Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-19 · Administracinė byla Nr. A-143-1519-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-19
Bylos Nr.
A-143-1519-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
K. S.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
Advokatai
Vaidotas Kutavičius
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 1519/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui K. S.,pareiškėjo atstovui advokatui Vaidotui Kutavičiui,atsakovo atstovui Einarui Razmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. (K. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. S. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4 – 8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės (toliau – atsakovas, Pakrančių apsaugos rinktinė) vado 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 10-299 ,,Dėl žalos atlyginimo išskaitymo iš K. S. darbo užmokesčio“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti jam visą iš darbo užmokesčio išskaičiuotą materialinės žalos dydį; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad dirba Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos Patrulinių laivų būrio specialistu. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis bei remiantis 2009 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 42-20 ,,Dėl Neringos užkardos katerio „Boomeranger C1100/017“ apgadinimo“, Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 10-299 buvo nuspręsta išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio 3 790 Lt žalai atlyginti. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas dėl šių priežasčių: pirma, Pakrančių apsaugos rinktinės vadas neteisingai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, nes ši teisės norma leidžia įstaigos vadovui priimti sprendimą išskaityti materialinės žalos atlyginimą iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Įsakyme yra nurodoma išskaityti 3 790 Lt, o vidutinis darbo užmokestis sudaro 2 463,41 Lt, t. y. didesnę nei vienas darbo užmokestis dydžio pinigų sumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-35/2007). Antra, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas tinkamai nenustatė visų būtinų sąlygų materialinei atsakomybei kilti (Darbo kodekso (toliau – DK) 246 str.), t. y. netinkamai buvo nustatyta neteisėta veika ir jo kaltė. Tarnybinį patikrinimą atlikęs asmuo apsiribojo tik katerio apgadinimo laiko nustatymu ir kas tuo metu kateriu galėjo naudotis, tačiau išvadoje visiškai nėra analizuojamos galimos katerio apgadinimo priežastys ir galimos aplinkybės. Išvadoje nėra aprašoma, kurioje tiksliai vietoje yra apgadintas katerio pontonas, kokiu būdu jis galėjo būti pažeistas ir pan. Tik nustačius tokias svarbias aplinkybes galima būtų spręsti, ar kateris buvo apgadintas išplaukiant iš uosto, ar plaukiant mariomis, ar prisišvartuojant prie laivo „Madeleine“. Nenustačius paminėtų svarbių aplinkybių, objektyviai neįmanoma nustatyti, ar jis galėjo savo veiksmais ar neveikimu apgadinti katerį, ar galėjo išvengti katerio apgadinimo. Nenustačius neteisėtos veikos ir kaltės, materialinės atsakomybės klausimas negalėjo būti keliamas. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas galėjo inicijuoti ekspertizę dėl katerio apgadinimo aplinkybių, tačiau to nepadarė, nors tokią galimybę turėjo, todėl išvada turėtų būti pripažinta neišsamia ir neobjektyvia.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 11 – 14) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2009 m. liepos 15 d. Pakrančių apsaugos rinktinėje buvo baigtas atlikti tarnybinis patikrinimas, kurio išvadoje Nr. 42-20 nustatyta, jog 2009 m. birželio 3 d. kateriu „Boomeranger C-1100/017“ keičiantis pamainomis Kuršių mariose pastebėtas prakiuręs katerio kairiojo borto galinės dalies pripučiamas pontonas. Atlikus tarnybinį patikrinimą, remiantis dokumentiniais įrodymais, vaizdo įrašų medžiaga bei pareigūnų paaiškinimais, padaryta išvada, kad kateris „Boomeranger C-1100/017“ buvo apgadintas 2009 m. birželio 3 d. nuo 08.03 val. iki 08.40 val., t. y. tuo metu, kai jį eksploatavo pareiškėjas. Tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad paminėtą tarnybai skirtą katerį 2009 m. birželio 3 d. 08.03 val. prieš išplaukdamas su pamaina į Kuršių marias laivo „Madeleine“ link pareiškėjas priėmė techniškai tvarkingą, tai neneigė paaiškinime ir pats pareigūnas, o atplaukus prie paskirties taško – laivo „Madeleine“, ten tarnybą vykdę pareigūnai pastebėjo katerio mechaninį pažeidimą – nuleistą katerio kairės pusės galinį pontoną. Įvertinus aplinkybę, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog katerio eksploatavimo metu egzistavo veiksniai, stipresni nei paties pareigūno poveikis (nenugalima jėga, trečiųjų asmenų veiksmai ar kt.), bei aplinkybių, kurias būtų galima įvardinti kaip profesinių pareigų vykdymą, kuomet žalą įstatymų saugomiems interesams padaro asmuo, vykdantis įstatymo numatytas funkcijas ir pareigas ypatingomis sąlygomis (sulaikant valstybės sienos pažeidėjus, asmenis, gabenančius kontrabandą, ar kt.), konstatuota, kad kateris „Boomeranger C-1100/017“ buvo apgadintas būtent pareiškėjo naudojimosi kateriu metu dėl jo neatsargumo. Pareigūnas netinkamai vykdė Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 10-481 patvirtinto Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos Patrulinių laivų būrio specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 8.6 punkto reikalavimą, todėl buvo įspėtas. Teigė, jog dėl neteisėtų, kaltų pareiškėjo veiksmų (netinkamo katerio „Boomeranger C-1100/017“ eksploatavimo) ir su tuo susijusių išlaidų katerio kairiojo borto galinės dalies pripučiamo pontono remontui (tiesioginis priežastinis ryšys) patyrė tiesioginę materialinę žalą (nuostolius), ir dėl to pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 25 straipsnio 2 dalį bei Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį atsirado pagrindas traukti pareiškėją materialinėn atsakomybėn. Pritaikius DK 254 straipsnyje numatytą taisyklę, kad atlygintinos žalos dydis negali viršyti trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, gavus katerį remontavusios įmonės sąskaitą – faktūrą GRT Nr. 940196 su nurodyta konkrečia suma už katerio remonto darbus – 3 790 Lt bei įvertinus tai, kad pareigūnas nesutiko gera valia atlyginti padarytos žalos, Pakrančių apsaugos rinktinės vadas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 10-299 įsakė išskaityti iš pareiškėjo darbo užmokesčio šią sumą. Pažymėjo, jog žalos padarymo metu Pakrančių apsaugos rinktinę bei pareiškėją siejo darbo santykiai, žala atsirado pareiškėjui vykdant tarnybines (darbo) funkcijas, todėl dėl pareiškėjo pareigos atlyginti Pakrančių apsaugos rinktinės, t. y. darbdavio, turtui padarytą žalą spręstina pagal DK XVII skyriaus normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę. Tyrimo metu buvo nustatyti visi būtini elementai materialinei atsakomybei kilti, o ekspertizės atlikimas katerio apgadinimo aplinkybėms nustatyti kaip procesinis veiksmas tarnybinio patikrinimo metu ne tik nenumatytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – Tvarka), bet ir nagrinėjamu atveju nebuvo tikslingas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l. 81 – 85) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Pakrančių apsaugos rinktinės Neringos užkardos Patrulinių laivų būrio specialistas – statutinis valstybės tarnautojas. Pareiškėjas katerį „Boomeranger C-1100/017“ eksploatuoti priėmė tvarkingą, vėjo kryptis, greitis, jūros paviršiaus būklė, matomumas neviršijo leistinų normų, pontono apgadinimas galėjo atsirasti dėl katerio „Boomeranger C-1100/017“ prišvartavimo prie laivo ,,Madeleine“ kairiojo borto. Nors pareiškėjas nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytais argumentais ir priimtomis išvadomis, tačiau tarnybinio patikrinimo išvados neginčijo, todėl jo keliami argumentai, kad neišsamiai buvo ištirtos visos aplinkybės, yra nepagrįsti. Teismas taip pat nustatė, kad katerio „Boomeranger C-1100/017“ remontas kainavo 3 790 Lt. Be to, atsakovas, priimdamas 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 10-299, padarė rašymo apsirikimą ir nurodė iš pareiškėjo atlyginimo išskaičiuoti 3 790 Lt, tačiau apsirikimas ištaisytas 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 10-353. Pareiškėjo argumentas, kad Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 10-353 reikia laikyti savarankišku įsakymu ir kad praleistas vieno mėnesio terminas dėl žalos išieškojimo ne ginčo tvarka, taip pat nepagrįstas, nes iš įsakymo formuluotės matyti, kad tai yra rašymo apsirikimo ištaisymas. Teismas pažymėjo, jog ginčas tarp šalių yra kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas dėl neatsargumo sugadino katerio „Boomeranger C-1100/017“ kairiojo šono pontoną ir institucijai padarė tiesioginę materialinę 3 790 Lt žalą. Žalos padarymo metu šalis siejo darbo santykiai, žala atsirado pareiškėjui vykdant tarnybines (darbo ) funkcijas. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: reali žala, žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, pažeidėjo kaltė, žalos atsiradimas susijęs su darbo veika (DK 246 str.). Nurodė, kad materialinės atsakomybės pagrindai, sąlygos ir tvarka Statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nesureguliuota, todėl šiuo atveju taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas (4 str. 2 d., 5 str.). Valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis. Šia įstatymo nuostata yra nustatytas tik maksimalus atlygintinos žalos dydis. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti, nes jis dėl neatsargumo leido atsirasti žalai, taigi žala atsakovui padaryta dėl to, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 8.6 punkto reikalavimą. Pareiškėjo padaryta žala neviršija maksimalaus atlygintinos žalos dydžio, todėl atsakovas, priimdamas įsakymą dėl žalos išieškojimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio, pagrįstai vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1, 4, 5 dalimis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas gera valia atlyginti žalą nesutinka, todėl atsakovo 2009 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 10-299, kurio rašymo apsirikimas ištaisytas 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 10-353 dėl išskaičiavimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio 2 463,41 Lt žalos atlyginimui, po 20 procentų priklausančio per mėnesį mokėti jam darbo užmokesčio, o tai neviršija vieno pareigūno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Be to, įpareigoti atsakovą grąžinti iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuotos žalos dalį nėra pagrindo, nes įsakymas priimtas laikantis įstatymo reikalavimų. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 88 – 89) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Žalos padarymo faktas ir dydis galutinai paaiškėjo 2009 m. liepos 9 d., todėl nuo šio momento ir privalu skaičiuoti terminą priimti įsakymą išskaičiuoti ne ginčo tvarka žalą iš kalto asmens. Teismas neteisingai nustatė žalos paaiškėjimo momentą, jį sutapatindamas su tarnybinio patikrinimo išvados priėmimo momentu – 2009 m. liepos 15 d. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-304/2008 pateiktu aiškinimu dėl žalos paaiškėjimo momento nustatymo, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, kad terminas priimti ginčijamą įsakymą nebuvo praleistas (ABTĮ 13, 14 str.).

