- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-1544-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08794-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus valda“
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21961-101/2010 pagal ieškovo UAB „Vilniaus valda“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas skolą iš atsakovės kildina iš šalių 2006 09 08 sudarytos Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties Nr.357, pagal kurią ieškovas įsipareigojo į atsakovei ir jos vyrui A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), tiekti šilumą ir karštą vandenį, o atsakovė – apmokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį pagal LR galiojančių teisės aktų reikalavimus ir sutarties nuostatas, vykdyti kitas sutartyje ir teisės aktuose įtvirtintas šilumos ir karšto vandens vartotojo pareigas; taip pat iš 2006 09 08 sudarytos Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų tiekimo ir apmokėjimo sutarties Nr.143, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, o atsakovė – apmokėti už teikiamas paslaugas ir turėti sąnaudas šioje sutartyje ir jos prieduose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Byloje kilo ginčas, ar ieškovas, neturėdamas licencijos, turėjo teisę teikti šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas bei reikalauti už jas apmokėjimo, ar pagal minėtas sutartis atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 1422,72 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 1422,72 Lt sumą nuo 2010 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai. Teismas nustatė, kad atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu nuo 2006-09-11 priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti jo butų savininkai, tame tarpe ir atsakovė, 2007-12-12 sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios 2.5 punktą atsakovė įsipareigojo sudaryti sutartis su UAB „Vilniaus valda“, siekiant organizuoti pastato priežiūrą, tvarkymą, administravimą, pagal teisės aktus privalomų ir kitų reikalingų paslaugų namo ir prie jo esančios teritorijos priežiūrai ir tvarkai palaikyti tiekimą. Atsakovė dar 2006-09-08 sudarė su ieškovu Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų tiekimo ir apmokėjimo sutartį Nr.143, kuria ieškovas įsipareigojo tiekti daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, o atsakovė – apmokėti už teikiamas paslaugas ir turėti sąnaudas šioje sutartyje ir jos prieduose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2006-09-08 šalys sudarė Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį Nr.357, pagal kurią ieškovas įsipareigojo į šį butą tiekti šilumą ir karštą vandenį, o atsakovė – apmokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį pagal LR galiojančių teisės aktų reikalavimus ir sutarties nuostatas, vykdyti kitas sutartyje ir teisės aktuose įtvirtintas šilumos ir karšto vandens vartotojo pareigas. 2009-05-22 įsteigta Daugiabučio namo savininkų bendrija „Naujasis Trinapolis“, kuri nuo 2009 m. lapkričio mėnesio administruoja namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas nuo šios datos administravimo paslaugų nebeteikia, teikia tik šilumos ir šalto vandens karšto vandens ruošimui tiekimo paslaugas. Už laikotarpį nuo 2008-03-30 iki 2010- 01-31 atsakovei suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas bei šilumą ir karštą vandenį pagal sąskaitas Nr.8818, 9270, 9723, 10176, 10630,11084, 11538, 11993, 12449, 12905, 13361, 13818, 14276, 14735, 15195, 15655, 16115, 16575, 17035, 17496, 17957, 18419, paskaičiuota 1258,79 Lt skola ir 163,93 Lt delspinigių pagal atitinkamai 2006 09 08 Sutarčių atitinkamai 19 ir 24 p. nuostatas. Teismas padarė išvadą, jog į bylą nėra pateikta duomenų, kad 2006-09-08 šalių sudarytos sutartys ar jų sąlygos būtų nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis bei atmetė atsakovės argumentus dėl 2006-09-08 sutarčių neteisėtumo, kadangi teismui nepateikta tai patvirtinančių įrodymų bei dėl to, jog sutarčių galiojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nepripažino pagrįstu atsakovės atsisakymą apmokėti už teiktą šilumos energiją, motyvuojant tuo, kad atsakovas neturėjo šilumos tiekimui reikalingos licencijos. Teismas pripažino, jog pagal LR šilumos ūkio įstatymo 30 str. 1 d. šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. Jeigu per nustatytą terminą, o kai toks terminas nenustatytas, - per protingą terminą privalomas leidimas nepaisant šalies būtinų pastangų negaunamas, bet nėra ir atsisakyta jį išduoti, tai abi sutarties šalys turi teisę nutraukti sutartį (CK 6.203 str. 1 d.). 2006-09-08 Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis Nr.357 atsakovės iki licencijos gavimo nebuvo ir nėra nutraukta, todėl yra galiojanti. Ieškovas į bylą pateikė 2010 06 18 išduotą Šilumos tiekimo licenciją Nr.ŠT-2. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos (LR šilumos ūkio įstatymo 25 str.). Atsakovė neginčijo, kad paslaugos jai buvo suteiktos, dėl jų kokybės pretenzijų nereiškė, priešingai – pagal ieškovo pateikiamas sąskaitas atsakovė nereguliariai atlikdavo mokėjimus, todėl atsakovei kilo pareiga vykdyti 2006-09-08 sutartyse prisiimtus įsipareigojimus ieškovui (CK 6.2 str.). Skolos susidarymo laikotarpiu butas Trinapolio g.11C-14 nuosavybės teise priklausė atsakovei, nes teismui nepateikta įrodymų, kad nuosavybės teisė į butą, esantį Trinapolio g. 11C-14, Vilnius, būtų perėjusi tretiesiems asmenims, taip pat, kad atsakovė informavo ieškovą apie buto perleidimą, kaip tai numato 2006-09- 08 sutarčių atitinkamai 15 ir 17 punktai (CPK 178 str.), todėl atsakovei kilo pareiga mokėti mokesčius už visą ieškovo nurodytą skolos susidarymo laikotarpį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Tretysis asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:
1. Teismas pripažindamas 2006-09-08 Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų sutartį Nr. 143 teisėta ir galiojančia nepaisė Civilinio kodekso 1.78 str . 1.80 str ir 4.85 str. normų. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tarp šalių pasirašyta sutartis pagal CK yra niekinė ir nereikia teismo sprendimo tam pripažinti. Pagal CK 4.85 str. l d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. 2006-09-08 Sutartyje sprendimą dėl patalpų eksploatavimo perdavimo priimė tik vienas iš daugelio bendrojo naudojimo objektų savininkų, todėl jis negali būti teisėtas.
