Vilniaus apygardos teismo sprendimas

įpareigoti atsakovus UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“ ir UAB „Rūta“ nutraukti neteisėtus veiksmus – baigti gaminti, pardavinėti ir/ar kitais būdais platinti ir naudoti saldainių dėžutes pavadinimu „Saldainių rinkinys Grūto parkas“, ant kurių yra pavaizduotos skulptūros „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.) bei „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.);įpareigoti atsakovus UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“ ir UAB „Rūta“ nutraukti neteisėtus veiksmus – baigti gaminti, pardavinėti ir/ar kitais būdais platinti ir naudoti po vieną supakuotų saldainių pakuotes su užrašu „Grūto parkas“, ant kurių yra pavaizduotos skulptūros „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.) bei „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.);įpareigoti atsakovus UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmonę „Vija“ nutraukti neteisėtus veiksmus – baigti gaminti, pardavinėti ir/ar kitais būdais platinti ir naudoti atvirukus, kuriuose pavaizduotos skulptūros „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.,) bei „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.);įpareigoti atsakovus UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“ ir UAB „Rūta“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis sunaikinti visas nuosavybės teise turimas saldainių dėžutes pavadinimu „Saldainių rinkinys Grūto parkas“, ant kurių yra pavaizduotos skulptūros „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.) bei „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.); įpareigoti atsakovus UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“ ir UAB „Rūta“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis sunaikinti visas nuosavybės teise turimas po vieną supakuotų saldainių pakuotes su užrašu „Grūto parkas“, ant kurių yra pavaizduotos skulptūros „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.,) bei „Keturi komunarai“;įpareigoti atsakovus UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmonę „Vija“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis sunaikinti visus nuosavybės teise turimus atvirukus, kuriuose pavaizduotos skulptūros „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.,) bei „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.);įpareigoti atsakovus UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“, UAB „Rūta“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmonę „Vija“ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraštyje „Lietuvos rytas“ savo lėšomis paskelbti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį;įpareigoti atsakovus UAB „Hesona“ ir Všį „Hesonos klubas“ internetiniame puslapyje www.grutoparkas.lt nenaudoti LATGA-A autorių kūrinių ir/ar jų kopijų - skulptūrų „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.,), „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.), Kapinės/Stelos kariams (aut. B. V.), J. P. (aut. B. V.), V. P. (aut. G. J.), Memorialinis ansamblis komjaunuoliams (aut. S. Š.), Paminklas tarybiniams partizanams pogrindininkams (aut. J. K. ir A. A. Z.), nepasirašius sutarties su ieškovu LATGA-A ir/ar nemokant atlyginimo už kūrinių naudojimą;įpareigoti atsakovus UAB „Hesona“ ir Všį „Hesonos klubas“ viešai nerodyti komerciniais tikslais LATGA-A atstovaujamų autorių kūrinių ir/ar jų kopijų: skulptūrų „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.,), „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.), Kapinės/Stelos kariams (aut. B. V.), J. P. (aut. B. V.), V. P. (aut. G. J.), V. Leninas (aut. G. J.), V. Leninas (aut. G. J.), V.Leninas (aut. G. J.), Sniečkus (aut. G. J.), Memorialinis ansamblis komjaunuoliams (aut. S. Š.), K. P. (aut. N. G.), Paminklas tarybiniams partizanams pogrindininkams (aut. J. K. ir A. A. Z.), Angarietis (aut. A.V. A.), Gaška (aut. V. K.), S. V. (aut. E. J.), paveikslo „Svečiuose pas kiaulininkę S. V.“ (aut. A. G. ir L. K.) Grūto parke nesudarius licencinės sutarties dėl LATGA-A autorių kūrinių viešo rodymo ir/ar nemokant atlyginimo už šių kūrinių viešą rodymą;priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“, UAB „Rūta“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“ ieškovui B. V. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Hesona“ ir Všį „Hesonos klubas“ ieškovui LATGA-A 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) kompensaciją, t.y. 125 000 Lt, už LATGA-A atstovaujamų autorių kūrinių (skulptūrų „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.,), „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.), Kapinės/Stelos kariams (aut. B. V.), J. P. (aut. B. V.), V. P. (aut. G. J.), V. Leninas (aut. G. J.), V. Leninas (aut. G. J.), V. Leninas (aut. G. J.), Sniečkus (aut. G. J.), Memorialinis ansamblis komjaunuoliams (aut. S. Š.), K. P. (aut. N. G.), Paminklas tarybiniams partizanams pogrindininkams (aut. J. K. ir A. A. Z.), Angarietis (aut. A.V. A.), Gaška (aut. V. K.), S. V. (aut. E. J.), paveikslo „Svečiuose pas kiaulininkę S. V.“ (aut. A. G. ir L. K.) viešą rodymą Grūto parke nuo 2006-07-19 iki ieškinio padavimo dienos;priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“ ir UAB „Rūta“ ieškovui LATGA-A 4 080 Lt atlyginimą už kūrinių (jų kopijų) (skulptūrų „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.,) bei „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.) naudojimą ant saldainių dėžučių pavadinimu „Saldainių rinkinys Grūto parkas“ ir po vieną supakuotų saldainių pakuočių su užrašu „Grūto parkas“;priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“ ieškovui LATGA-A 320 LT atlyginimą už kūrinių (jų kopijų) (skulptūrų „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.,) bei „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.) naudojimą ant atvirukų;priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Hesona“ ir Všį „Hesonos klubas“ ieškovui LATGA-A 288 Lt atlyginimą už LATGA-A autorių kūrinių (jų kopijų) - skulptūrų „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.,), „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.), Kapinės/Stelos kariams (aut. B. V.), J. P. (aut. B. V.), V. P. (aut. G. J.), Memorialinis ansamblis komjaunuoliams (aut. S. Š.), Paminklas tarybiniams partizanams pogrindininkams (aut. J. K. ir A. A. Z.) naudojimą interneto svetainėje www.grutoparkas.lt;įpareigoti atsakovus UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“, UAB „Rūta“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“ sumokėti LATGA-A ir B. V. 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų UAB „Hesona“, Všį „Hesonos klubas“, UAB „Rūta“ ir V. A. kompiuterinės veiklos įmonės „Vija“ ieškovams LATGA-A ir B. V. bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai UAB „Hesona“ ir VšĮ įstaiga „Hesonos klubas“ yra įkūrę bei valdo „Sovietinių skulptūrų muziejų „GRŪTO PARKAS“, esantį Grūto k., Druskininkuose, kuriame komerciniais tikslais žemiau nurodyti LATGA-A autorių kūriniai už mokestį viešai rodomi bei už mokestį juos leidžiama fotografuoti bei filmuoti:

Kryžkalnio motina (aut. B. V.);Keturi komunarai, (aut. B. V. N. P.);Kapinės/Stelos kariams (aut. B. V.);J. P. (aut. B. V.);V. Leninas, gipsas (muziejuje) (aut. G. J.);V. Leninas (aut. G. J.);V. Leninas (aut. G. J.);A. S. (aut. G. J.);V. P. (aut. G. J.);Z. A. (aut. A.V. A.);K. P. (aut. N. G.);I.Gaška (aut. V. K.);Memorialinis ansamblis komjaunuoliams (aut. S. Š.);S. V. (aut. E. J.);Paveikslas „Svečiuose pas kiaulininkę S. V.“ (aut. A. G. ir L. K.);Paminklas tarybiniams partizanams pogrindininkams (aut. J. K. ir A. A. Z.).

A. V. Č. 2007-03-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-07-210 įrodo, kad įėjimas į Grūto parką yra mokamas – atsakovas UAB „Hesona“ bilietą pilnamečiam asmeniui parduoda už vienkartinį 10 Lt mokestį, už teisę fotografuoti ima 5 Lt mokestį, už teisę filmuoti – 10 Lt mokestį. Vadinasi, UAB „Hesona“ vykdo komercinę veiklą ir gauna pajamas bei naudą už aukščiau nurodytų skulptūrų viešą rodymą Grūto parke. Be to, antstolis užfiksavo, kad atsakovas UAB „Hesona“ pardavinėja atsakovo UAB „Rūta“ pagamintus saldainius dėžutėje pavadinimu „Saldainių rinkinys Grūto parkas“, ant kurios yra pavaizduotos skulptūros „Kryžkalnio motina“ bei „Keturi komunarai“, ir po vieną supakuotus saldainius su užrašu „Grūto parkas“, ant kurių pakuotės yra pavaizduotos tos pačios skulptūros. Taip pat atsakovas UAB „Hesona“ pardavinėja V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ išleistus atvirukus, kuriuose pavaizduotos minėtos 2 skulptūros. Atsakovas UAB „Hesona“ interneto svetainėje www.grutoparkas.lt naudoja šiuos LATGA-A autorių kūrinius: Kryžkalnio motina, Keturi komunarai, Kapinės/Stelos kariams, J. P., V. P., Memorialinis ansamblis komjaunuoliams, Paminklas tarybiniams partizanams pogrindininkams. Priėjimas prie interneto svetainės www.grutoparkas.lt neribojamas. Atsakovai be autorių sutikimo gamindami ir pardavinėdami saldainius bei atvirukus, ant kurių vaizduojami kūriniai, taip pat naudodami kūrinius interneto svetainėje ir viešai eksponuodami šiuos kūrinius komerciniais tikslais, pažeidžia autorių išimtinę turtinę teisę leisti arba drausti atgaminti (naudoti) kūrinį ir pažeidžia autoriaus teisę gauti atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą (ATGTĮ 15 str.); vaizduodami iškraipytus kūrinius, pažeidžia autoriaus teisę į kūrinio neliečiamybę (ATGTĮ 14 str. 1 d. 3 p.); nenurodydami vaizduojamų kūrinių autorių vardų, pažeidžia autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą (ATGTĮ 14 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

Kultūros ministerija 1998 m. paskelbė atvirą konkursą „Demontuotų sovietinio laikotarpio paminklinių skulptūrų ekspozicijai įrengti“, o 1998-12-31 LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1532, kuriuo perdavė aukščiau nurodytas skulptūras atsakovui pelno nesiekiančiai VšĮ „Hesonos klubas“ laikinai neatlygintinai naudoti – eksponuoti Grūto miško parke, ir kuri įsipareigojo saugoti perimtas skulptūras kaip kultūros paminklus ir įkurti ekspoziciją, kuri numatytomis lankymui valandomis bus atvira visiems lankytojams. Pagal perdavimo metu galiojusį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, Valstybės ir savivaldybių turtas galėjo būti perduodamas laikinai neatlygintinai naudotis viešosioms įstaigoms, todėl atsakovas VšĮ „Hesonos klubas“ neturėjo teisės jų perduoti kitiems asmenims. Tuo tarpu Grūto parką savo lėšomis įkūrė atsakovas UAB „Hesona“, todėl faktinis kūrinių naudotojas ir naudos gavėjas yra atsakovas UAB „Hesona“ (ATGTĮ 2 str. 20 p.). Demontuotos sovietinio laikotarpio skulptūros yra pagrindinė Grūto parko sukūrimo priežastis ir yra pagrindinis Grūto parko lankytojų traukos objektas. Įėjimas į Grūto parką mokamas. Atsakovas UAB „Hesona“ yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo. Atsakovų steigėjai, valdymo organai bei nariai yra susiję giminystės ir santuokiniais ryšiais, iš ko seka, kad abu atsakovai yra susiję bendrais neteisėtais veiksmais kūrinių atžvilgiu. Taigi, atsakovai UAB „Hesona“ ir VšĮ „Hesonos klubas“ bendrais neteisėtais veiksmais pažeidžia autorių teisę gauti atlyginimą už bet kokį kūrinių naudojimą (ATGTĮ 15 str. 3 d.).

Autorių teisėje galioja autorystės prezumpcija, kuri įrodinėjimo naštą, jog autoriumi pasivadinę asmuo, nėra autorius, perkelia autorystę ginčijančiam asmeniui (CPK 182 str. 4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-154/2000). Atsižvelgiant į tai, ieškovai daro išvadą, kad atsakovams neįrodžius, jog LATGA-A autoriai suteikė teisę užsakovui perduoti viešo rodymo teisę tretiesiems asmenims nemokant už tai teisingo atlyginimo, autoriams turi būti priteisiamas atitinkamas atlyginimas už kūrinių naudojimą viešo rodymo būdu.

