- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-20
- Bylos Nr.
- 1S-148-107/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Pareiškėjas
- G. P.
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo G. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas G. P. 2010-03-15 skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Dianos Mikelėnienės 2010-03-18 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-03-15 Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas G. P. skundas dėl bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. P. veiklos. Pareiškime buvo rašoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo G. P., 2006-05-26 buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. P.. Pastarasis nesiėmė priemonių išieškoti skolas iš mokių įmonės skolininkų ar iš cedento: 97 549,34 Lt iš V. M. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 53 090 Lt iš A. K. PĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 21 673,65 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 18 781 Lt iš S. B. statybos remonto įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 32 000 Lt iš N. M. firmos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Pagal cesijos sutartis prievolių įvykdymo garantas yra cedentas – UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Minėtas cedentas debitorių įsiskolinimus perleido UAB (duomenys neskelbtini) ir besąlygiškai laidavo ir garantavo už debitorių prievolių įvykdymą. Pareiškėjo teigimu, bankroto administratorius P. P. nesiėmė veiksmų skoloms išieškoti, bet iškėlė jam, kaip buvusiam įmonės vadovui, nepagrįstus ieškinius, tuo gal būt siekė naudos, nes už darbą vykdant išieškojimus numatyta 25 proc. atlygio nuo išieškotos sumos, tai nuo 346501 litų sumos sudarytų 86625,25 litus ir apie 20000 litų „advokato išlaidų“. G. P. įtaria, kad bylos žemesniosios instancijos teismuose buvo pralaimėtos nepagrįstai, kad dėl bankroto administratoriaus P. P. veiksmų nukentėjo ne tik jis, bet gal būt ir kiti asmenys ar net Valstybė.
Šalies argumentai
2010-03-18 patikslintu skundu pareiškėjas G. P. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes P. P. nepagrįstai teikė ieškinius Klaipėdos apygardos teismui, nors aukštesnieji teismai Klaipėdos apygardos teismo priimtus sprendimus panaikino. Pareiškėjo teigimu, tokia veikla P. P. siekia gauti asmeninės ar kitokios naudos.
2010-03-18 Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Diana Mikelėnienė priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, jog pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo P. P., pateikdamas ieškinius teismui bei apskųsdamas teismų sprendimus, t. y. naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, veikdamas 2001-03-20 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 ir Lietuvos Respublikos CPK numatyta tvarka, būtų padaręs nusikalstamą veiką.
Pareiškėjas G. P. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Dianos Mikelėnienės 2010-03-18 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Dianos Mikelėnienės 2010-03-18 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atmetė. Savo sprendimą teisėja motyvavo tuo, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. P. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie spręstini Lietuvos Respublikos CPK numatyta tvarka, kad tai, jog žemesniosios instancijos teismų sprendimai buvo panaikinti, neduoda pagrindo išvadai, kad reikšdamas ieškinius bankroto administratorius veikia neteisėtai, kad P. P. ieško asmeninės ar kitokios naudos.
Šalies argumentai
G. P. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-04-02 nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Skunde G. P. nurodo, kad skundžia bankroto administratoriaus veiksmus ar neveikimą, klaidingų įrodymų teismui pateikimą iki prasidedant civiliniams santykiams tarp šalių, o ne pačius civilinius santykius, apie kuriuos kalba prokurorė ir apylinkės teismas. Pareiškėjo nuomone, teismo ir prokuratūros motyvas atmesti skundą dėl to, kad šalys santykius aiškinasi civiline tvarka, yra klaidinantis ir nepaneigia fakto, jog civilinių santykių išvis nebūtų buvę, jei bankroto administratorius būtų tinkamai veikęs pagal savo kompetenciją, įgaliojimus ir pareigas. G. P. teigimu, pats civilinių santykių aiškinimosi faktas neturi nieko bendra su jo skundu ir prašymu, nes tinkamai neištyrus įrodymų, spręsti, teisėtai ar neteisėtai bankroto administratorius naudojosi jam suteiktomis teisėmis, yra beprasmiška.
Pareiškėjas G. P. nurodo, kad civiliniuose santykiuose teisėjai negalėjo įžvelgti nusikalstamos veikos, nes niekas prieš tai netyrė bankroto administratoriaus teismui pateiktų įrodymų teisėtumo. Pareiškėjo tvirtinimu, savo pirmame skunde jis aiškiai prašė ištirti nurodytus faktus, nes tik tinkamai ištyrus juos, galima būtų daryti tokias išvadas. Pareiškėjo teigimu, teismo patarimas santykius aiškintis civilinio proceso tvarka yra klaidinantis ir neturi nieko bendra su jo prašymu.
Pareiškėjo nuomone, jo pateiktų įrodymų, kad galima būtų įžvelgti bankroto administratoriaus veikloje „neteisėtą LR BK ir ĮBĮ jam nenumatytą veiką“, pakanka.