2. Teismas taip pat nekreipė dėmesio į tai, kad nuo 2007-12-12 gyventojams sudarius Jungtinės veiklos sutartį namo bendrųjų patalpų valdymą pagal CK 4.84 str. 5 d. perėmė Junginės veiklos dalyviai. Ši sutartis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota VĮ Registrų centras. UAB “Vilniaus valda” niekada nėra sudariusi sutarties dėl šio namo bendrųjų patalpų administravimo su Jungtinės veiklos dalyviais, todėl įmokas už eksploatavimą rinko neteisėtai.
3. Namo gyventojams 2009-05-22 VĮ Registrų centre įregistravus DNSB „Naujasis Trinapolis" įstatus, namo bendrųjų patalpų valdymą perėmė ši bendrija. Iš byloje esančių ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovas siekia prisiteisti įmokas nuo 2009-06-01 iki 2010-01-31, kai teisę rinkti įmokas už šį laikotarpį turėjo tik DNSB „Naujasis Trinapolis". Teismas šio fakto išvis nenagrinėjo.
4. Tiekdama atsakovei šilumos energiją pagal 2006-09-08 sudarytą Šilumos ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 357 UAB “Vilniaus valda” privalėjo turėti šilumos tiekimo licenciją ir pagal LR teisės aktus derinti šilumos kainas su Vilniaus miesto savivaldybe. Tačiau ieškovas to nedarė, kainas nustatinėjo savavališkai, tuo pačiu pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 30 str. l d., Įmonių įstatymo 13 str., 16 str. bei su atsakove pasirašytos Šilumos ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutarties 3 p. reikalavimus. Už tai kelis kartus bendrovės direktorius buvo baustas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Tokia ieškovo veikla užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 202 str.
5. Ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovo ATPK pažeidimų protokolus, kurie įrodo apie ieškovo daromus licecijuojamos veiklos pažeidimus, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, tuo pažeisdamas CPK 300 str.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą sutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti dėl šių motyvų:
1. Apeliantas neįrodė, jog tarp šalių 2006-09-08 sudaryta Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartis Nr.357 negaliojanti.
2. Nesutiko su apelianto teiginiu, jog sutartimi sprendimą dėl patalpų eksploatavimo perdavimo priėmė tik vienas iš daugelio bendrojo naudojimo objektų savininkų. Šiuo atveju daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai, tarp jų ir atsakovė, bendrojo naudojimo objektams valdyti 2007 12 12 sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios 2.5 punktą, Jungtinės veiklos dalyviai įsipareigojo sudaryti atskiras sutartis su ieškovu.
3. Gyventojų sprendimu 2009-05-22 buvo įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija „Naujasis Trinapolis", kuri namo (duomenys neskelbtini), administravimą perėmė 2009-11-01. Todėl Ieškovas iki 2009-11-01, nepažeisdamas galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų bei Atsakovės ir Apelianto teisių, teikė administravimo paslaugas ir skaičiavo mokesčius už administravimą ir administravimo paslaugas. Nuo 2009-11-01 administravimo paslaugų nebeteikė, teikė tik šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugas pagal 2006-09-08 Ieškovo ir Atsakovės sudarytą Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 351. Teismas sprendime įvertino šią faktinę aplinkybę, todėl Apelianto tvirtinimas, kad teismas šio fakto išvis nenagrinėjo yra visiškai neteisingas ir klaidinantis.
4. Ieškovas neturėjo šilumos tiekimo licencijos dėl to, kad ir pačios valstybės institucijos neturėjo aiškios pozicijos dėl teisės aktų taikymo šiuo klausimu. Už laikotarpį, kai Ieškovas vykdė šią energetikos veiklą be licencijos, jam buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal LR ATPK, tačiau administracinės teisės pažeidimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vykdydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reikalavimus, Ieškovas sumokėjo paskirtas baudas, nedelsdamas pateikė visus privalomus dokumentus licencijai gauti, ir jam buvo išduota šilumos tiekimo licencija, todėl Ieškovo veiksmuose, priešingai negu tvirtina apeliantas, nėra jokių nusikaltimo požymių. Be to, tai yra civilinė, o ne baudžiamoji byla.
5. LR CK 6.203 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu per nustatytą terminą, o kai toks terminas nenustatytas, - per protingą terminą privalomas leidimas nepaisant šalies būtinų pastangų negaunamas, bet ir nėra atsisakyta jį išduoti, tai abi sutarties šalys turi teisę nutraukti sutartį. Šiuo atveju atsakovė iki šilumos tiekimo licencijos ieškovui išdavimo Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties nenutraukė, todėl Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti. Be to, sutarčių galiojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
6. Vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymo 25 str., daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas privalo apmokėti jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
7. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neginčijo, kad daugiabučio namo administravimo, šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugos jai buvo suteiktos, dėl jų kokybės pretenzijų ieškovui nereiškė, pagal ieškovo pateikiamas sąskaitas nereguliariai atlikdavo mokėjimus už suteiktas paslaugas, todėl atsakovei kilo pareiga vykdyti 2006-09-08 sutartyse prisiimtus įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.).
Apeliacinis skundas atmetamas.
Tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo sumokėtų už ieškovo suteiktas paslaugas ir ieškovo prašomų priteisti sumų aritmetinio paskaičiavimo teisingumo (b.l.13-34). Atsakovė A. B. nuo 2008 m. balandžio mėnesio ieškovui už paslaugas mokėjo nereguliariai ir pastoviai turėjo pradelstą įsiskolinimą, o nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iš viso nutraukė mokėjimus. Tretysis asmuo A. B. apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad ieškovas su atsakove sudarė negaliojančius sandorius, kurių pagrindu nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. A. B. naudojosi ieškovo teikiamomis bendrosios nuosavybės objektų administravimo ir kitomis paslaugomis, pirko šilumos energiją. Atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimų pagrįstumui nustatyti esminę reikšmę turi teisės klausimas, ar 2006 09 08 sudaryta Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis Nr.357 bei Administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų tiekimo ir apmokėjimo sutartys Nr.143 yra niekiniai ar nuginčijami sandoriai. Atsakovė ir tretysis asmuo mano, kad sutartys yra niekinės, nes sutarčių šalys nepaisė Civilinio kodekso 4.85 str. normų, nustatančių, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Be to, ieškovas, veikdamas kaip šilumos tiekėjas, neturėjo LR šilumos ūkio įstatymo 30 str. 1 d. nustatytos šilumos tiekimo licencijos. Pripažinus, kad sutartis yra niekinė teismas ex officio turėtų konstatuoti, kad sutartis negalioja nuo sudarymo momento turi būti taikoma abišalė restitucija ir tai atsakovą atleistų nuo prievolės apmokėti ieškovui prašomas priteisti pinigų sumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-09-11 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-983/2002 išaiškino, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas lemia ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškininio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai.
Nagrinėjamoje byloje kaip yra matyti iš nustatytų teisinių faktinių aplinkybių, sutartys negali būti pripažįstamas akivaizdžiai niekiniėmis. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo sprendimų priėmimo tvarką, nenumato, kad sandoriui, pažeidžiantys taisyklę, kad sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, yra niekiniai ir negaliojantys. CK 1.83 str., reglamentuojantis įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudaryto sandorio teisinės pasekmės, tokį sandorį priskiria prie nuginčijamų sandorių. Atsakovė nereiškė priešieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ar sutarties kainų nustatymo (pakeitimo).
Byloje nustatyta, kad 2007-12-12 atsakovė ir kiti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios 2.5. punkte nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai įsipareigoja sudaryti sutartis su ieškovu UAB „Vilniaus valda“, siekiant organizuoti pastato priežiūrą tvarkymą ir administravimą, t.y. paslaugų, nurodytų jungtinės veiklos sutarties 1 punkte teikimą. Jungtinės veiklos sutarties 1 punkte nurodyta, kad sutarties tikslas yra bendro naudojimo objektų ir techninės įrangos priežiūra ir tvarkymas. Kolegija konstatuoja, kad šalių 2006-09-08 sudaryta Šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis Nr.351 atitiko 2007-12-12 atsakovė ir kiti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkai sudarytos jungtinės veiklos sutarties nuostatas, todėl galiojo ir toliau po jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Šalys pripažįsta, kad namo administravimas ieškovui perduotas 2009-11-01, ieškovo 2009-10-28 pranešimu butų savininkams nuo 2009-11-01 nutraukta administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartis Nr.143 (b.l.143). Ieškovas 2009 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais pagrįstai į sąskaitas įtraukė tik šilumos tiekimo paslaugas, o mokesčio už administravimo paslaugas nerinko (b.l.33-34).
Kiti trečiojo asmens nurodyti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo patraukimu administracinėn atsakomybėn ir galimu nusikaltimo požymių ieškovo veikloje buvimu, neįtakoja tarp šalių tarpusavio civilinių prievolių turinio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.