- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- A20.-97-664/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00070-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės partęsimo Somalio Federacinės Respublikos piliečiui M. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. URC teikimu prašoma Somalio Federacinės Respublikos piliečiui M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis) pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje. URC atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, nurodė, jog šiai dienai dar nėra priimtas gautinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje (sprendimas yra apskųstas), taip pat pabrėžė, jog atsižvelgiant į Užsieniečio ankstesnį elgesį (bandymą neteisėtai išvykti š Lietuvos Respublikos teritorijos, buvo sulaikytas Lenkijos pasienio pareigūnų) tikėtina, kad jis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys neteisėtai išvykti iš į kitas Europos Sąjungos šalis, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.
2. Užsienietis ir jo atstovė prašė skirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sulaikyme jau 6 mėnesius, be to, yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą dėl sveikatos būklės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. 2023 m. spalio 23 d. Somalio Federacinės Respublikos pilietis M. A. kartu su kitais asmenins neteisėtai kito Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atvyko į iš Baltarusijos Respublikos. Užsienietis neturėjo asmens tapatybės dokumentų ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje.
4.2. Vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalimi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūno 2023 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. MD-2390 Užsienietis buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2023 m. lapkričio 21 d.
4.3. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 23S192879 prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės.
4.4. 2023 m. lapkričio 14 d. Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą dėl sveikatos sutrikimo, dėl individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo.
4.5. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 23S208888 nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, nes per 28 d. nuo prieglobsčio prašymo pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas.
4.6. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 23S208889 nusprendė Užsienietį apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre.
4.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu atmestas Užsieniečio prašymas dėl jam taikomų judėjimo laisvės suvaržymų panaikinimo. Nesutikdamas su priimtu sprendimu padavė skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi tenkino, panaikino apylinkės teismo sprendimą ir bylą nutraukė.
4.8. Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 24S184779 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ( pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Somalio Federacinę Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Su minėtu sprendimu Užsienietis supažindintas 2024 m. rugpjūčio 12 d. Nesutikdamas su priimtu sprendimu Užsienietis pateikė skundą. Skunde buvo suformuotas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi priimtas skundas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje, uždraudė išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Regionų administracinis administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. sprendimu skundą atmetė.
4.9. 2024 m. rugpjūčio 19 d. apie 19 val. (Lietuvos laiku) Lenkijos Respublikos sienos apsaugos R. T. užkardos pareigūnai sustabdė automobilį, kuriuo vyko Užsienietis. 2024 m. rugpjūčio 20 d. Užsienietis buvo perduotas Lietuvos Respublikai.
4.10. 2024 m. rugpjūčio 20 d. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau nei 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį.
4.11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, šią alternatyvią sulaikymo priemonę taikant 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nesutikdamas su priimti sprendimu užsienietis pateikė skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė skundą ir paliko nepakeistą apylinkės teismo sprendimą.
4.12. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu atmetė Užsieniečio reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Ant sprendimo yra įrašas, kad užsienietis nori skųsti priimtą sprendimą. Skundas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, sprendimas nepriimtas.
4.13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu Užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymo priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo taikymo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 20 d. iki 2025 m. vasario 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Nesutikdamas su priimti sprendimu užsienietis pateikė skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė skundą ir paliko nepakeistą apylinkės teismo sprendimą, akcentuodamas, kad užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, nes yra rizika, jog užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.
5. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
6. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Taip pat dar 2023 m. lapkričio 14 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą dėl sveikatos sutrikimo, dėl individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų, duomenų apie nuo 2023-11-14 pasikeitusią situaciją: tai yra būtiną Užsieniečio hospitalizaciją, negalėjimą užtikrinti gydimą, būtinų medicininių procedūrų nesuteikimą, teismui nėra pateikta. Taip pat nėra duomenų, kad Užsienietis nebūtų iš apgyvendinimo vietos dėl vykimo pas specialistus ar būtinoms procedūroms. Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisė nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, yra užtikrinama.
7. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktuose, 5 dalies 2–4, 7, 11 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai, nes kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje negali daryti išvados, kad yra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
8. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, egzistuoja pagrindas manyti, jog siekiami tikslai (galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje priėmimas ir jo įvykdymas) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, todėl Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga, nepaisant to, kad Užsienietis priskirtas pažeidžiamų asmenų grupei. Atsižvelgiant į Užsieniečio ankstesnį elgesį (bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, buvo sulaikytas Lenkijos pasienio pareigūnų) tikėtina, kad jis, netaikant jam judėjimo laisvės ribojimų, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.
9. Teismas pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2383-442/2024 ( kurioje buvo konstatuota, jog Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečiui paskirta pagrįstai) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2691-822/2024 (kurioje buvo konstatuota, jog sprendimas dėl Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pratęsimo Užsieniečiui yra pagrįstas ir teisėtas), iš esmės nepasikeitė, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės.
10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje 2023-12-30, – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Nuo 2025-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Šio įstatymo 115¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūra. Pagal Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024-09-17 įsakymu Nr. A1-614, 10.11 punktą Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Taigi, apgyvendinus užsieniečius Priėmimo ir integracijos agentūroje, jie nebus atskirti nuo kitų Agentūros gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, nėra pagrindo, nes užsienietis gali teikti prašymą ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos.
11. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės tolimesnis taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4, 7, 11 punkte, 114 straipsniu, 115 straipsniu, 117 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Pratęsti Somalio Federacinės Respublikos piliečiui M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.