Pirminėje LTSR CK 519 str. 1 p. redakcijoje buvo numatyta, kad autoriui priklauso teisė į savo kūrinio paskelbimą, atgaminimą ir platinimą visais įstatymo leistais būdais. Taip pat LTSR CK 544 str. buvo įvardinta sutartis dėl vaizduojamojo meno kūrinio sukūrimo, turint tikslą jį viešai išstatyti (dailės kūrinio užsakymo sutartis). Vadinasi, autorius, sukūręs vaizduojamojo meno kūrinį pagal užsakymą tam, kad šis kūrinys būtų viešai išstatytas, perduodavo nuosavybės teisę į materialų daiktą ir teisę išstatyti jį viešose laisvai prieinamose vietose (aikštėse, skveruose ir pan.). 1994-05-17 priėmus LR CK pakeitimo ir papildymo įstatymą, CK 519 str. 5 d. 3 p. buvo numatyta autoriui išimtinė teisė leisti viešai atlikti ir demonstruoti kūrinį. Taip pat buvo pakeistas CK 544 str. 4 p., kuris jau numatė sutartį dėl meno kūrinio sukūrimo (dailės, architektūros, dizaino kūrinio užsakymo sutartį), nesvarbu, kokiu tikslu užsakomas sukurti kūrinys. Taigi, tik priėmus 1994 m. CK pakeitimus, atsirado reali galimybė autoriui turėti viešo demonstravimo (rodymo) teisę. Todėl ieškovai daro išvadą, kad ginčo kūrinių sukūrimo ir perdavimo užsakovui metu viešo rodymo teisės nebuvo, todėl jos neįgijo užsakovas ir kūrinių savininkas bei atitinkamai jos negalėjo perduoti ir atsakovui VšĮ „Hesonos klubas“. Aplinkybę, kad ginčo kūriniai buvo sukurti stovėti konkrečiose vietose patvirtina ir pateikiama knygos „300 kultūros paminklų“ kopija, kur aiškiai nurodytos skulptūrų vietos bei jų įsikomponavimas aplinkoje. LTSR CK 543 str. buvo numatyta, kad autorine sutartimi autorius perduoda užsakovui teisę pasinaudoti kūriniu tik sutartyje sulygtu būdu, t.y. užsakovas negali įgyti daugiau teisių, nei yra numatyta sutartyje. Nors sutarčių dėl teisių į aukščiau nurodytus kūrinius perdavimo valstybei ar kitiems asmenims nėra išlikę, dauguma kūrinių sukūrimo metu galiojusių autorinių sutarčių buvo tipinės, patvirtintos atitinkamų institucijų (CK 546 str.). Šiose sutartyse buvo nurodoma, kad užsakovas privalo su kūriniu elgtis „prisilaikant autorinės teisės įstatymo“, ką įrodo byloje esanti 1984 m. dailės kūrinio užsakymo tipinės sutarties forma. Tipinių sutarčių sąlygą, kad nuosavybės teisės į kūrinį perdavimas nereiškia disponavimo teisių į kūrinį perdavimo ar praradimo, ir jos galiojimą kitų tuo metu sukurtų kūrinių atžvilgiu yra patvirtinęs ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-619/2001).

Ieškovai pažymi, kad autorių teisėje galioja prezumpcija, jog pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Todėl įvertinę ATGTĮ 40 str. 2 ir 3 d. nuostatas ieškovai teigia, kad aukščiau nurodytų kūrinių autoriai nesuteikė teisės užsakovui perduoti jų sukurtus kūrinius kitiems asmenims naudoti ir statyti kitose vietose, negu jie buvo sukurti stovėti.

Faktas, kad autoriams už kūrinių sukūrimą buvo sumokėta neįrodo, kad autoriai gavo atlyginimą už kūrinių viešą rodymą Grūto parke, kadangi turi būti atlyginama už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą. Praktiškai visada pats autorių teisių pažeidimas reiškia žalos padarymą, kadangi dėl kiekvieno neteisėto kūrinio panaudojimo subjektas praranda pajamas, gali būti pakenkta jo reputacijai, vardui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas LATGA-A prašo priteisti 1 000 minimalių gyvenimo lygių kompensaciją, t.y. 125 000 LT už viešą LATGA-A autorių kūrinių rodymą Grūto parke už laikotarpį nuo 2006-07-19, kuomet ieškovas išsiuntė atsakovui UAB „Hesona“ raštą, siūlydamas pasirašyti licencinę sutartį, iki ieškinio padavimo dienos (ATGTĮ 73 str., 77 str., 83 str., 86 str. 3 d.). Kompensacijos suma yra teisinga bei protinga, paskaičiuota remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už viešą kūrinių rodymą tarifais, vieša informacija apie Grūto parko pajamas ir lankytojų skaičių, atsižvelgiant į atsakovų UAB „Hesona“, VšĮ „Hesonos klubas“ kaltę bei kitas aplinkybes.

Ieškovai nustatė, kad atsakovas UAB „Rūta“ pardavė atsakovui UAB „Hesona“ 625 vienetus saldainių dėžučių ir 7 800 vienetų saldainių. Atsakovas V. A. kompiuterinė veiklos įmonė „Vija“ pagamino ir perdavė atsakovui VšĮ „Hesonos klubas“ 3 skirtingus atvirukus, kuriuose naudojami du skirtingi LATGA-A saugomi kūriniai. Atlyginimą autoriui už skulptūros „Kryžkalnio motina“ panaudojamą viename iš šių atvirukų, atsakovas V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ sumokėjo, todėl ieškovas prašo priteisti atlyginimą tik už kituose 2 atvirukuose naudotus jo kūrinius. Be to, atsakovų VšĮ „Hesonos klubas“ ir UAB „Hesona“ internetiniame puslapyje www.grutoparkas.lt naudojamos LATGA-A autorių skulptūros: „Kryžkalnio motina“ (aut. B. V.), „Keturi komunarai“ (aut. B. V., N. P.), „Kapinės/Stelos kariams“ (aut. B. V.), „J. P.“, (aut. B. V.), „V. P.“, (aut. G. J.), „Memorialinis ansamblis komjaunuoliams“ (aut. S. Š.), „Paminklas tarybiniams partizanams pogrindininkams“, (aut. J. K. ir A. A. Z.). Taigi, atsakovai pateikia skulptūras internetiniame puslapyje su tikslu informuoti lankytojus, reklamuoti ir populiarinti Grūto parką bei nemoka už tai autorinio atlyginimo. Kadangi atsakovai minėtus autorių kūrinius atgamino bei tam tikru būdu kūrinį naudojo be autorių sutikimo, jie privalo autoriams už tai sumokėti atlyginimą: už kūrinių naudojimą ant saldainių dėžučių – 720 Lt, už kūrinių naudojimą ant saldainių – 3 360 Lt, už kurinių naudojimą ant atvirukų – 320 Lt, už kurinių naudojimą interneto svetainėje – 288 Lt (ATGTĮ 15 str., 70 str., 73 str., 77 str., 85 str., 86 str., Berno konvencijos 9 str.). Ieškovai atlyginimą paskaičiavo pagal LATGA-A Tarybos 2001-11-16 Protokolu Nr. 6 patvirtintus tarifus už kūrinių naudojimą, bei juos padidino du kartus vadovaujantis ATGTĮ 86 str. 3 d. Kadangi visi aukščiau nurodyti neteisėti veiksmai, susiję su kūrinių naudojimu, buvo atliekami bendrai visų ar dalies atsakovų, jie privalo atsakyti solidariai (CK 6.279 str., ATGTĮ 2 str. 20 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-11 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-48/2007) (b.l. 3-23, t. 1; 1-21, 123-133, t. 3; b.l. 2-19, t. 4).

Ginčo skulptūros Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-31 nutarimu Nr. 1532 perduotos VšĮ „Hesonos klubas“ panaudos sutarties pagrindu. UAB „Hesona“ ginčo skulptūromis nedisponavo ir jokios materialinės naudos – pajamų iš Grūto miške eksponuojamų skulptūrų neturėjo. UAB „Hesona“ Grūto miško teritorijoje įrengė zooparką, vaikų žaidimo aikšteles, lankytojų poilsio aikšteles, takus, kavinę, suvenyrų pardavimo kioskus bei vykdo kitą veiklą, numatytą jos įstatuose. Sąnaudas Grūto parko lankytojų poreikiams tenkinti, infrastruktūrai išlaikyti padengia UAB „Hesona“, kuri kasmet dėl to turi daugiau kaip 900 000 Lt išlaidų. Šioms išlaidoms padengti ir yra nustatytas parko lankytojo mokestis. Už sovietinio laikotarpio skulptūrų ekspozicijos apžiūrėjimą jokis mokestis neimamas. Be to, ieškovas atstovauja autoriams 16 kūrinių, iš kurių 5 kūriniai Grūto parko teritorijoje neeksponuojami. Ieškovų reikalavimas dėl atlyginimo priteisimo yra nekonkretus, prieštarauja jo patvirtintiems tarifams, nenurodyta, kokį konkrečiai atlyginimą prašoma priteisti kiekvienam jo atstovaujamam autoriui. Be to, ieškovai vienur nurodo, kad atsakovai viešai rodo 16 kūrinių, kitur nurodo, kad 7 kūrinius, ir duoda nuorodą į antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 116.07.211. Tuo tarpu antstolis konstatavo, kad Grūto parke neeksponuojami kūriniai: J. P., Z. A., I. Gaška ir V. I. Leninas, o S. V. – neapžiūrėtas.

Kadangi skulptūros „Keturių komunarų“ autorius yra ne tik B. V., bet ir N. P., ieškovai negali prašyti teismo uždrausti naudotis bendrai sukurta skulptūra ar jos atvaizdais dizaino kūrinyje, jeigu to neprašo kitas bendraautorius. Sprendžiant ginčą dėl kūrinio, sukurto bendrai su kitais autoriais, panaudojimo procesine prasme kyla privalomas bendrininkavimas (CPK 43 str. 1 d. 1 p.).

Saldainiai, saldainių dėžutės ir atvirukai, kurių apipavidalinime įkomponuoti skulptūrų „Kryžkalnio motina“ ir „Keturi komunarai“ atvaizdai, yra savarankiški pramoninio dizaino kūriniai, sukurti nepažeidžiant skulptūrų autorių teisių (Pramoninio dizaino įstatymo 2 str., CK, galiojusio iki 1994-05-17, 532 str., ATGTĮ 28 str. 1 d. ). Be to, be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo bet kuriuo būdu, išskyrus mechaninį kontaktinį kopijavimą, galima atgaminti vaizduojamojo meno kūrinius, esančius atidarytose laisvai lankyti vietose, išskyrus parodas ir muziejus (CK 532 str. 1 d. 6 p., o dabar galiojančio ATGTĮ 28 str.). Ieškovas patirtą turtinę žalą dėl skulptūrų atvaizdų ant saldainių dėžučių ir ant atskirų saldainių pakuočių paskaičiuoja pagal LATGA-A 2001 m. patvirtintų tarifų 6 p., kuriame nurodomi mokėjimai už kūrinių panaudojimą plakatuose ir reprodukavimą reklamai. Skulptūros atvaizdai atviruke ar saldainių dėžutėje nėra skulptūros atgaminimas. Skulptūra būtų atgaminta tik tuo atveju, jeigu būtų daroma jos kopija (ATGTĮ 2 str. 1 d.). Skulptūrą, pastatytą viešoje vietoje, galima piešti, fotografuoti be autoriaus sutikimo, nemokant autorinio atlyginimo (ATGTĮ 23-24 str., 28 str. ). Pramoninio dizaino įstatymas nenumato būtinybės skelbti autorių vardus: tiek dizaino kūrėjų, tiek jų kūriniuose panaudotų kūrinių autorių. Be to, saldainių pakuotėse – dizaino kūriniuose pavaizduota daugybės skulptūrų kompozicija, kurią drausti naudoti ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo.

