Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-11-12 · Civilinė byla Nr. e2-37005-868/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-12
Bylos Nr.
e2-37005-868/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29501-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
E. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-37005-868/2015Proceso Nr. 2-68-3-29501-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.3; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2015 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui E. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 136,66 EUR paskolos, 27,46 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 119,77 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2015-09-22 jam asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnis). Atsakovas teismo nustatytu terminu ir tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2012-12-05 tarp ieškovo ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą www.vivus.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9914700005 (toliau – Vartojimo kredito sutartis, Sutartis). Šia Sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas paskolins atsakovui 72,41 EUR sumą 24 mėnesių terminui. Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu, 2012-12-15 atsakovas pateikė prašymą papildomai 72,41 EUR sumai. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2014-12-05. Atsakovas grąžino ieškovui dalį paskolos, likdamas skolingas 136,66 EUR. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 136,66 EUR negrąžinta paskolos suma bei 27,46 EUR palūkanos, kurių metinė norma 82,29 proc., apskaičiuotos už negrąžintą sumą nuo 2012-12-05 iki 2013-05-26 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.200, 6.870, 6.872, 6.873 straipsniai).

Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra virš 200 (du šimtų) proc. Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 4.1 ir 7.1 punktus, kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, bendra kredito kainos metinė norma (fiksuotos palūkanos) skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Sutartyje bendra kredito kainos metinė norma yra 121,60 proc. Nors kreditas nebuvo grąžintas vartojimo kredito sutartyje numatytu terminu, tačiau, ieškinys atsakovui pateiktas praėjus daugiau nei dvejiems metams po prievolės pažeidimo, o 121,60 proc. palūkanos skaičiuotos už laikotarpį nuo 2013-05-26 iki 2013-11-27. Taigi, ilgą laiką skaičiuojamos 121,60 procentų metinės palūkanos praranda mokėjimo funkciją, o per ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant ir taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 119,77 EUR dydžio palūkanos, apskaičiuotos po kredito grąžinimo termino, laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų priteisimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį. Teismas sutartinių palūkanų dydį mažina trečdaliu t.y. iki 40 EUR. Teismo vertinimu, ši palūkanų suma yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 204,12 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 72 procento ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 10,80 EUR bylinėjimosi išlaidų (15 EUR x 72 proc.).Vadovaudamasis CPK 142, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies ir priimti sprendimą už akių.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 136,66 EUR paskolos, 27,46 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 40 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (204,12 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10,80 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnį ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę sprendimą skųsti apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska