- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-1200-149-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02149-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Teresėlė Kazlauskienė
- Nuteistasis
- K. B.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kategorijos
Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A - 1200-149/2011
Teisėjas G.Viederis Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02149-2011-6
2011 m. lapkričio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-09-26 nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu:
- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.
- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
- padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas areštu 25 paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta K. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat šiuo nuosprendžiu iš K. B. nukentėjusiojo R. P. naudai priteista 230 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2011 m. rugsėjo 11 d. apie 8.25 val., iš automobilio „Audi 80“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Savanorių pr. 56 namo, Vilniuje, priklausančio A. B., žirklėmis atidaręs minėto automobilio bagažinę pagrobė pompą – 20 Lt vertės ir automobilio užvedimo laidus, 50 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam A. B. priklausantį 70 Lt vertės turtą.
Be to, K. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent:
jis 2011 m. rugsėjo 11 d. apie 8.25 val. iš automobilio „WV Passat“, valstybiniai numeriai TO4457, stovėjusio prie Savanorių pr. 56 namo, Vilniuje, priklausančio R. P., žirklėmis prasukęs vairuotojo pusės priekinių durelių spyną, pateko į automobilį ketindamas pagrobti taksi raciją KENWOOD TK-708, 500 Lt vertės, taksometrą ELTAX30, 100 Lt vertės, automagnetolą JVC KD-G-335, 200 Lt vertės, automobilinį kompiuterio pakrovėją COMON MW2172, 80 Lt vertės – priklausančius R. P., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, K. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis 2011 m. rugsėjo 11 d. apie 8.25 val. sukdamas žirklėmis automobilio „WV Passat“, valstybiniai numeriai TO4457, stovėjusio prie Savanorių pr. 56 namo, Vilniuje, priklausančio R. P. vairuotojo pusės priekinių durelių spynelę - 70 Lt vertės ir perpjaudamas taksi racijos laidus, 50 Lt vertės, racijos antenos laidus, 50 Lt vertės, taksometro laidus, 30 Lt vertės, automagnetolos laidus, 30 Lt vertės, sugadino R. P. priklausantį 230 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. B. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, šiuo metu dirba, be to augina mažametį sūnų, todėl prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).
Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad K. B. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Apylinkės teismas, įvertinęs K. B. padarytų nuskalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kad jis naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo, jog K. B. nedaro teisingų išvadų, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir yra linkęs nusikalsti, taip pat tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei sutiko atlyginti padarytą žalą, – pagrįstai paskyrė jam realias laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurios, būdamos ženkliai mažesnės už BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. sankcijose numatytų šių bausmės rūšių vidurkius, yra aiškiai ne per griežtos.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra tinkamai subendrintos, galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo – atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.