Ieškovui B. V. siekiant moralinės žalos atlyginimo už sovietinių stabų atvaizdų nepagarbų naudojimą, pažeidžiama moralė ir jausmai tų asmenų, kurie siekė išsivadavimo nuo okupacinės priespaudos, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas turėtų vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teigia, jog ieškovai neįrodė atsakovų solidarios atsakomybės. Be to, atsakovas V. A. kompiuterinės veiklos įmonė „Vija“ teismui pateikė įrodymus, kad ieškovui už 1 500 vienetų atvirukų atspausdinimą sumokėjo 3 kartus didesnį atlyginimą negu numato ieškovo patvirtinti mokėjimų įkainiai, tačiau ieškovas už tuos pačius atvirukus prašo priteisti papildomą atlyginimą. Atlyginimo paskaičiavimas pagal atvirukų skaičių prieštarauja ieškovo tarifams. Mokestis nustatomas tik už išleistą atviruką, atsižvelgiant į tiražą. Atviruke atvaizduotų kūrinių skaičius neturi įtakos autorinio atlyginimo mokėjimams. Atsakovas UAB „Rūta“ byloje pateikė sąskaitą, kurios pagrindu įgijo saldainių pakuotę iš D. įmonės „Ne sezonas“, kuri savarankiškai sukūrė pakuočių apipavidalinimą ir įgijo autorystę į dizaino kūrinį.

ATGTĮ 15 str. 3 d. nurodo, kad visais atvejais autorinis atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka nustatoma šalių susitarimu. Ieškovas, pažeisdamas įstatymo nuostatas, pats nustatė jam naudingus autorinio atlyginimo įkainius. Pagal ieškovo 2001 m. tarifų 10 p. autorinį atlyginimą už kūrinių naudojimą internete moka internetinės paslaugos teikėjas, o ne vartotojas. Pagal ieškovo atstovaujamų autorių konferencijos patvirtintą autorinio atlyginimo surinkimo tvarką (tarifų 15 p.), 6 procentų autorinio atlyginimo skaičiuojami autoriams proporcingai nuo eksponatų skaičiaus ekspozicijoje. Šiuo metu Grūto parko ekspozicijoje yra 1 532 473 registruoti eksponatai, iš jų 12 priklauso ieškovo atstovaujamiems autoriams, kas sudaro 0,00078 procentų bendro eksponatų skaičiaus, o pinigine išraiška autorinis atlyginimas ieškovo atstovaujamiems autoriams sudarytų 0,047 Lt nuo mėnesio įplaukų už parduotus bilietus. Autorinio atlyginimo suma autoriams už ieškinyje nurodytą laikotarpį sudarytų apie 0,52 Lt (b.l. 1-5, t. 2; b.l. 50-58, t. 3; b.l. 81-83, t. 4).

Taip pat į bylą pateikta 1984-06-01 Dailės kūrinio užsakymo sutartis, sudaryta tarp LTSR Kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos ir autoriaus, kurio rekvizitų identifikuoti neįmanoma (b.l. 45, t. 2) bei 1979-09-24 sudaryta Sutartis Nr. 69 ir 1980-05-27 sudaryta Sutartis Nr. 112 tarp Vilniaus kombinato „Dailė“ ir skulptoriaus V. K. (b.l. 52-55, t. 5). Nors tiksliai iš šių sutarčių neįmanoma identifikuoti ar jose nurodyti kūriniai sutampa su tam tikrais ginčo kūriniais, tačiau iš šių sutarčių turinio galima nustatyti keletą šios bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių. Pirma, šios sutartys yra sudarytos dėl meno kūrinių sukūrimo LTSR valdžios užsakymu; antra, iš šių sutarčių formos (visų sutarties sąlygų tekstas atspausdintas mašinėle, o ranka įrašyti tik sutarties data, autoriaus rekvizitai, identifikuojamas meno kūrinys, autoriaus honoraras bei jo pagaminimo terminai) galima daryti išvadą, kad visų tuo metu sudarytų autorinių sutarčių dėl meno kūrinių sukūrimo sąlygos buvo identiškos arba beveik identiškos.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į skulptūrų tematiką, teismas daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog visi 16 ginčo meno kūrinių buvo sukurti tame pačiame laikotarpyje kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-12-31 nutarime Nr. 1532 išvardintos skulptūros, tai yra laikotarpyje nuo 1950 m. iki 1984 m. (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Be to, įvertinus to meto visuomeninę santvarką, ideologiją bei valdžios požiūrį į meną (įskaitant meno kūrinių kūrimo tikslą) (CPK 182 str. 1 p.), darytina išvada, kad to laikotarpio autorinės sutartys dėl meno kūrinių sukūrimo buvo sudarinėjamos standartinėmis sąlygomis, dėl ko labiausiai tikėtina, kad dėl visų 16 ginčo meno kūrinių sukūrimo autoriai sudarė autorines sutartis, kurių sąlygos iš esmės sutapo su į bylą pateiktomis autorinėmis sutartimis (CPK 176 str. 1 d., 185 str.).

