- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-644-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00648-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 14 d. priimto nutarimo Nr. 93-171 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012-04-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 9 p. – 7 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 1 d. – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 2009-10-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir pagal BK 284 str. 1 d. – paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 7 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-03 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012-04-06 nuosprendis pakeistas, pagal BK 284 str. 1 d. paskirta 15 parų arešto bausmė ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d. ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-05-17, bausmės pabaiga – 2020-05-17.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-03-14 nutarimu Nr. 93-171 nutarta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. nuteistajam neatlikus 4 metų 2 mėnesių 7 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2016-03-10) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-11 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-11 nutartį ir tenkinti jo prašymą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nevertino nei jo asmenybės, nei socialinių ryšių, nei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, kuris atliktas pagal specialias, moksliškai pagrįstas metodikas. Atkreipia dėmesį, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nėra baustas, 2 kartus skatintas, turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą bei rinkoje paklausią vadybininko specialybę. Pataisos namuose sutiko dirbti, dirba valgykloje stalų dengėju. Po galimo lygtinio paleidimo turi galimybę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu, neišsako jokių rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų. Nustatyti išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai ignoruojami. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatskleidė kokių aplinkybių pritrūko, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtų pakankama. Civilinį ieškinį kiek tai įmanoma atlygina artimieji, kitų finansinių įsipareigojimų neturi. Savo nusikalstamą elgesį smerkia, labai gailisi. Laisvės atėmimo metu suprato savo klaidas ir savo elgesiu įrodė, kad gali gyventi visuomenėje neizoliuotas. Juolab, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, o prokuroras ir nukentėjusysis atsiliepimų (prieštaravimų) dėl galimo lygtinio paleidimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d., 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016-03-02 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. P. priklauso žemos rizikos grupei – 29 balai iš 168 galimų, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja privalomose pataisos įstaigos vykdomose programose (adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę), dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra paskatintas, vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Tai, kad A. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką ir taikyti jam įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados vis dar egzistuoja net 3 kriminogeniniai veiksniai, prognozuojantys nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą, t. y. finansiniai įsipareigojimai, draugai, mąstymas ir elgesys. Tuo tarpu duomenų rodančių, kad šiuos veiksnius nuteistasis stengiasi aktyviai šalinti bylos medžiagoje nėra. Nepaisant to, kad A. P. pataisos įstaigoje dirba, gauna pajamas, tačiau turimų finansinių įsipareigojimų dengimui savo lėšomis neprisideda, civilinį ieškinį dengia artimieji. Be to, pakankamu nuteistojo pataisos proceso efektyvumu taip pat verčia abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, jog nuteistasis vis dar nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos nusikalstamumui, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nors nuteistasis ir suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Tokiu būdu kalbėti apie nuteistojo mąstymo ir jo elgesio esminius pokyčius, leidžiančius teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi aplinkybė, kad išėjęs į laisvę nuteistasis turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog ši aplinkybė sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo jam būnant laisvėje. Pažymėtina, jog iki nuteisimo A. P. nedirbo, darbinės patirties neturi, taigi preliminarus susitarimas dėl įdarbinimo dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis iš tiesų realiai dirbs minėtoje įmonėje. Nei socialiniai ryšiai, nei gyvenamosios vietos turėjimas nuteistajam nesutrukdė nusikalsti, todėl abejotina, kad šie veiksniai yra pakankami nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio užkardymui ir neleidžia tikėtis jo teigiamo ir pozityvaus elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. P. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. P. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-11 nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.