Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Justinai Kuncienei, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos- Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A.Gudonienei, asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, R. M.,

išnagrinėjęs R. M., a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv.Parko g.6, Liūdynėje, Panevėžio raj.,R. M. įmonės savininko, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. ,būdamas R. M. įmonės savininku ir tuo pačiu darbdavio įgaliotu atstovu vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad V. B. ir M. K. iki 2012-04-13 maždaug 10val. būtų leista dirbti R. M. įmonėje darbininkais tik pasirašius su jais darbo sutartį, išdavus antro darbo sutarties egzempliorių, tapatybę patvirtinantį darbo pažymėjimą, nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam padaliniui.

Tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 d., 98 str. 1 d 1 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 “3“ str. 1 d.

R. M. dėl administracinio teisės pažeidime aprašytos veikos kaltu prisipažino ir paaiškino, jog yra savo įmonės savininku. Keletą mėnesių po keletą ar keliolika valandų per savaitę smulkintojais pas jį dirba V. B. ir M. K.. Jie dirbo kai negerdavo, o tai būdavo retai..Priėmė juos darbui, nes tokiam darbui neranda kitų žmonių. Jis arba jo pavedimu mokėjo jiems atlygį po 15 ct už kilogramą pagaminto šunų faršo.Darbo sutartis su jais nebuvo sudaryta, Sodrai apie juos nepranešta. Gailisi dėl to, kad taip dirbo šie darbuotojai, kad jie nebuvo įdarbinti. Jis neteistas , nebaustas, turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus, įmonė pernai dirbo nuostolingai.

Panevėžio apskrities valstybinės darbo inspekcijos atstovė A.Gudonienė paaiškino,jog 2012-04-14 R. M. įmonės ceche buvo rasti du dirbantys asmenys- V. B. ir M. K.. Abu jie dirbo prie kaulų smulkinimo įrenginio, buvo apsirengę darbo rūbais.Patikrinus nustatyta, jog darbo sutartys su jais nebuvo sudarytos, teritoriniam Sodros skyriui apie jų įdarbinimą nepranešta. V. B. ir M. K. paaiškinimuose nurodė,jog dirba šioje įmonėje susitarę su jos savininku. Jiems mokamas darbo užmokestis, kurio dydis priklauso nuo išdirbio, turi dirbti pirmadieniais-penktadieniais.

Motyvuojamoji dalis

R. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta.

Pateiktais dokumentais nustatyta, jog 2012-04-13 apie 10 val. patikrinus R. M. įmonės cecho patalpas ten buvo rasti dirbantys V. B. ir M. K..Jie paaiškino, jog darbo ar kitokios sutartys su jais nesudarytos. Darbo sutarčių registravimo žurnale įrašų apie šių asmenų įdarbinimą nėra , Sodros teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą nepranešta( b.l.12-14,18-21). V. B. ir M. K. paaiškinimais nustatyta, jog jie dirbo įmonėje ne pirmą dieną, kad yra nustatyta darbo trukmė, įkainis, balandžio pradžioje buvo gavę atlyginimus už darbą, dėl darbo tarėsi su įmonės savininku( b.l.8-9).R. M. nurodė, jog jis pats tarėsi dėl šių asmenų darbo, duomenys apie darbdavio funkcijų atlikimo pavedimą kitam asmeniui nepateikti, taigi jas atlieka pats įmonės savininkas.

Pagal ATPK 9 str.administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 10 ir 11 str. administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, o administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Taigi, įstatymas būtinu pažeidimo sudėties elementu įvardija veikos subjektyvinę pusę,reikalauja ją nustatyti, o jos, kaip ir bet kurio kito sudėties elemento nesant, apskritai nėra administracinės teisės pažeidimo.Šis sudėties elementas turi būti įrodytas ( ATPK 284, 285 str.).

Pagal ATPK 284 str. nagrinėjant bylą privaloma išsiaiškinti ar pažeidimas buvo padarytas, ar šis asmuo( tinkamas subjektas) dėl to kaltas, ar kitas kt.asmuo.Taigi, pažeidimo padarymo faktas turi būti įrodytas pagal bendras įrodinėjimo taisykles, paisant įrodymų pakankamumo, abejonių vertinimo patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir kt. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41-3 str., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str.1 d.1 p., būtina konstatuoti esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Šiuo atveju kai kurie objektyvieji požymiais nustatyti – darbuotojai pradėjo atlikti darbines funkcijas, nors darbo pažymėjimai neišduoti, Sodrai apie dirbančius iki darbo ir patikrinimo pradžios nepranešta.

ATPK 43“1“ str. numato atsakomybę už nelegalų darbą. Atskleidžiant nelegalaus darbo sąvokos turinį DK 98 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant DK 93 str.nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam padaliniui. Taigi, nustatyti du alternatyvūs nelegalaus darbo požymiai. Pagal antrąjį požymį- nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam padaliniui, atsakomybė numatyta netgi jeigu ir būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pagal DK98 str.nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas ne tik tada, kai nesudaryta darbo sutartis, bet ir tada, jeigu apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui(2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-416/2011).

DK 93 str. yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.Taigi, darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas. DK 93 str.nustatytų darbo sutarties požymių buvimas reiškia tai, kad darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta sutartis dėl darbo funkcijų, darbovietės ir kitų sąlygų. Įstatymų leidėjas nelegalų darbą (ATPK 41-3 str.) pagal pažeidimo objektą yra priskyręs administraciniams teisės pažeidimams darbo srityje. Taigi, šio pažeidimo rūšinis objektas yra labai platus - darbo sritis. Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Pagal DK 99 str. darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 str.).Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41-3 str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 str.nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.) ar pranešimo apie jos sudarymą( asmens socialinio draudimo pradžią) Sodrai taisyklių , kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Sutinkamai su 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų DUOMENŲ APIE APDRAUSTUOSIUS IR DRAUDĖJUS PATEIKIMO IR TIKSLINIMO TAISYKLIŲ Bendrųjų nuostatų 17.1.p., 1-SD pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str.5 d. su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, reikia pateikti socialinio draudimo pradžios dieną. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Iš pasakyto seka, jog R. M., sąmoningai leisdamas V. B. ir M. K. dirbti įmonėje laikantis ten nustatytos tvarkos, atliekant konkrečią darbinę funkciją, už jos atlikimą mokėdamas sutartą atlygį, nesudarius rašytinių darbo sutarčių, neinformavus apie darbą Sodros teritorinį skyrių , leido šiems asmenims dirbti nelegaliai.

R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra duomenų apie jo ankstesnį baudimą, jis turi išlaikytinių. Jis pripažįsta kaltę dėl nelegalaus darbo, supranta padarytas klaidas ir dėl jų apgailestauja.Tai leidžia daryti išvadą, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė- kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis( ATPK 31 str.1 p.).

ATPK 30² str.nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Sykiu ATPK 30¹ str.skelbia, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str.2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Ištyrus pažeidimo aplinkybes, įvertinus lengvinančią atsakomybę aplinkybę, faktą, jog R. M. turi du išlaikytinius, įmonės veikla nuostolinga, nėra duomenų ,jog nubaustasis būtų buvęs baustas administracine tvarka ar teistas, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti R. M. ATPK 30”1” str. ir skirti jam baudą mažesnę nei nustatyta straipsnio sankcijoje minimali bauda.

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Dėl aukščiau pasakytų argumentų R. M. skirtina 1000 Lt bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti jam 2000 ( dviejų tūkstančių) Lt dydžio baudą.

Baudos sumokėjimą išdėstyti trims mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, pateikiant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio miesto apylinkės teismą.