Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-07-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-583-789/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-02
Bylos Nr.
II-583-789/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N63-909/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, tesimo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą 2009 m. kovo 5 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas V. B. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą. Nutarime nustatyta, kad V. B. 2008 m. lapkričio 20 d. vairuodamas automobilį partrenkė pėsčiąją, kuri ėjo per pėsčiųjų perėją ir nesunkiai sužalojo jos sveikatą, tokiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 37 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

V. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą. Nurodė, kad jis jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, KET 37 punkte nustatyto reikalavimo nepažeidė, nes pėsčioji bandė pereiti gatvę ne per pėsčiųjų perėją, o už jos, tokiu būdu pėsčioji pažeidė KET 49 ir 51 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu V. B. skundo netenkino ir skundžiamą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad iš nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nurodytų aplinkybių, eismo įvykio vietos schemos ir joje pavaizduotos automobilio padėties, liudytojų A. D. ir R. G. parodymų teismo posėdyje matyti, kad V. B. nesilaikė reikalavimo sulėtinti greitį arba sustoti prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, nepraleido per kelią ėjusios A. R. ir partrenkęs ją nežymiai sužalojo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad V. B. pats nurodė, kad žinojo apie toje vietoje esančią pėsčiųjų perėją, kelio ženklinimas buvo aiškus. Teismas taip pat konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįvertino nepalankių eismo sąlygų (įvykio metu lijo, buvo šlapia, tamsu), neįvertino netikėtų kliūčių atsiradimo galimybės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, todėl ir sukėlė eismo įvykį.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2009 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir 2009 m. kovo 5 d. Institucijos nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas bei administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad prokuroro priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, todėl Institucijos įgaliotas pareigūnas turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apeliantas nurodė, kad tiek Institucijos nutarimas, tiek ir pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka ATPK 286 straipsnio 1-2 dalyse nustatytų reikalavimų. Apeliantas taip pažymėjo, kad jis buvo nubaustas už eismo įvykio sukėlimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata, o tai, apelianto nuomone, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pažymius. Apeliantas pažymėjo, kad ATPK 127 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Apeliantas pažymėjo, kad tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantas nurodė, kad buvo nepagrįstai vadovautasi nukentėjusiosios paaiškinimais, kad ji ėjo per perėją ir nepagrįstai atmesta jo įvykio versija, kad nukentėjusioji ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Apeliantas taip pat nurodė, kad byloje esantys įrodymai, nurodantys automobilio stabdymo kelią, automobilio stovėjimo vietą po eismo įvykio, nukentėjusiosios padėtį po įvykio sudaro pagrindą skirti byloje ekspertizę, tačiau to padaryta nebuvo.

Atsiliepimas

Nukentėjusioji A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyti nereikėjo, pažymėjo, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys atitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, todėl apelianto teisė į gynybą nebuvo pažeista. Nukentėjusioji nurodė, kad apeliantas nepagrįstas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, pažymėjo, kad teismas nutartį priėmė ištyręs visas aplinkybes ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Nukentėjusioji paaiškino, kad faktas, jog ji per gatvę ėjo pėsčiųjų perėja, yra patvirtintas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji pažymėjo, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė naują eismo įvykio versiją.

Institucija atsiliepime į V. B. apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, nurodė, kad skundžiamas Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.

Apeliantas Institucijos 2009 m. kovo 3 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas buvo nubaustas už tai, kad važiuodamas automobiliu partrenkė per perėją ėjusią pėsčiąją A. R., kuriai buvo nežymiai (iš 2009 m. sausio 9 d. Specialisto išvados Nr. G21/09(06) (Baudžiamoji byla Nr. 55-1-00443-08, b. l. 66-69) matyti, kad A. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl Institucijos priimtame nutarime nurodytas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnis – nesunkus, laikytinas rašymo apsirikimu, neturinčiu įtakos pažeidimo kvalifikavimui) sužalota sveikata – tai yra padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta pažeidimą (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą).

Nustatant, ar apelianto veiksmuose yra ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar jo padarytas KET pažeidimas buvo priežastis to, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliantas yra kaltinamas, kad nukentėjusioji buvo sužalota dėl apelianto padaryto KET 37 punkto pažeidimo. KET 37 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Teigti, kad apeliantas pažeidė šio punkto reikalavimą galima tik nustačius, jog nukentėjusioji per gatvę ėjo pėsčiųjų perėja.

Apeliantas teigia, kad A. R. per gatvė ėjo ne per pėsčiųjų perėją, tuo tarpu Institucijos nutarimu jis buvo nubaustas būtent už tai, kad partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šios apelianto versijos netyrė ir dėl jos nepasisakė, tačiau ir šios versijos nepaneigė.

Teisėjų kolegija ištyrusi byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad jie yra prieštaringi. Visų pirma, eismo įvykio vietos schemoje (Baudžiamoji byla Nr. 55-1-00443-08, b. l. 9) nėra pažymėta nukentėjusiosios partrenkimo vieta, tačiau iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad apelianto automobilis po įvykio stovi už perėjos, automobilio stabdymo žymės prasideda ties perėja ir tęsiasi 4,70 m. Tokiu būdu eismo įvykio schemoje užfiksuotos aplinkybės leidžia abejoti, ar nukentėjusioji Savanorių gatvę kirto eidama pėsčiųjų perėja.

Apeliantas 2008 m. gruodžio 22 d. apklaustas kaip liudytojas (Baudžiamoji byla Nr. 55-1-00443-08, b. l. 80-82) paaiškino, kad jis Savanorių gatve važiavo labai lėtai, kadangi eismo sąlygos buvo prastos, lijo smulkus lietus, buvo susidaręs rūkas, kelio danga buvo šlapia ir slidi, lauke buvo tamsu, važiavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Prieš pėsčiųjų perėją dar labiau sumažino greitį, kadangi ketino sukti į kairę – į degalinę, kadangi jam baiginėjosi kuras (dujos). Nukentėjusiąją važiuojamojoje dalyje pamatė netikėtai, ji buvo tamsiai apsirengusi, su kapišonu, į jo automobilį nekreipė dėmesį. Apeliantas nurodė, kad iš karto ėmė stabdyti, kadangi koja jau buvo patraukęs nuo greičio pedalo, nes ketino sukti į kairę, todėl pamažu lėtino greitį. Paaiškino, kad nukentėjusioji buvo už pėsčiųjų perėjos. Apelianto nurodytų aplinkybių nepaneigia ir Eismo įvykio schema, kurioje, kaip jau ir buvo nurodyta, yra užfiksuota, kad automobilis buvo pradėtas stabdyti likus labai mažam atstumui iki perėjos ir sustojo už pėsčiųjų perėjos.

Kad nukentėjusioji galėjo eiti per gatvę ne pėstiesiems skirtoje vietoje patvirtino ir pareigūnas A. D., kuris 2008 m. gruodžio 1 d. apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad jis važiuodamas Savanorių gatve ir privažiuodamas pėsčiųjų perėją ties turgaviete pastebėjo apelianto automobilį, kuris buvo už pėsčiųjų perėjos ir už jo, maždaug už vieno metro, ant asfalto sėdinčią nukentėjusiąją, kurios kojos buvo nukreiptos į kairę kelio pusę, bet ne statmenai, o įstrižai gatvės. Šis liudytojas patvirtino apelianto teiginius dėl prastų eismo sąlygų, pažymėjo, kad perėja dėl prastų oro sąlygų buvo blogai apšviesta. Taip pat nurodė, kad ant automobilio nebuvo matyti jokių kontakto žymių (Baudžiamoji byla Nr. 55-1-00443-08, b. l. 76-77).

Nukentėjusioji 2008 m. gruodžio 15 d. apklausta apie eismo įvykį paaiškino, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėją, priėjusi prie pėsčiųjų perėjos ji pirmiausia pažiūrėjo į dešinę pusę, o žengusi vieną žingsnį nuo šaligatvio pažiūrėjo į kairę ir pamatė automobilį, tačiau pamaniusi, kad jis yra toli, nutarė eiti per kelią. Paaiškino, kad dėl to, jog buvo nusprendusi, kad suspės pereiti gatvę, ji daugiau į kairę pusę nežiūrėjo, negirdėjo ir automobilio garso (Baudžiamoji byla Nr. 55-1-00443-08, b. l. 63-64). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji buvo apklausta ne iškart po įvykio, o praėjus beveik mėnesiui po jo, todėl ji turėjo laiko, siekdama išvengti atsakomybės, sugalvoti ir pateikti sau palankią įvykio versiją.

Teisėjų kolegija ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad jie yra prieštaringi ir daryti išvados, jog apeliantas partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią nukentėjusiąja, negalima. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys prieštaravimus galima bandyti pašalinti surenkant papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant nustatyti, ar eismo įvykis įvyko nukentėjusiajai einant pėsčiųjų perėja, yra būtinos specialios technikos žinios, dėl ko skirtina autotechninė ekspertizė.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės nuostatos buvo pažeistos, dėl ko negalima spręsti, kad byla yra išnagrinėta teisingai, tad skundžiama teismo nutartis yra naikinama, o administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinama teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius