- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- PK-3162-923/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-3-00142-12-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas, Aidas Venckus
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, dalyvaujant nukentėjusiajai G. B., jos atstovui advokatui Aidui Venckui, kaltinamajam J. B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, teismo medicinos ekspertei Z. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. 2011-08-21, apie 09.45 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ranka suspaudė G. B. kairės rankos žastą bei ją pastūmė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame žaste ir kaklo raumenų patempimu.
Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-08-21 ryte į kiemą įėjo dvi moterys ir vyras, kuris fotografavo užsilipęs ant sandėliuko stogo bei prie užtvaro. Išėjęs į kiemą klausė, kas čia vyksta. Viena iš moterų prisistatė esanti antstolė. Jis pareikalavo išeiti iš kiemo. Prie G. B. kairės rankos buvo prisilietęs, tačiau rankos jai nesuspaudė ir jos nepastūmė. Kaltinamasis patikslino savo parodymus, teigdamas, kad gal ir buvo paėmęs nukentėjusiosios kairę ranką aukščiau riešo, prašydamas išeiti iš kiemo ir kad eidamas, žengdamas galėjo nukentėjusiąją stumtelėti.
Nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2012-08-21 ryte, mamos paprašyta palydėjo antstolę R. G. ir jos padėjėją į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Įėjus į kiemo teritoriją, ten jau buvo J. B.. R. G. prisistatė esanti antstolė ir su padėjėju dirbo savo darbą. J. B. buvo įpykęs ir reikalavo išeiti iš kiemo. Pokalbis vyko tarp J. B. ir antstolės, ji stovėjo atokiau. Priėjęs prie jos, J. B. sakė, kad ji turinti sumokėti už kažką, liepė jai eiti iš kiemo, sugriebė ją už kairės rankos žasto srityje, suspaudė ir stūmė ją. Suspaudus ranką, ji pajuto skausmą, o dėl staigaus pastūmimo krestelėjo galvą. Grįžusi namo po valandos pasijuto blogai, skaudėjo suspaustą ranką, širdį, 14 val. kreipėsi į gydytoją, po to nuvyko į teismo medicinos tarnybą. Nepraėjus skausmui kaklo srityje, 2012-08-31 ji pakartotinai kreipėsi į gydytoją, buvo nukreipta neuropatologo konsultacijai, turėdama papildomus medicininius dokumentus vėl kreipėsi į teismo medicinos tarnybą. Kreipdamasi į gydymo įstaigas ir teismo medicinos tarnybą, ji patyrė 269 litų turtinę žalą, o dėl J. B. panaudoto fizinio smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pažeminimą, nes fizinis smurtas buvo panaudotas dienos metu, valstybės įgaliotų asmenų, antstolės ir jos padėjėjo, akivaizdoje. Jai padarytą neturtinę žalą ji įvertina 2000 litų.
Liudytoja R. G., dirbanti antstole, parodė, kad 2012-08-20 į ją kreipėsi G. Ž. su dukra dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ginče dėl tvoros. 2012-08-21 ryte ji kartu su padėjėju nuvyko G. Ž. nurodytu adresu. Buvo fiksuotos faktinės aplinkybės iš G. Ž. kiemo pusės, po to jie, lydimi G. Ž. dukros G. B., nuėjo į kaimyninį kiemą. Padėjėjas pasilypėjęs padarė keletą nuotraukų. Atėjęs kaltinamasis nebuvo draugiškai nusiteikęs, jis klausinėjo, ką jie čia veikia. Ji prisistatė esanti antstolė. Pokalbio tarp kaltinamojo ir G. nebuvo, pastaroji elgėsi mandagiai. J. B. varė juos iš kiemo, matė, kaip jis pastūmė G. Po šio staigaus pastūmimo G. susigraudino.
Liudytojas E. M., dirbantis antstolės padėjėju, parodė, kad 2012-08-21 kartu su antstole R. G. lankėsi užsakovės kieme (duomenys neskelbtini), tikslu konstatuoti faktines aplinkybes ginče dėl tvoros. Po to, lydimi užsakovės dukros, nuėjo į kaimyninį kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Kieme sutiko J. B., šis kažką kalbėjo apie sandėliuką, buvo nepatenkintas ir kvietė juos pasižiūrėti iš jo kiemo pusės. Incidentas įvyko tarp J. B. ir G. B., jis stumtelėjo ją, pasakęs, kad neįleis į valdą. Po pastūmimo G. B. susigraudino, atrodė išsigandusi.
Liudytojas A. S. parodė, kad J. B. yra konfliktiškas žmogus ir konfliktuoja su visais, kurie įeina į jų bendrą kiemą, nors šis yra savivaldybės nuosavybė.
2012-08-21 Specialisto išvadoje Nr. G2168/12(02) nurodyta, kad G. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį paros bėgyje iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 6-7).
2012-10-16 Specialisto išvadoje Nr. pG2722/12(02) nurodyta, kad G. B. konstatuota kaklo raumenų patempimas, kairio žasto sumušimas. Kaklo raumenų patempimas galėjo būti padarytas staigaus galvos judesio metu, kairio žasto sumušimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 44).
Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertė Z. M. patvirtino 2012-08-21 ir 2012-10-16 specialisto išvadas ir paaiškino, jog pirmoji specialisto išvada buvo padaryta apžiūrėjus nukentėjusiąją, šio tyrimo metu medicininiai dokumentai nebuvo pateikti. Kad išvadoje neįrašyti nukentėjusiosios nusiskundimai skausmu kaklo srityje, galėjo būti spausdinimo klaida dėl didelio darbo krūvio. 2012-10-16 išvada surašyta remiantis medicininiais dokumentais, šio tyrimo metu buvo konstatuotas ir kaklo raumenų patempimas, kuris galėjo gautis dėl staigaus galvos atmetimo. Kad buvo padarytas kaklo raumenų patempimas, patvirtina objektyvūs neurologiniai požymiai, nurodyti šeimos gydytojo išvadoje, jog pacientės judesiai riboti, jaučiamas kaklo patempimas, buvo atliktas rentgenologinis tyrimas. Neatmetama galimybė, kad kraujosruvos žaste ir kaklo raumenų patempimas buvo padaryti tuo pačiu metu. Nukentėjusioji gydėsi ilgai nuo 2012-08-21 iki 2012-10-09.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje J. B. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios G. B. atžvilgiu: suspausdamas jai ranką žasto srityje ir pastumdamas, sukėlė fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą kairiame žaste ir kaklo raumenų patempimą, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad nukentėjusiosios rankos nespaudė ir jos nestūmė, nors detalizuodamas savo parodymus teisme tikslino, kad gal ir buvo paėmęs nukentėjusiosios kairę ranką aukščiau riešo, prašydamas išeiti iš kiemo, ir kad eidamas, žengdamas galėjo nukentėjusiąją stumtelėti. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. B. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, be to, jos parodymus patvirtina ir kiti įrodymai: teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai R. G. ir E. M. patvirtino matę, kaip J. B. pastūmė G. B.. Tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, pagrindžia ir 2011-08-21 bei 2012-10-16 teismo medicinos specialisto išvados, teismo medicinos ekspertės Z. M. paaiškinimai. Padaryti sužalojimai, pasireiškę poodine kraujosruva ir kaklo raumenų patempimu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Teismo medicinos specialisto išvados ir ekspertės paaiškinimai taip pat patvirtina ir priežastinį ryšį tarp J. B. neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. Smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu J. B. naudojo veikdamas tiesiogine tyčia, nes spausdamas moters ranką ir ją pastumdamas, jis suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad tie padariniai kiltų.
Tokie J. B. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., jis pripažintinas kaltu ir baustinas.
Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad J. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant J. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą (b.l. 27), baustas administracine tvarka, (b.l. 51), pensininkas, dirba, teigiamai charakterizuojamas darbdavio (b.l. 58).
LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi LR BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad J. B. yra dirbantis asmuo, netikslinga jam skirti viešųjų darbų bausmę. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant artimą vidurkiui dydį.
Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį 269 litų turtinei ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti (b.l. 32-34). Įvertinus tai, kad G. B. žalą patyrė dėl nusikalstamų J. B. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (LR BPK 109 str.).
Kaltinamajam panaudojus fizinį smurtą, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, dėl šios priežasties ji kreipėsi į gydymo įstaigas ir, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, turėjo išlaidų: 60 litų už gydytojo paslaugas VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, 44 ir 35 litus (iš viso 79 litus) už apžiūrą teismo medicinos tarnyboje, 130 litų už gydytojo konsultaciją VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas nukentėjusioji turėjo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kad išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais mokėjimo kvitais (b.l. 8,10, 41-43), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl J. B. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą, G. B. patyrė fizinį skausmą, kuris sukėlė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, trukdė užmigti, išsimiegoti, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes jos atžvilgiu buvo smurtauta dienos metu, kitų asmenų akivaizdoje. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 2000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, padarytos turtinės žalos dydį, į J. B. kaltę, į tai, kad nukentėjusiąją jis sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, kad yra pensininkas, dirba ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusioji prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė sąskaitas faktūras bei pinigų priėmimo kvitus, pagrindžiančius, jog atstovavimo išlaidas sudaro 3630 litų (b.l. 35-40). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos pobūdį, nukentėjusiosios pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių skaičių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis 2K-605/2011), konstatuotina, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, ji mažintina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Nukentėjusioji taip pat prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš J. B. jos kelionės iš Kanados (Vankuverio) į Vilnių išlaidas, į bylą pateikdama informaciją apie 2012-09-24 skrydžio kainą ir apmokėjimą $1681,80 (b.l. 60-64). Pateikta skrydžio kainos ir apmokėjimo informacija nėra pakankamas įrodymas fakto, jog nukentėjusioji 2012-09-24 į Vilnių iš Kanados atskrido išimtinai tik dėl šio baudžiamojo proceso, todėl šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kardomosios priemonės J. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš J. B. priteisti 269 litus turtinei ir 1200 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš J. B. išieškoti 2400 litų nukentėjusiosios atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.