Laikotarpyje nuo 1950 m. iki 1984 m., kuomet su autoriais buvo sudarytos autorinės sutartys dėl 16 ginčo meno kūrinių sukūrimo, galiojo LTSR civilinis kodeksas (toliau – LTSR CK). LTSR CK 543 straipsnyje buvo įtvirtinti du autorinių sutarčių tipai: autorinė sutartis dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti ir autorinė licenzinė sutartis. Autorinė sutartis dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti buvo apibrėžta kaip sutartis, kuria autorius arba jo teisių perėmėjas perduoda arba autorius įsipareigoja sukurti ir sutartyje nustatytu terminu kūrinį perduoti organizacijai pasinaudoti sutartyje sulygtu būdu, o organizacija įsipareigoja kūriniu pasinaudoti ar pradėti juo naudotis sutartyje nustatytu terminu, taip pat sumokėti autoriui arba jo teisių perėmėjui atlyginimą, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus. LTSR CK 544 str. 4 p., kaip viena iš autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšių, buvo įtvirtinta sutartis dėl vaizduojamojo meno kūrinio sukūrimo, turint tikslą jį viešai išstatyti (dailės kūrinio užsakymo sutartis). LTSR CK 546 straipsnyje buvo numatyta, jog su autoriais yra sudarinėjamos tipinės autorinės sutartys, kurios tvirtinamos, suderinus su suinteresuotomis žinybomis ir kūrybinėmis sąjungomis, Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus tuos atvejus, kada TSR Sąjungos įstatymai šių sutarčių tvirtinimą priskiria TSR Sąjungos žiniai. LTSR CK 547 straipsnyje buvo numatyta, jog pagal autorinę sutartį mokamo atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu patvirtintų normų, jeigu tokios yra, ribose. LTSR 548 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius privalo sukurti užsakytą jam kūrinį sutinkamai su sutarties sąlygomis ir perduoti jį organizacijai sutartyje nustatytu terminu ir sutarta tvarka. LTSR 553 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog pagal užsakymą sukurtas vaizduojamojo meno kūrinys pereina užsakovui nuosavybėn ar operatyviai tvarkyti, jeigu ko kita nenumato sutartis. Autoriui paliekama autorinė teisė į tą kūrinį. Kūrinio savininkas (operatyviojo tvarkymo teisės turėtojas) turi teisę išstatyti kūrinį viešose parodose, nemokėdamas autoriui papildomo atlyginimo.

Iš į bylą pateiktų aukščiau minėtų 3 meno kūrinių sukūrimo sutarčių galima daryti išvadą, kad tai tipinės meno kūrinių užsakymo sutartys (b.l. 45, t. 2; b.l. 52-55, t. 5). Vadinasi, visose sutartyse yra sutarta dėl meno kūrinio panaudojimo būdo – išstatymo viešose vietose. Visose sutartyse yra numatytas konkretaus dydžio atlyginimas autoriui (honoraras) už kūrinio sukūrimą ir perdavimą nuosavybės teise užsakovui. Be to, 2 sutartyse buvo tiesiogiai įtvirtinta LTSR CK 553 straipsnyje įtvirtinta teisė be jokių apribojimų šį sukurtą meno kūrinį rodyti parodose. Nei vienoje sutartyje nebuvo numatyta ieškovų minima sąlyga, jog ginčo meno kūriniai gali būti viešai rodomi tik konkrečioje vietoje, negalint jų perkelti. Taip pat nei vienoje sutartyje nebuvo įtvirtinta sąlyga, jog autorių atlyginimas yra mokamas procentais, atsižvelgiant į gautas pajamas už kūrinio viešą rodymą.

LTSR CK 519 str. 1 p. buvo įtvirtinta autoriaus teisė į savo kūrinio paskelbimą, atgaminimą ir platinimą visais įstatymo leistais būdais savo vardu, sutartiniu vardu (pseudonimu) arba vardo nenurodant (anonimiškai).