Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-160-467/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-22
Bylos Nr.
2A-160-467/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Alytaus apskrities viršininko administracija
Trečiasis asmuo
Varėnos
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-160-467/2011Procesinio sprendimo kategorijos 30.10.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovei O. G.,atsakovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl savavališkai statomo pastato nugriovimo, trečiasis asmuo - Varėnos rajono savivaldybės administracija.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Alytaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2007 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą V. K. (statytoją) per teismo nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomą pastatą kooperatinių garažų bendrijos „Dzūkija“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o, jei šio įpareigojimo statytojas teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcijos) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas.

Nurodė, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Varėnos rajono vyriausioji inspektorė J. J. 2007 m. rugsėjo 7 d. nustatė savavališkos statybos faktą, o būtent: statytojas V. K. 2006 metais pradėjo statyti iš silikatinių blokelių 12,00 X 7,00 m dydžio, 84 kv.m užstatymo ploto pastatą kooperatinių garažų bendrijos „Dzūkija“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pagal savo dydį pastatas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, todėl statytojas, prieš atlikdamas statybos darbus, privalėjo turėti įstatymų nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ir statybos leidimą, tačiau atsakovas nepateikė nei statinio projekto, nei statybos leidimo, netgi nepateikė žemės nuosavybės ar kito valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Neturėdamas reikalaujamų dokumentų, atsakovas pažeidė LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.218, 2 punkto reikalavimus. Atsakovo vykdomi statybos darbai visiškai atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sampratą. Savavališkos statybos faktas buvo užfiksuotas 2007 m. rugsėjo 7 d. savavališkos statybos aktu, tą pačią dieną surašytas statybos sustabdymo aktas, kuriuo pareikalauta nedelsiant sustabdyti bet kokius pastato statybos darbus. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 24 d. įsakymu statytojas V. K. buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo gavimo dienos nugriauti savavališkai statomą pastatą. 2007 m. spalio 10 d. nustatyta, jog statybos darbai sustabdyti, tačiau statomas pastatas nenugriautas. Pakartotinai, 2007 m. lapkričio 6 d. atlikus apžiūrą, nustatyta, kad savavališkai statomas pastatas nenugriautas.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. savo atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, taip pat prašė bylos teiseną nutraukti, už padarytą moralinę ir materialinę žalą iš atsakovo jam priteisti 1000 Lt, medžiagą perduoti prokuratūrai tyrimui galimo kyšio reikalavimo požymiams nustatyti. Nurodė, kad pagal 1994 m. sausio 14 d. Varėnos rajono architekto išduotą statybos leidimą, ištrauką iš Varėnos miesto generalinio plano, kooperatinių garažų kooperatyvo „Dzūkija“ generalinį planą, šiam kooperatyvui, kurio nariu jis yra, numatyta dviejų boksų garažų statyba. Plane nurodyta dviejų garažų po 6 m pločio statyba ir 1,8 m aukščio sienutės mūrijimas. Kadangi dėl jam nežinomų priežasčių šie du garažai nebuvo pastatyti ir pagal tuometinius teisės aktus statybos leidimo galiojimo laikas pasibaigė, liko tik suderinta užstatoma teritorija ir patvirtintas generalinis planas. Jis statybas pradėjo ir statosi du garažus numatytoje, suderintoje, užstatomoje vietoje. Ieškovo teiginys, kad atsakovas nepateikė nei statinio projekto, nei statybos leidimo, yra melagingas, nes šių dokumentų iš atsakovo niekas neprašė.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą V. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomą pastatą (garažą) kooperatinių garažų bendrijos „Dzūkija“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, jei šio įpareigojimo statytojas teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikė teismas teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas. Teismas nustatė, kad statinys, atsakovo įvardijamas garažu, savavališkai, be statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų, buvo pradėtas statyti 2006 metais, statybos šiuo metu sustabdytos. Todėl Alytaus apskrities viršininko 2007-09-24 įsakymas Nr.(1.4)-ST-148 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Varėnos rajone“ priimtas teisėtai, yra pagrįstas ir turėjo būti vykdomas. Šiuo metu taip pat nėra duomenų, kad statinys būtų statomas teisėtai, o V. K. yra teisėtas statinio savininkas. Teismas pripažino atsakovą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrovės „Dzūkija“ teritorijoje, savavališku statytoju ir įpareigojo jį šį pastatą nugriauti. Statybinės medžiagos, kurios liks statinį nugriovus (CK 4.103 str.), pripažintos astakovo nuosavybe. Teismas konstatavo, jog atsakovas ilgą laiko tarpą elgėsi lengvabūdiškai, neatsakingai ir neprotingai, jis turėjo pakankamai laiko nustatyta tvarka parengti ir suderinti projektinę dokumentaciją, gauti atitinkamus leidimus arba likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau sąmoningai ignoravo valstybės pareigūnų įvairiomis formomis gaunamus perspėjimus dėl savavališkos statybos. Teismas ieškinį patenkino CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo sprendimą panaikinti ir priimti švelnesnį sprendimą. Nurodo, kad, nors garažų kooperatinei bendrijai „Dzūkija“ išduotų statybos leidimų galiojimo terminas baigėsi, ji pripažįstama tinkama naudoti nebaigtą statybą, ką patvirtina pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.(9.6.)ST-4-43, todėl atsakovas nepagrįstai teismo pripažintas kaip statantis be leidimo. Tai, kad atsakovas yra garažų kooperatinės bendrijos „Dzūkija“ narys, patvirtino bendrijos pirmininkas ir bendrijos įstatai. Varėnos rajono vyriausioji inspektorė teisme pripažino, jog nesikreipė į bendriją dėl duomenų apie atsakovo narystę joje pateikimo. Tai įrodo, jog, nustatydama savavališkos statybos faktą, inspektorė disponavo neišsamia informacija. Teismas šio fakto nevertino. Atsakovas pripažįsta, jog savo veiksmais ne viską padarė tinkamai, tačiau, statydamas garažą tam numatytoje vietoje, valstybei padarė minimalią žalą. Dėl to teismo sprendimas yra per griežtas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas pradėjo statyti statinį, skirtingai nei garažų kooperatinė bendrija, neturėdamas statinio projekto ir statybos leidimo, t.y. statinį statė savavališkai, pažeisdamas imperatyvias Lietuvos Respublikos teisės aktų normas. Buvimas ar nebuvimas atitinkamos bendrijos nariu nepaneigia savavališkos statybos fakto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė atsižvelgti į LR Statybos įstatymo dabar galiojančią redakciją bei LR Konstitucinio teismo 2011-01-31 nutarimo išaiškinimus. Ieškovo atstovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo V. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.

Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 263 str.). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nurodytos nuostatos buvo pažeistos, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinius santykius (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškiniu Alytaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prašė įpareigoti atsakovą V. K. (statytoją) per teismo nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomą pastatą kooperatinių garažų bendrijos „Dzūkija“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o, jei šio įpareigojimo statytojas teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas ginčo pastato (garažo) kooperatinių garažų bendrijos „Dzūkija“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) statybą vykdė ir vykdo neteisėtai, todėl jo atžvilgiu taikytinos išskirtinai CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos teisinės pasekmės, o būtent: įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Apeliantas skundu prašo priimti švelnesnį sprendimą ir statinio negriauti, mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atsikirtimais į ieškinį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti kitų CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytų teisinių pasekmių.

Atsakovas nurodo, kad jis yra garažų kooperatinės bendrijos „Dzūkija“ narys ir statinius statė šiai bendrijai statyboms skirtame žemės sklype, priklausančiame savivaldybei. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoju V. M. – bendrijos „Dzūkija“ pirmininką, tačiau oficialios bendrijos pozicijos šiuo klausimu nesiaiškino, nesvarstė, ar neturėtų minima bendrija būti įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu. Be to, nors byloje trečiuoju asmeniu ir buvo įtraukta Varėnos rajono savivaldybė, tačiau jos pozicija teismui taip pat nėra žinoma, nes savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nėra pateikusi. Tuo tarpu sprendžiant ginčo statybos civilinių teisinių pasekmių klausimą neabejotinai yra aktuali tiek žemės sklypo savininko, tiek jo nuomotojo pozicija. Neišsiaiškinęs aukščiau nurodytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos bylos išsprendimui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės vien ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu ir be pakankamų motyvų ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada negali būti teisėta ir pagrįsta, nes ji akivaizdžiai prieštarauja CPK 185 straipsnio nuostatoms.

Pažymėtina, jog LR Seimas 2010-07-02 įstatymu Nr. XI-992 pakeitė atitinkamus Statybos įstatymo straipsnius ir dabar galiojanti šio įstatymo 28 straipsnio redakcija numato ir kitus savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus, t.y. ne tik būtinybę nugriauti statinį, bet ir galimybę jo nenugriauti. Šį klausimą sprendžia teismas (Statybos įstatymo 28 str. 7 d.), atsižvelgdamas į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 str. 8 d.). Be to LR Konstitucinis teismas 2011-01-31 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nutarė, kad tiek CK 4.103 straipsnio 3 dalis, tiek Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), prieštaravo LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, apskųstąjį teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas ne tik ieškinio įrodytumo klausimas, bet ir aplinkybės, susijusios su galiojančio LR Statybos įstatymo nuostatų taikymu bei LR Konstitucinio teismo 2011-01-31 nutarimo išaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėAndžej Maciejevski