Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos M. S. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, S. S. ir A. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. gruodžio 4 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą: patalpą-butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), registruotą pareiškėjos vardu, ir negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), registruotą N. S. vardu, pradėdama faktiškai valdyti šį nekilnojamąjį turtą.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos sutuoktinis N. S. mirė (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai Jonavos rajono sav. administracijos CM skyriuje registruotas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir registruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vardu (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta Patalpa-butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o sutuoktinio N. S. vardu (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarą nesikreipė, nes manė, kad naudoja turtą, į kurį niekas nepretenduoja. Notaras, tvarkantis paveldėjimo bylas, pareiškėjai išaiškino, kad po sutuoktinio mirties liko nepaveldėtas bendras sutuoktinių turtas, įgytas santuokoje, kuris, nors ir buvo registruotas pareiškėjos vardu, automatiškai netapo jos nuosavybe. Niekas iš pareiškėjos ir mirusiojo N. S. vaikų dėl turto dalies paveldėjimo į notarus nesikreipė. Pagal įstatymus nekilnojamasis turtas buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė ir iki N. S. mirties priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis. Dalys nuosavybėje nebuvo nustatytos, tačiau pagal SŠK 21 straipsnį (šiuo metu galiojančio CK 3.87 ir 3.87 straipsniai) turtas, įgytas santuokoje, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bute pareiškėja gyvena nuo (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinio mirties pareiškėja naudoja visą bendrą turtą, jį išlaiko, moka visus mokesčius, sudarinėja sutartis. Šiam faktui patvirtinti pareiškėja pateikia rašytinius įrodymus. Sūnūs dėl tėvo turto paveldėjimo po jo mirties pretenzijų nereiškė ir nereiškia, į jokias institucijas dėl jo paveldėjimo nesikreipė. Pareiškėja, kaip įstatyminis turto paveldėtojas, dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau pagal 2000 m. redakcijos CK 5.50 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, o tai prilyginama pareiškimo padavimui. Šį juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, ir prašoma teismo nustatyti. Tik nustačius šį faktą pareiškėja galės sutvarkyti jai su turto disponavimu susijusius formalumus, turtas bus registruotas jo savininko vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismo nuomone, šiuo atveju byloje, kurioje suinteresuoti asmenys, taip pat turėję teisę priimti palikimą po tėvo mirties, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčija, nėra jokios būtinybės žodiniam procesui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) mirusio N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis, N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje su M. S., gimusia (duomenys neskelbtini), turėjo du pilnamečius vaikus: S. S. ir A. S. Po N. S. mirties Jonavos rajono 3-ame notaro biure paveldėjimo byla nepradėta ((duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro raštas).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismo nuomone, pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja tiek ir iki sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini), tiek ir po jo mirties toliau liko gyventi jos santuokos metu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi įgytame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudojosi bei tebesinaudoja visu tame bute likusiu bendru sutuoktinių kilnojamuoju turtu kaip savu. (duomenys neskelbtini) Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta yra deklaruota būtent šiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo savo gyvenamąją vietą iki mirties buvo deklaravęs ir jos sutuoktinis, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro išrašas. Tai, kad būtent pareiškėja, gimusi 1950 metais, kaip matyti iš pateiktų MOKI JONAVA sąskaitų, iki šiol savo vardu moka mokesčius už Butą, ir tai, jog nėra susidarę jokios mokesčių skolos, be to, tai, kad (duomenys neskelbtini) su UAB ,,Ignitis“ savo vardu sudarė Buto elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat tai, jog pareiškėjos sūnus, taip pat turintys teisę paveldėti po tėvo mirties, neišreiškė jokių prieštaravimų dėl to, jog būtent jų mama yra priėmusi jų mirusio tėvo palikimą faktiniu valdymu, teismo nuomone, leidžia daryti visiškai tikėtiną ir įtikinamą išvadą, jog po palikėjo N. S. mirties jo turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti kartu su juo gyvenusi ir jį pergyvenusi jo sutuoktinė (pareiškėja), kuri po sutuoktinio mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė sutuoktiniui priklausiusius asmeninius daiktus bei jam priklausiusią santuokos metu pareiškėjos vardu įgyto Buto dalį. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjos faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nors su pareiškimu ir nepateikti duomenys, jog pareiškėja iš karto po sutuoktinio mirties per 3 mėnesius pradėjo kaip savu rūpintis ir sutuoktinio vardu registruotu garažu, tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, tai neturi jokios reikšmės ir nėra pagrindas nenustatyti palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto, kadangi priimti galima tik visą plikimą, o ne jo kažkokią dalį.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais – faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam priklausiusį turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.