Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiam kaltintojui A. B., jo atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui, gynėjui advokatui A. L.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje Z. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. Vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. T. privataus kaltinimo skunde buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. gegužės 7 d., apie 11 val. 20 min. Utenos rajono apylinkės teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-11-356/2015, girdint bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, Z. T. teigė, kad „A. B. yra A. T. meilužis“, kuo paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir jį pažemino bei pakirto pasitikėjimą juo kaip gimnazijos mokytoju ir asmeniu dalyvaujančiu savivaldos rinkimuose.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015-05-07 Utenos rajono apylinkės teisme vyko teismo posėdis dėl ištuokos bylos, kurioje buvo atsakovas. Ieškovės A. T. atstovas uždavė klausimą apie galimus jos meilužius, jis atsakė, kad A. B. buvo jos meilužis. Per teismo posėdį buvo susijaudinęs, psichologiškai paveiktas. Jis teismo posėdžio metu taip pasakė, nes buvo pastebėjęs, kad A. T. palaiko santykius su A. B., ji tai slėpdavo, su ja dėl to buvo apsipykęs. Ji pati neneigė šių aplinkybių dėl kurių jis ją įtarinėjo. Galimybė, kad A. B. buvo A. T. meilužis buvo. Jis nukentėjusiojo apšmeižti nenorėjo.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, gali būti, kad 2015-05-07, jam paskambino A. T., kuri pasakė, kad jį apšmeižė ir pakvietė liudyti jos ištuokos byloje. Jis teismo posėdžio metu paneigė, kad buvo kaltinamojo buvusios sutuoktinės meilužis. Dėl tokių kaltinimų jis buvo sukrėstas, patyrė stresą, pradėjo vartoti vaistus.

Iš pateikto teismo posėdžio įrašo 1 kompaktinis diskas nuo 2 val. 32 min. iki 2 val. 35 min. matyti, kad 2015-05-07 Utenos rajono apylinkės teisme neviešame teismo posėdyje buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui Z. T. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo bei pagal atsakovo Z. T. priešieškinį ieškovei A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Bylos nagrinėjimo metu paprašytas nurodyti su kuo ir kada A. T. buvo kaltinamajam neištikima, kaltinamasis atsakė, kad su A. B., į A. T. atstovės kausimą „ar jis teigia, kad A. B. yra A. T. meilužis“, kaltinamasis atsakė, kad „šimtas procentų“.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad kaltinamasis informaciją apie tai, kad nukentėjusysis yra jo buvusiosios sutuoktinės meilužis, nurodė teismo posėdžio, kuriuo buvo nagrinėja ištuokos byla, metu. Tą jis padarė pagrįsdamas savo teiginius, kad santuoka iširo dėl A. T. kaltės, t.y. jos santuokinės neištikimybės.

Šmeižimo – nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl būtina nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją. Iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad kaltinamasis siekė paskleisti informaciją būtent apie A. B.. Tai, kad kaltinamasis prieš skleisdamas informaciją, neįsitikino jos tikrumu, nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaip minėta, ištyrus įrodymus, nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis inkriminuojamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Todėl jis pagal BK 154 str. 1 d. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo at baudžiamojo nusižengimu požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Baudžiamojo proceso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Z. T. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Nukentėjusysis pareiškė prašymą dėl turėtų išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėjimo.

Prašymas netenkintinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas tik iš kaltinamojo (nuteistojo) gali išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje Z. T. yra išteisintasis, BPK normos nenumato galimybės iš tokio asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Z. T. pareiškė prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Prašymas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. T. pirmasis inicijavo baudžiamąjį procesą prieš A. B. dėl teismo posėdžio metu išsakyto įžeidimo, o A. B., tik Z. T. padavus privataus kaltinimo skundą, kreipėsi į teismą su priešpriešiniu skundu. Esant tokioms aplinkybės, teismas daro išvadą, kad Z. T. turėtos išlaidos nepriteistinos (BPK 105 str. 6 d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalimi 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. T. pagal BK 154 str. 1 d. išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Daiktinį įrodymą kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.