Šalies argumentai
G. P. prašo panaikinti žemesniųjų instancijų sprendimus, tinkamai ištirti jo pateiktus įrodymus ir faktus, kuriuos yra nurodęs ir pateikęs prieš tai parašytuose savo skunduose ir prašymuose, nes tik tinkamai juos ištyrus bus galima spręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui P. P.. Nesiėmus tirti pateiktų įrodymų, pareiškėjas prašo teismo nurodyti jam tarnybos ar instancijos pavadinimą, į kurias galėtų kreiptis dėl savo pateiktų įrodymų tinkamo vertinimo ir išaiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
G. P. skundas atmestinas.
Įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). G. P. skundai apie bankroto administratoriaus P. P. siekius pasipelnyti grindžiami prielaidomis, nes vien civilinių ieškinių išnagrinėjimo teismuose rezultatai, žemesniosios instancijos teismų sprendimų panaikinimai tai patvirtinančiais įrodymais nelaikytini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinė kolegija 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-7-444/2009) naikindama Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduodama bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui atkreipė dėmesį į tai, kad nuo bankroto bylos iškėlimo teisę įgyvendinti cesijos ir laidavimo sutartis turi tiktai bankroto administratorius, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalį administratorius privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės. Tokia pareiga bankroto administratoriui iškyla nepriklausomai nuo to, ar jo veiksmai (neveikimas) užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinė kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad „Byloje nustačius ieškovui padarytos žalos faktą ir dydį, kartu kompleksiškai turėtų būti ištirtos bei nustatytos aplinkybės dėl kieno – kasatoriaus ar įmonės administratoriaus – neveikimo per visą iš cesijos sutarčių kylančių bendrovės reikalavimo teisių egzistavimo laikotarpį nėra (nebuvo) pareikšta atitinkamų reikalavimų nei skolininkams, nei laiduotojui, taip pat kieno veiksmai (neveikimas) nulėmė realią žalą ieškovui ir kokio dydžio.“ „Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos ir sprendžiant dėl kasatoriaus veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų, tai, tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl kasatoriaus, kaip bendrovės valdymo organo, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei kasatoriaus kaltės. Visos šios aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai“.
Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai skundžiamus procesinius sprendimus priėmė nenustatę visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrę bei įvertinę bylos duomenis ir teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl kasatoriaus, kaip bendrovės valdymo organo, civilinės atsakomybės sąlygų – bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje, atsižvelgiant į jos įrodinėjimo dalyką, kurį kontroliuoti yra teismo pareiga (CPK 159 str. 1 d.), reikalinga rinkti, tirti ir vertinti įrodymus, nustatinėti ir vertinti didelę dalį bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių.
Šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės kolegijos nurodymus, kurie žemesniosios instancijos teismui yra privalomi, vykdys Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas jam perduotą bylą iš naujo. Bylos nagrinėjimu iš naujo bus galima patenkinti ir G. P. skundo reikalavimą ištirti bankroto administratoriaus teismui pateiktų įrodymų teisėtumą. Jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padarys išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, priims atskirąją nutartį ir išsiųs ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 str.), o jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškės dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneš prokurorui. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, civilinę bylą išnagrinės iš esmės arba ją sustabdys (CPK 300 str.). Bet koks bandymas pagal G. P. skundą pradėti ikiteisminį tyrimą šiuo metu, nesant duomenų apie bankroto administratoriaus P. P. tyčią savo veiksmais (ar neveikimu) padaryti žalą G. P., ar, kaip rašoma skunde, kitiems asmenims ar net Valstybei, galėtų reikšti bandymą neteisėtai bandyti paveikti teismą, sprendžiantį G. P. skunduose paminėtus nebaigtus nagrinėti ginčus civilinio proceso tvarka.
Ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės D. Mikelėnienės, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos L. Venckuvienės sprendimai netenkinti G. P. skundų, kuriais siekiama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. P. veiklos (ar neveikimo), šiuo metu yra pagrįsti ir teisėti, todėl nenaikintini.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-216 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas įmonės administratorių įpareigoja imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų, o šio straipsnio 6 dalis administratorių įpareigoja įstatymų nustatyta tvarka atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.
G. P. skunde keliamos problemos išplaukia iš civilinių teisnių santykių konkrečiose civilinėse bylose, skunde abejojama bankroto administratoriaus kompetencija. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta teismo teisė atstatydinti administratorių iš pareigų. Teisę teikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo iš pareigų turi ir administratorius. Pats G. P. šiuo metu teisės prašyti teismą atstatydinti administratorių iš pareigų, pakeisti jį kitu neturi. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 13 punktas numato kreditorių susirinkimo teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. G. P. turi galimybę bandyti administratoriaus pakeitimo klausimą spręsti per bankrutuojančios bendrovės kreditorius. Be to, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje numatyta administratoriaus veiklos kontrolė, kurią vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtinta “Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarka.” Ši tvarka reglamentuoja bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolę. Administratorių veiklos kontrolės objektas - administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo nutarčių ir sprendimų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu. Administratorių veiklą kontroliuoja Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Spręsti skunde rūpimus klausimus G. P. gali bandyti ir per šią administratorių veiklą kontroliuojančią instituciją.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
G. P. skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos L. Venckuvienės 2010 m. balandžio 2 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama.