- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- A-822-41-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Migracijos
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr.l 5/6-8-12PR-87, kuriuo nuspręsta nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Nepalo piliečiui K. S. ir, įsigaliojus šiam sprendimui, minėtą asmenį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Nepalą. Taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti jo prašymą bei priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Nepale jis buvo Jana Chetana jaunimo klubo prezidentas, o viena iš šio klubo veiklos krypčių buvo kova prieš narkomaniją, todėl jis kartu su keturiais draugais iš šio klubo padėjo policijai sulaikyti narkotikus gabenantį automobilį. Po šio įvykio narkotikų gabentojai ėmė juos persekioti. Vienas pareiškėjo draugas buvo pagrobtas ir nužudytas peiliu, o kitas – nušautas. Patį pareiškėją sumušė ir bandė pagrobti, bet jį išgelbėjo kaimo gyventojai. Po to pareiškėjas pabėgo iš kaimo, slapstėsi sostinėje Katmandu, kol jam pavyko išvykti iš Nepalo. Pareiškėjas nurodė, kad jam Nepale nebuvo saugu, nes narkotikų gabentojų tinklą remia įtakingi politikai ir maoistų grupuotės. Po sumušimo ir bandymo pagrobti pareiškėjas kreipėsi į policiją tačiau ji Nepale nepajėgi apsaugoti žmones nuo narkotikų gabentojų. Vietinių gyventojų apsaugos pareiškėjas taip pat negali tikėtis, nes jo šeima dėl bankrutavusio verslo yra socialiai izoliuota. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašo prieglobsčio Lietuvoje. Likę gyvi du jo draugai jau yra gavę prieglobstį Austrijoje. Pareiškėjas nurodė, kad jo nurodytos priežastys atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86-87 straipsniuose nurodytus prieglobsčio suteikimo pagrindus, o atsakovo atliktas tyrimas yra nevisapusiškas, o priimtas sprendimas yra klaidingas.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86-87 straipsniuose nurodytų prieglobsčio suteikimo pagrindų, o jo teiginiai yra netikslūs ir klaidingi. Pareiškėjas iš pradžių aiškino, kad Jana Chetana jaunimo klubas, be kitos veiklos, vykdė programas, kurios keltų žmonių sąmoningumą dėl narkotikų vartojimo, tačiau vėliau teigė, kad, jis, būdamas jaunimo klubo prezidentas, kovojo su narkotikų kontrabandininkų grupuotėmis. Atsakovas nurodė, kad jis informacijos apie neoficialią organizaciją Janą Chetana Youth Club nerado, o pareiškėjo teiginys, kad jis, būdamas vietinio jaunimo klubo prezidentas, kovojo su narkotikų kontrabandininkų grupuotėmis, neatitinka atsakovo rastų panašių organizacijų siekių ir veiklos pobūdžio. Atsakovas nurodė, kad 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ prasme pareiškėjo veikla Jana Chetana Youth Club organizacijoje nevertintina kaip politinė veikla, o jo priklausymas šiam klubui netraktuotinas kaip priklausymas tam tikrai socialinei grupei. Atsakovas nurodė, kad pats pareiškėjas nesiejo savo išvykimo iš kilmės valstybės su veikla, vykdyta Jana Chetana Youth Club, nes, kaip jis teigė, jis išvyko iš kilmės valstybės dėl to, kad jį ir jo draugus Nepale persekioja asmenys, užsiimantys kontrabanda. Taip pat pareiškėjas teigė, kad jis nori socializuotis svečioje šalyje ir stengsis grįžti į savo kilmės šalį, kur atkurs buvusius socialinius ryšius. Atsakovas nurodė, kad po to, kai, kaip teigė pareiškėjas, vienas jo draugų buvo rastas nužudytas Indijoje, o jis – sumuštas, pareiškėjas dar metus gyveno Katmandu mieste, ir nenurodė, kad per tą laiką jam pačiam asmeniškai kas būtų grėsę, be to, tuo metu jis netrukdomas tvarkė dokumentus gauti vizai bei išvyko iš šalies. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą priežastys sietinos iš esmės su ekonominės naudos gavimu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad nei prašyme dėl prieglobsčio suteikimo, nei pirminės apklausos, atliktos 2007 m. kovo 3 d., metu pareiškėjas nenurodė nei vieno individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį kilmės valstybėje, ar grėsmės fakto, o vienintelį individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį kilmės valstybėje faktą – aplinkybę, kad jis po to, kai kontrabandinį krovinį gabenę asmenys buvo paleisti iš policijos nuovados, buvo sumuštas kontrabandininkų ir jį siekta pagrobti, – pareiškėjas pirmą kartą paminėjo ir šio įvykio aplinkybes detaliai aprašė tik 2007 m. kovo 23 d. rašytiniame paaiškinime, tačiau šio teiginio nepagrindė jokiais patikimais ir konkrečiais įrodymais. Pareiškėjo teiginiai apie jaunimo klubą Jana Chetana Youth Club yra prieštaringi, atsakovas atlikto tyrimo metu informacijos apie neoficialią organizaciją Jana Chetana Youth Club nerado, o pareiškėjo teiginys, kad jis, būdamas nurodyto vietinio jaunimo klubo prezidentas, kovojo su narkotikų kontrabandininkų grupuotėmis, neatitinka paties pareiškėjo nurodytų organizacijos Jana Chetana Youth Club tikslų ir veiklos pobūdžio. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veikla Jana Chetana Youth Club organizacijoje negali būti vertinama kaip politinė veikla. Pareiškėjo priklausymas šiai organizacijai taip pat negali būti traktuojamas kaip jo priklausymas tam tikrai socialinei grupei, kuri, 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ prasme, yra panašių įpročių, panašios kilmės ar socialinės padėties asmenų, kuriems būdingi tam tikri neatimami ir bendri bruožai, grupė. Todėl pareiškėjo dalyvavimas šioje organizacijoje negali būti siejamas su jo baime būti persekiojamam dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, turėdamas galiojančią Lietuvos Respublikos vizą, pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2006 m. kovo 29 d. ir, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, studijavo Kauno medicinos universitete, tačiau 2007 m. sausio 4 d. išvyko į Austrijos sostinę Vieną. Per buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį pareiškėjas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nesikreipė, o tokį prašymą jis pateikė atsakovui tik 2007 m. kovo 3 d., kai analogišką jo prašymą atsisakiusi nagrinėti Austrija grąžino pareiškėją atgal į Lietuvos Respubliką. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas į atsakovo klausimą, kodėl jis nepateikė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo tik atvykęs į Lietuvą, atsakė, kad jo gyvybės saugumui užteko atvykti į Lietuvą, nebuvo būtinybės gauti pabėgėlio statusą, o pirminės apklausos metu pareiškėjas teigė, kad jis iš Lietuvos Respublikos išvyko į Austriją dėl nepalankių Lietuvoje oro sąlygų ir pragyvenimo šaltinio neturėjimo. Atsižvelgiant į nurodytus pareiškėjo veiksmus bei jo pateiktus savo elgesio paaiškinimus, darytina išvada, kad, prieš pareiškėjui atvykstant į Lietuvos Respubliką, jam nebuvo iškilusi reali grėsmė, jog jo kilmės valstybėje bus pažeistos pagrindinės jo žmogaus teisės ir laisvės, taip pat ir jo teisė į gyvybę. Teismas nurodė, kad pareiškėjas po jo nurodyto įvykio, kai jam ėmė grasinti kontrabandininkai, išvyko į Nepalo sostinę Katmandu ir čia gyveno metus, tačiau jis niekur neužsiminė apie tai, jog, siekdamas išsaugoti savo gyvybę, Nepalo sostinėje bandė pasinaudoti ar naudojosi teisinėmis gynybos priemonėmis, kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl apsaugos užtikrinimo ir pan. Priešingai, jis teigė, kad, atvykęs į Katmandu, ėmė ruoštis išvykimui, pateikė reikalingus dokumentus vizai gauti bei išvyko iš šalies. Teismas nurodė, kad byloje esanti informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje leidžia teigti, jog pareiškėjas Nepale turi vidaus persikėlimo galimybę (2007 m. liepos mėnesio Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro pozicija apie prieglobsčio prašytojų iš Nepalo tarptautinės apsaugos poreikį, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus 2007 m. balandžio 5 d. pažyma bei 2007 m. liepos 9 d. pažyma). Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, kad jo kilmės valstybėje jo gyvybei gresia pavojus, nėra pagrįsti jokiais patikimais ir konkrečiais įrodymais, o jo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nepriskirtinos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnyje ir 1951 m. Ženevos konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ nurodytoms priežastims, dėl kurių asmeniui gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, galinčių būti pagrįstos baimės įrodymais dėl pareiškėjui kilmės valstybėje gresiančio pavojaus, o tokių pareiškėjo nurodytų aplinkybių kaip galimas kontrabandinį krovinį gabenusių asmenų persekiojimas nėra pagrindo kvalifikuoti pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį. Be to, pareiškėjo pateikti paaiškinimai apie jo šeimą, verslą bei socialinę padėtį leidžia teigti, kad pareiškėjas išvyko iš savo kilmės šalies dėl ekonominio pobūdžio priežasčių ir siekio integruotis į vieną iš Europos valstybių, o ne dėl baimės būti persekiojamam ar dėl to, kad jo gyvybei grėstų pavojus. Teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad tam tikrą socialinę grupę paprastai sudaro asmenys, išskiriami iš visuomenės tam tikru požymiu: panašia savo kilme, įpročiais, socialine padėtimi, veikla. Šiuo atveju persekiojimo grėsmė pareiškėjui kyla dėl jo vadovaujamo Jana Chetana jaunimo klubo veiklos, nukreiptos prieš narkotikų gabentojus ir juos remiančius korumpuotus politikus. Persekiojimas nebūtinai turi būti vykdomas oficialių valdžios institucijų, tačiau šių nesugebėjimas veiksmingai apginti savo valstybės piliečių vertintinas kaip netrukdymas persekiojimui. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai reikalauja iš jo objektyviai neįmanomų pateikti įrodymų dėl jo sumušimo ir kontrabandininkų bandymo pagrobti. Jo pasakojimas yra nuoseklus ir neprieštarauja atsakovo surinktai informacijai apie jo kilmės valstybę, todėl jo atveju turėtų būti taikoma abejonės privilegija, įtvirtinta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nurodo, kad vidaus persikėlimo alternatyva turi būti svarstoma kiekvieno asmens atveju individualiai. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad Katmandu mieste, kur pareiškėjas būtų galėjęs persikelti, buvo nušautas vienas iš jo besislapsčiusių draugų. Tai ne tik rodo, kad vidaus persikėlimo alternatyva pareiškėjo atveju negalima, bet taip pat sustiprina jo baimę grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas nurodo, kad teismas savo sprendime nenurodė motyvų dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio netaikymo. Teismas nepakankamai įvertino pareiškėjo nurodytas persekiojimo aplinkybes. Grėsmė nukentėti nuo asmenų, kurie verčiasi narkotikų verslu, yra reali, nes būtent jie, padedami maoistų, dabar faktiškai yra įtakingiausi Nepalo asmenys. Pareiškėjo persekiojimo grėsmę patvirtina ir tokios faktinės aplinkybės, kaip jo draugų nužudymai bei jo sumušimai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl ligos. Pareiškėjo atstovas prašė bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau teismas į šį prašymą neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo iš esmės, tuo užkirsdamas kelią pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl jo nurodytų faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86-87 straipsniuose nurodytų prieglobsčio suteikimo pagrindų, o jo teiginiai yra netikslūs, prieštaringi ir klaidingi. Atsakovas informacijos apie neoficialią organizaciją Jana Chetana Youth Club nerado, o pareiškėjo teiginys, kad jis, būdamas vietinio jaunimo klubo prezidentu, kovojo su narkotikų kontrabandininkų grupuotėmis, neatitinka atsakovo rastų panašių organizacijų siekių ir veiklos pobūdžio. 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso" prasme pareiškėjo veikla Jana Chetana Youth Club organizacijoje nevertintina kaip politinė veikla, o jo priklausymas šiam klubui netraktuotinas kaip priklausymas tam tikrai socialinei grupei. Atsakovas nurodo, kad pats pareiškėjas nesiejo savo išvykimo iš kilmės valstybės su veikla, vykdyta Jana Chetana Youth Club, nes, kaip jis teigė, jis išvyko iš kilmės valstybės dėl to, kad jį ir jo draugus Nepale persekioja asmenys, užsiimantys kontrabanda. Taip pat pareiškėjas teigė, kad jis nori socializuotis svečioje šalyje ir stengsis grįžti į savo kilmės šalį, kur atkurs buvusius socialinius ryšius. Atsakovas nurodo, kad po to, kai, kaip teigė pareiškėjas, buvo sustabdytas sunkvežimis su kroviniu ir apie tai paskelbta laikraštyje bei vienas pareiškėjo draugų buvo rastas nužudytas Indijoje, o jis - sumuštas, pareiškėjas dar metus gyveno Katmandu mieste, ir nenurodė, kad per tą laiką jam pačiam asmeniškai kas būtų grėsę, be to, tuo metu jis be trukdžių tvarkė dokumentus gauti vizai bei išvyko iš šalies. Atsakovas nurodo, kad jo turima informacija apie padėtį Nepale patvirtina, jog pareiškėjas turi vidinę persikėlimo galimybę į Katmandu slėnį bei į kitas Nepalo vietoves. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą priežastys sietinos iš esmės su ekonominės naudos gavimu. Pats pareiškėjas pripažino, kad jis prieglobsčio siekia ir dėl jo šeimos ekonominės padėties. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėją pirmosios instancijos teismo posėdyje atstovavo jo įgaliotas atstovas. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi, bylos šalių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinis skundas pagrįstas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tam tikrą socialinę grupę paprastai sudaro asmenys, išskiriami iš visuomenės tam tikru požymiu: panašia savo kilme, įpročiais, socialine padėtimi, veikla, šiuo atveju persekiojimo grėsmė pareiškėjui kyla dėl jo vadovaujamo Jana Chetana jaunimo klubo veiklos, nukreiptos prieš narkotikų gabentojus ir juos remiančius korumpuotus politikus, kai oficialios valdžios institucijos nesugeba veiksmingai apginti savo valstybės piliečių, teismas nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjo objektyviai neįmanomų pateikti įrodymų dėl jo sumušimo ir kontrabandininkų bandymo pagrobti, šiuo atveju turėtų būti taikoma abejonės privilegija, įtvirtinta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnio 1 dalyje, teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad Katmandu mieste, kur pareiškėjas būtų galėjęs persikelti, buvo nušautas vienas iš jo besislapsčiusių draugų, tai rodo, kad vidaus persikėlimo alternatyva pareiškėjo atveju buvo negalima. Be to, teismas savo sprendime nenurodė motyvų dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio netaikymo, nepakankamai įvertino pareiškėjo nurodytas persekiojimo aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad grėsmė nukentėti nuo asmenų, kurie verčiasi narkotikų verslu, yra reali, nes būtent jie, padedami maoistų, dabar faktiškai yra įtakingiausi Nepalo asmenys.