pažyma dėl plastiko išvalymo technologijos (2 priedas) nepatvirtina atsakovės veiklos gyvybingumo. Sutartis su Inovacijų agentūra (3 priedas), nesant dokumentų apie paramos gavimą ir mokėjimus, taip pat nepatvirtina projekto vykdymo. Paskolos sutartis (5 priedas) neįrodo paskolos suteikimo fakto, lėšų pervedimo ar sumos, kuri faktiškai buvo paskolinta. Patalpų nuomos sutartyje (6 priedas) nėra informacijos apie patalpų naudojimo tikslą, o sutarties įsigaliojimo laikas nėra aiškus. Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento parengimo sutartis (7 priedas) bei Paslaugų pirkimo sutartis (8 priedas) taip pat neaiškiai apibrėžia jų vykdymą ir sumokėtus avansus. Nors apeliantė pateikė Akcininko sprendimą dėl lėšų paskolinimo (12 priedas), nėra duomenų apie šių lėšų įmokėjimą į bendrovės kasą ar sąskaitą ar kitokį lėšų panaudojimą. Teismas vertina, kad pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovės finansinės padėties stabilumo ar vykdomos veiklos realumo.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, nagrinėjant pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo, taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas. Pagal šį principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovės nepateikimas duomenų, kurie įrodytų, kad įmonė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, leidžia teismui pripažinti įmonę nemokia, remiantis teismo iniciatyva surinktais duomenimis. Tai galima padaryti net tuo atveju, kai šie duomenys nėra išsamūs, jei byloje nėra pateikta išsamesnės informacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).
37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai nustatė bei įvertino esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).
39. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.