- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- I1-3143-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00408-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, dalyvaujant pareiškėjui G. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. R. su skundu kreipėsi j teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau - ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 2690 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. L 1-4).
Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose nuo 2018-05-20 iki 2020-02-07 buvo kalinamas nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad 5 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje gyveno 15-18 nuteistųjų, patalpos plotas apie 45 kv. m., minėtoje patalpoje trūko gyvenamojo ploto, sąlygos neatitiko higienos reikalavimų. Nurodė, kad 2018 m. spalio mėn. Marijampolės PN buvo tiekiamas fekalijomis užterštas vanduo, buvo jaučiamas specifinis kvapas ir skonis, o per visuomenės informavimo priemones buvo pranešta, kad Marijampolėje geriamas vanduo užterštas ir jo negalima vartoti, tačiau Marijampolės PN nepasirūpino, kad nuteistiesiems būtų tiekiamas tinkamos kokybės vanduo. Nurodė, kad 2018 m. birželio, liepos mėnesį buvo vykdoma krata ir asmeninių daiktų svėrimas, kratos metu visi nuteistieji buvo laikomi stadione, buvo labai karšta, temperatūra lauke buvo 30 laipsnių, lauke reikėjo prabūti 8 vai., stadione nebuvo pavėsio, neleido pasinaudoti tualetu. Marijampolės PN 3, 4, 5, 6, 7 būriai, t. y. 280-300 nuteistųjų naudojasi vienu koridoriumi ir jis yra per mažas. Pažymėjo, kad visą kalinimo laiką buvo kandžiojamas blakių, pataisos namai neužtikrino, kad būtų tinkamas jų naikinimas. Dėl blakių kreipėsi į Marijampolės PN psichologus ir sveikatos priežiūros skyrių. Pareiškėjas tvirtino, kad patalpos ir pastatas buvo avarinės būklės, kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynų būklė netinkama, padengta korozija, pastato sienos aptrupėjusios, elektros instaliacija blogame stovyje, stogo danga yra susidėvėjusi, praleidžia vandenį, priešgaisrinės skydinės neprižiūrėtos. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, kančiomis, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. 1. 10-16) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad minimalaus gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl parazitų naikinimo, kuri nuolatos stebi ir prižiūri patalpas. Marijampolės PN neturi duomenų apie patalpose pastebėtus kenkėjus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jokių higienos normos pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Nurodė, kad 2018 m. liepos mėnesį, o ne spalio mėnesį kaip nurodo pareiškėjas, Marijampolės PN administracija sužinojusi (taip pat per visuomenės informavimo priemones), jog geriamas vanduo galimai yra užterštas ir netinkamas vartoti kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos vandenys“ prašydami pateikti informaciją apie Marijampolės PN tiekiamą vandenį, buvo gautas atsakymas, kad Marijampolės PN vanduo tiekiamas iš antros vandenvietės antros pakėlimo stoties, todėl vanduo vartoti ir maisto gamybai yra tinkamas. 2018 m. birželio ir liepos mėnesiais 2-ame lokaliniame sektoriuje (3,4,5,6,7 būriai) planinės kratos su nuteistųjų daiktų svėrimu nebuvo vykdomos. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2018-05-20 iki 2020-02-07.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2018-06- 12 ir paleistas 2020-02-07 (b. 1. 21), todėl teismas vertins šį laikotarpį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio taip neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018-05-20 buvo apgyvendintas 5 būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota ploto norma.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas išjoję laikomų asmenų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2019-02-19 įsakymu Nr. 7/07-173 nuo 2019-02-19 buvo perkeltas atlikti bausmę į 5 būrį, jame bausmę atliko iki 2020-02-07 (b. 1. 10, 20), todėl teismas vertins šį laikotarpį. Minėtais duomenimis nustatyta, kad 5 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 5 plotas 51,80 kv. m, ginčo laikotarpiu joje buvo laikoma iki 16 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko nuo 3,23 kv. m ploto. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Jokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., L Y AT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.
Nors pareiškėjas teigia, kad koridoriai buvo per maži, teisės aktuose nereglamentuojama minimalaus ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui koridoriuose, todėl šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. Marijampolės PN buvo tiekiamas fekalijomis užterštas vanduo, buvo jaučiamas specifinis kvapas ir skonis, o per visuomenės informavimo priemones buvo pranešta, kad Marijampolėje geriamas vanduo užterštas ir jo negalima vartoti, tačiau Marijampolės PN nuteistųjų neaprūpino tinkamos kokybės vandeniu.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2018 m. liepos mėnesį, o ne spalio mėnesį kaip nurodo pareiškėjas, Marijampolės PN administracija sužinojusi (taip pat per visuomenės informavimo priemones), jog geriamas vanduo galimai yra užterštas ir netinkamas vartoti kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos vandenys“ prašydami pateikti informaciją apie Marijampolės PN tiekiamą vandenį, buvo gautas atsakymas, kad Marijampolės PN vanduo tiekiamas iš antros vandenvietės antros pakėlimo stoties, todėl vanduo vartoti ir maisto gamybai yra tinkamas.
Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN administracija dėl geriamo vandens kokybės ir tinkamumo vartoti kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos vandenys“ prašydami pateikti informaciją apie Marijampolės PN tiekiamą vandenį. Uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“ pateikė Marijampolės PN atsakymus (b. 1. 27, 28), kuriuose nurodė, kad į Marijampolės PN vanduo tiekiamas iš antros vandenvietės antros pakėlimo stoties, todėl vanduo vartoti ir maisto gamybai yra tinkamas. Taigi, Marijampolės pataisos namai, sužinoję aplinkybes, leidžiančias įtarti, jog tiekiamas vanduo galėtų būti netinkamos kokybės, nedelsdami ir itin operatyviai ėmėsi visų jų kompetencijai priskirtų veiksmų tam, kad šios aplinkybės būtų išsiaiškintos. O gavę kompetentingos institucijos patvirtinimą, jog vanduo tinkamas vartoti, bei tiekiamo vandens tyrimo rezultatus (b. 1. 29), neturėjo pagrindo imtis kokių nors papildomų priemonių. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovės atstovas, siekdamas įsitikinti tinkama geriamojo vandens kokybe, pakartotinai kreipėsi į vandenį tiekiančią bendrovę, iš kurios gavo patvirtinimą, jog vanduo yra tinkamas vartoti. Pažymėtina, jog į bylą pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo tariamai užteršto vandens būtų buvusi sutrikdyta jo sveikata. Taigi, aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Iš į bylą pateiktos Marijampolės PN l-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2020-03-06 pažymos Nr. 14/07-1256 nustatyta, kad 2018 m. birželio ir liepos mėnesiais 2-ame lokaliniame sektoriuje (3,4,5,6,7 būriai) planinės kratos su nuteistųjų daiktų svėrimu nebuvo vykdomos (b. 1. 23), todėl pareiškėjo argumentai susiję su kratos atlikimu atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad patalpose, kuriose jis buvo kalinamas, veisėsi buitiniai parazitai, buvo blakių, kurios kando pareiškėją.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Byloje esanti 2018-03-20 Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-28 patvirtina, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo (b. 1. 36- 39). Iš sutarties sąlygų matyti, kad įmonė nuolat ir pagal poreikį atlieka dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM 2018-11-15 patikrinimo akte Nr. (4- 12 15.4.8) PA-7992 nurodyta, kad kontrolės metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta (b. 1. 30-32). Byloje pateiktoje Sveikatos priežiūros skyriaus 2020-03-04 pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas ginčo periodu nuo 2019-02-19 iki 2020-02-07 dėl netinkamų kalinimo sąlygų, ar balkių įkandimo nesikreipė (b. 1. 25). Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN ir Sveikatos priežiūros tarnybą dėl blakių įkandimo, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Todėl pareiškėjo argumentai dėl gyvenamosiose patalpose esančių buitinių parazitų (blakių) atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teiginiai, kad 5 būrio patalpos neatitiko higienos normos reikalavimų, pastatas buvo avarinės būklės, kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynų būklė netinkama, padengta korozija, pastato sienos aptrupėjusios, elektros instaliacija blogame stovyje, stogo danga yra susidėvėjusi, praleidžia vandenį, priešgaisrinės skydinės neprižiūrėtos, atmestini, kadangi kaip nurodė atsakovė pastatas yra įrengtas ir priduotas vadovaujantis teisės aktais, duomenų, jog jis neatitinka galiojančių teisės aktų nėra (pripažintas avarinės būklės ar kt.), todėl ir pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovo atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktą Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 (b. 1. 30-32), surašytą atlikus periodinį Marijampolės PN patikrinimą. Minėtame patikrinimo akte konstatuota, kad patalpose yra natūralus apšvietimas, sudarytos sąlygos patalpas vėdinti per atidaromus langus. Patikrinus patalpas nustatyta, kad jose esanti įranga nesulūžusi, ant sienų ir lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Patikrinimo akte nurodyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti. Taip pat nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08).
Pareiškėjas nenurodė konkrečių šių pažeidimų atvejų, susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms institucijos, todėl, nesant tokių duomenų, niekuo nepagrįstų, deklaratyvių pareiškėjo argumentų pagrindu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti j kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).
Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), papildomai nepasisakytina apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį iyšj taip neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.