2. Atsakovo 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. 10-353 laikytinas daliniu skundo pripažinimu, nes priimtas jau po to, kai buvo iškelta ši byla ir apie tai informuotas atsakovas. Šiuo įsakymu atsakovas pripažino, kad ginčijamas įsakymas iš tikrųjų buvo iš dalies neteisėtas, t. y. dėl išskaičiuotinos sumos dydžio.

3. Atsakovas žalos atsiradimą kildina iš delikto, todėl būtent jis privalo įrodyti visas materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas: žalos dydį, priežastinį ryšį, neteisėtus veiksmus ir kaltę. Atsakovas įrodė tik žalos dydį, o likusių sąlygų neįrodė, teismas taip pat jų nenagrinėjo, todėl neatskleidė bylos esmės. Nustatytas tik katerio sugadinimo faktas ir laikas, bet nenustatytos apgadinimo priežastys ir sąlygos, taip pat netirtos materialinę atsakomybę šalinančios sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96 – 99) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Vadovaujantis DK 245, 246 straipsniais, Statuto 2 straipsnio 6 dalimi, 26 straipsnio 6, 10 dalimis, Tvarkos 20, 29 punktais, žalos paaiškėjimo diena turėtų būti laikoma diena, kai neabejotinai nustatyti ir tinkamai įforminti visi būtini materialinės atsakomybės elementai, tarp jų nustatomas tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas ir kvalifikuojami jo veiksmai (taip pat konstatuojant kaltės buvimą ar nebuvimą).

2. Materialinė atsakomybė visais atvejais siejama su neteisėtais veiksmais ir kalte, o kaltės nustatymas vidaus tarnyboje realizuojamas tik atliekant tarnybinį patikrinimą. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų materialinė atsakomybė yra neatsiejama tuo tarnybinės atsakomybės, ir žalos paaiškėjimo momentas, tuo pačiu ir Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas, turi būti skaičiuojamas nuo visų – tiek tarnybinės, tiek materialinės atsakomybės elementų visumos konstatavimo. Priešingu atveju, t. y. darbdaviui turint tik informaciją apie padarytos žalos dydį ir žalos padarymo laiką, priėmus skubotą sprendimą atlikti išskaičiavimus iš pareigūno darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nekonstatavus jo kaltės, būtų pažeista nekaltumo prezumpcija. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-35/2007 ir 2004 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-851/2004.

3. Uždarosios akcinės bendrovės ,,Garant“ (toliau – UAB ,,Garant“) 2009 m. liepos 9 d. darbų atlikimo sąmata yra šios įmonės pasiūlymas dėl darbų, kuriuos ruošiamasi atlikti, tuo pačiu bendro pobūdžio informacija įstaigai dėl preliminarių išlaidų, susijusių su katerio remontu. Tokia sąmata negali būti traktuojama kaip galutinis dokumentas, patvirtinantis žalos dydžio paaiškėjimą, nes atliekant darbus, iškėlus katerį, gali paaiškėti, kad remontui reikalingi papildomi darbai, neaptarti sąmatoje, o konkretus žalos (nuostolių) dydis paaiškėja tik gavus ir apmokėjus galutinę sąskaitą už atliktus darbus. Vieno mėnesio terminas žalai išskaičiuoti iš kalto asmens bet kokiu atveju nebuvo pažeistas, nes UAB „Garant“ PVM sąskaita – faktūra GRT Nr. 940196 gauta 2009 m. rugpjūčio 5 d., 2009 m. rugpjūčio 7 d. atliktas mokėjimas, o ginčijamas įsakymas pasirašytas ir registruotas 2009 m. rugpjūčio 14 d., t. y. praėjus tik 7 dienoms nuo žalos paaiškėjimo momento.

