Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 2 d. nuosprendžiu E. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį: dėl vagystės iš V. V. automobilio laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; dėl vagystės iš V. K. automobilio laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. P., M. K. bei S. D., o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi nuosprendis dėl jų pakeistas: nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad S. D., E. P. ir M. K. nusikalstamus veiksmus prieš L. R. padarė 2007 m. rugpjūčio 14 d. apie 1.30 val.; iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad S. D. sudavė L. R. keturis smūgius ir padarė jai minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, viršutinėje lūpoje ir kairės pusės IX šonkaulio lūžį; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria S. D. paskirta atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, ir nustatyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nepilnamečių pataisos namuose. Dėl šios nutarties dalies kasacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d., apie 22.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. P., iš anksto pažadėjęs realizuoti pagrobtą turtą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, E. P. atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vievyje (duomenys neskelbtini), kur tyčia išdaužė kieme stovinčio užrakinto V. V. priklausančio automobilio „VW Vento“ (duomenys neskelbtini) priekinių dešinės pusės durų stiklą, įsibrovė į automobilį ir pagrobė jame esančią 150 Lt vertės automagnetolą „Mistery Sound“, ją perdavė atokiau laukiančiam E. G., kuris paslėpė šią magnetolą savo sandėliuke, esančiame Vievyje (duomenys neskelbtini).

E. G. nuteistas ir už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d., apie 22.15 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir S. D., iš anksto pažadėjęs realizuoti pagrobtą turtą, E. P. ir S. D., turintiems tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vievyje (duomenys neskelbtini), kur S. D. tyčia išdaužė kieme stovinčio užrakinto V. K. priklausančio automobilio „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) priekinių dešinės pusės durų stiklą, E. P. įsibrovė į automobilį ir pagrobė jame esančią 200 Lt vertės automagnetolą „Pionier“, ją perdavė atokiau stovinčiam ir laukiančiam E. G., kuris paslėpė šią magnetolą savo sandėliuke, esančiame Vievyje (duomenys neskelbtini).

Kasaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 22 d. nutartį bei paskirti švelnesnę bausmę – baudą.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų.

Nuteistasis pažymi, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis.

E. G. teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, buvo šališkas, nes kitam nuteistajam, S. D., ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, o jam, E. G., ne. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidą tik dėl S. D. ir tik jam pakeitė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

Atsiliepimu į nuteistojo E. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo jo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai aptarti E. G. skiriamos bausmės motyvai. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tą faktą, kad E. G. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų apeliacinius skundus, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl S. D., nes jis ne tik nusikalstamų veikų padarymo metu, bet ir nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo nepilnametis, todėl jam neteisingai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta. E. G. nuosprendžio priėmimo metu buvo pilnametis, todėl jam bausmės atlikimo vieta paskirta teisingai.

Prokuroras pažymi, kad nuteistasis E. G. nepagrįstai prašo paskirti švelnesnę bausmę – baudą. Teismai savo sprendimuose išsamiai ir aiškiai pasisakė, kodėl E. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė ne per griežta ir yra teisinga.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 91 straipsnio taikymo

Kasatorius teigia, kad jam, kaip nepilnamečiui, turėjo būti paskirta ne laisvės atėmimo, o švelnesnė bausmė. Toks argumentas suponuoja nuteistajam E. G. paskirtos bausmės patikrinimą BK 91 straipsnio, nustatančio bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). E. G. nuteistas už du apysunkius nusikaltimus. Tokiu atveju terminuotas laisvės atėmimas gali būti skiriamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skiriant bausmę E. G. atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes: jis nuolatos daro nusikalstamas veikas, du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kurios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, gyvena su motina, kuri dažnai jį palieka be priežiūros. Netgi šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo laikotarpiu įtariamas padaręs keletą vagysčių. Teismas padarė išvadą, kad ne laisvės atėmimo bausmės E. G. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl per griežtos bausmės patikrino nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir pateikė motyvuotas išvadas, kuriomis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pripažino teisinga. Kolegija konstatuoja, kad teisės taikymo aspektu BK 91 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai.

Dėl BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų vykdymo

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jam buvo šališkas, argumentuodamas tuo, kad kitam nuteistajam S. D. pirmosios instancijos teismo padaryta klaida ištaisyta, o jam, esant toms pačioms sąlygoms, – ne. Toks teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Abu nuteistieji nusikalstamas veikas padarė nesukakę 18 metų amžiaus ir abiem taikyti BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Tačiau pataisos įstaigos rūšis tokiems nuteistiesiems nustatoma ne pagal šį kriterijų, o pagal jų amžių nuosprendžio priėmimo metu. Tokia išvada išplaukia iš BVK 77 straipsnio nuostatos, kad nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose BVK 81 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi nustatyti pataisos įstaigos rūšį nepilnamečių pataisos namus teismas gali tik tiems nuteistiesiems, kuriems nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo suėję 18 metų. Nuteistasis E. G., priešingai negu nuteistasis S. D., nuosprendžio priėmimo metu jau buvo pilnametis, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bausmės atlikimo vietą nepilnamečių pataisos namuose dar nesulaukusiam pilnametystės nuteistajam S. D., analogiško sprendimo nuteistajam E. G. negalėjo priimti. Skirtingus teismo sprendimus dėl pataisos įstaigos rūšies lėmė skirtingas teisinis reguliavimas, o ne teismo šališkumas.

Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo motyvus nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Atmesti nuteistojo E. G. kasacinį skundą.