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo siekio gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teisiniai santykiai dėl pareiškėjo prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pagal šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad pareiškėjas savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindžia Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatomis. Todėl nagrinėjamai bylai yra reikšmingos su šių teisės nuostatų taikymu sietinos faktinės bylos aplinkybės.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su K. S. asmens byla Nr. NPL 0005 ir nagrinėjamos bylos medžiaga, daro išvadą, kad atsakovas nesurinko visos atitinkamam sprendimui dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reikalingos informacijos ir Migracijos departamento tyrimas, siekiant nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių kriterijus, nebuvo išsamus.
Pagal Tvarkos aprašo 66.4 punktą Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas tyrimą turi nustatyti ne tik aplinkybę, ar prieglobsčio prašytojui jo išvykimo iš jo kilmės valstybės momentu grėsė persekiojimas, bet ir aplinkybę, ar šis persekiojimo pavojus dėl objektyvių priežasčių atsirado jam būnant už valstybės, iš kurios jis atvyko, ribų ir dėl šios priežasties prieglobsčio prašytojas negali grįžti į šią valstybę. Aplinkybė, ar persekiojimo pavojus dėl objektyvių priežasčių atsirado pareiškėjui būnant už valstybės, iš kurios jis atvyko, ribų, bei aplinkybė, ar K. S. išvykus iš Nepalo padėtis šalyje nepasikeitė, tirtos nebuvo. Tokią išvadą patvirtina ginčijamo sprendimo 1 punktas, kuriuo nuspręsta K. S. nesuteikti pabėgėlio statuso, nes jis nepateikė įtikinamų įrodymų, kad jis išvyko iš savo kilmės valstybės dėl priežasčių nurodytų 1951 m. Ženevos konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ ir įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad persekiojimo grėsmė jam kyla dėl jo vadovaujamo Jana Chetana jaunimo klubo veiklos, nukreiptos prieš narkotikų gabentojus ir juos remiančius korumpuotus politikus, kai oficialios valdžios institucijos nesugeba veiksmingai apginti savo valstybės piliečių. Iš 2008 m. balandžio 1 d. oficialios Kaimo plėtros bendrijos pažymos Nr. 064/65 (b. l. 134) aišku, kad minėtas klubas yra registruotas pagal Nepalo teisės aktus ir užsiėmė narkotikų ir kito nelegalaus verslo naikinimu vietiniame lygmenyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas surinko nepakankamai informacijos apie šio Jana Chetana jaunimo klubo veiklą, jos narius, santykį su Nepalo valdžios institucijomis (asmens byla Nr. NPL 0005, Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2007 m. liepos 9 d. pažyma Nr. NPL-15/6-15-12-135, b. l. 109), kuri leistų daryti išvadas dėl šio klubo, išdėstytas ginčijamame sprendime.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad svarstant pareiškėjo vidaus persikėlimo alternatyvą, nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad Katmandu mieste, kur pareiškėjas būtų galėjęs persikelti, buvo nušautas vienas iš jo besislapsčiusių draugų. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad remiantis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams, iš pareiškėjo nepagrįstai buvo reikalaujama objektyviai neįmanomų pateikti įrodymų dėl jo sumušimo ir kontrabandininkų bandymo pagrobti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamame sprendime nesiremiama Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, ne iš karto kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo negali vienareikšmiškai būti siejama su išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių kriterijų. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas nėra pagrįstas. Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė šioje byloje nurodytas Įstatymo nuostatas bei neteisingai jas išaiškino. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas nepagrįstu. Apeliacinis skundas tenkintinas jame nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nuspren džia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, o pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą tenkinti. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. l5/6-8-12PR-87 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Nepalo piliečiui K. S. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Nepalą“ panaikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo K. S. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.