4. Atlikus tarnybinį patikrinimą, visapusiškai ir išsamiai ištyrus visas aplinkybes, pagrįstai konstatuota, kad dėl katerio „Boomeranger C-1100/017“ apgadinimo materialinė atsakomybė pareiškėjui kilo esant visoms būtinoms DK 246 straipsnyje numatytoms sąlygoms, o veiksnių, šalinančių materialinę atsakomybę, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo (kaip statutinio pareigūno) Statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos materialinės atsakomybės. Šioje teisės normoje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į blanketinį nurodytos teisės normos pobūdį, byloje taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio nuostatos dėl valstybės tarnautojo (pareigūno) materialinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo tvarkos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d.).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

Pareiškėjo skundžiamas atsakovo įsakymas yra grindžiamas Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 ir 5 dalimis, todėl yra būtina pasisakyti dėl šių materialinės teisės normų aiškinimo ir jų taikymo nagrinėjamoje situacijoje. Tai darydama, kolegija pirmiausia pažymi, kad šios straipsnio dalys reglamentuoja atskiras, tačiau tarpusavyje susietas žalos atlyginimo tvarkos situacijas. Todėl šių (ir kitų straipsnio) dalių aiškinimas turi būti sisteminis, t. y. atskiros aptariamo straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos atsietinai nuo kitų straipsnio dalių. Be to, kolegija pažymi, kad pačios valstybės tarnautojo (pareigūno) materialinės atsakomybės sąlygos yra nurodytos (nustatytos) straipsnio 1 dalyje, pagal kurią valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Todėl aptariamos straipsnio 4 dalies taikymas yra galimas tik esant straipsnio 1 dalyje nustatytoms materialinės atsakomybės sąlygoms.

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skaičiavimo pradžia turi būti siejama su tiesioginės materialinės žalos atsiradimu, t. y. su diena, kai institucija (atsakovas) patyrė tiesiogines išlaidas atkuriant tariamai dėl tarnautojo (pareiškėjo) kaltės padarytą žalą. Šiuo atveju tokia diena laikytina atitinkamų paminėto katerio remonto darbų apmokėjimo diena, sietina su pagal 2009 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą atliktu mokėjimu. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kolegija atmeta apelianto argumentus dėl to, kad atsakovas, priimdamas šioje byloje skundžiamą įsakymą, praleido Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Kaip pažymėta aukščiau, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies taikymas yra galimas, kai yra nustatytos visos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigūno materialinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir tai, kad materialinė žala atsirado dėl pareigūno neteisėtos kaltos veikos. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu šios sąlygos nustatymas yra bylai reikšmingos aplinkybės nustatymas (išaiškinimas). Ši aplinkybė nustatytina įvertinant byloje esančius įrodymus tuo aspektu, ar jie yra patikimi ir pakankami konstatuoti, kad skundžiamame atsakovo įsakyme nurodyta materialinė žala atsirado dėl pareiškėjo neteisėtos kaltos veikos. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus atitinkamų įrodymų įvertinimas. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas neigia savo kaltę dėl nurodytos žalos atsiradimo. Atsakovas, teigdamas priešingai, savo poziciją šiuo klausimu grindžia 2009 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje yra užfiksuotos ir įvertintos faktinės paminėtos žalos atsiradimo aplinkybės (b. l. 15-21). Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės neginčija faktinių aplinkybių, kad paminėtas katerio apgadinimas buvo padarytas būtent jo budėjimo metu, taip pat neginčija, kad tuo metu būtent jis, atlikdamas savo pareigas, eksploatavo šį katerį. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos manymu, turi būti taikoma civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės prezumpcija, nustatyta CK 6.248 straipsnyje (šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos nagrinėjamoje situacijoje pagal ABTĮ 4 str. 6 d., nes nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei DK nėra pateiktas kaltės, kaip sąlygos atlyginti materialiąją žalą, sampratos apibūdinimas). Tai reiškia, kad, paneigiant šią prezumpciją, įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl nurodytos žalos atsiradimo buvimą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio taikymo požiūriu pareiškėjas yra tinkamas materialinės atsakomybės subjektas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 10-353 padaryta pareiškėjo skundžiamo (2009-08-14) įsakymo korekcija atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies reikalavimą dėl išskaitymo iš darbo užmokesčio leistino dydžio (neviršijant vidutinio darbo užmokesčio), o skundžiamame įsakyme nurodyta žalos atlyginimo išieškojimo tvarka atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė - Maculevičienė