Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-863-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-27
Bylos Nr.
T-863-957/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00319-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nukentėjusysis
R. Š.
Nuteistasis
D. M.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius, Irina Beleškienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-863-957/2021
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00319-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.14; 2.5.15; 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant nukentėjusiosios R. Š. atstovui advokato padėjėjui D. M.,nedalyvaujant nuteistajam D. M. ir jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios R. Š. prašymą priteisti iš nuteistojo D. M. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestas.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji R. Š. 2021 m. liepos 12 d. prašymu prašo priteisti iš nuteistojo D. M. 3000 Eur advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu su prašymu pateikta 2020 m. liepos 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 16/20 (b. l. 3), trys pinigų priėmimo kvitai Nr. 1083707, 1083710 ir 1083716, išrašyti bendrai 3000 Eur sumai (b. l. 4-6). Taip pat pridedama advokato atliktų darbų detalizacija (b. l. 7).

Atsiliepimas

Atsiliepimu nuteistasis D. M. prašo prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti. Nuteistojo teigimu, teismas gali nepriteisti prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad prašoma suma yra per didelė. Nuteistasis D. M. nurodo, kad nukentėjusiosios 1000 Eur išlaidos už advokato 10 val. susipažinimą su bylos medžiaga turi apimti pasirengimą bylos nagrinėjimui už penkis konkrečius posėdžius, todėl prašoma suma yra prašoma du kartus už tą pačią advokato paslaugą. Be to, baigiamoji kalba neprivalo būti pateikta raštu, to nenumato BPK, todėl išlaidos jos surašymui nebuvo būtinos. Nuteistojo teigimu, išlaidos už prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos atnaujinimo niekaip nesusijęs su priimtu nuosprendžiu, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Be to, nepilnamečiai vaikai procese nepripažinti nukentėjusiaisiais, todėl už prašymo dėl jų pripažinimo nukentėjusiaisiais parengimą, išlaidos taip pat nepriteistinos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nuosprendyje dėl prašymo priteisti 3000 Eur proceso išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, nepasisakyta, kadangi šį prašymą nukentėjusiosios atstovė pateikė ne įrodymų tyrimo, o baigiamųjų kalbų metu. Vis dėlto teismas sprendžia, kad priešingai nei teigia nuteistasis, šis prašymas gali būti sprendžiamas BPK 361 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kuri numato, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šis klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išties, baudžiamosios bylos nagrinėjimo iš esmės metu prašymas dėl advokato pagalbos apmokėjimo turi būti pateiktas dar nebaigus įrodymų tyrimo. Tokia išvada darytina dėl to, kad teismui priimant sprendimą dėl prašomų priteisti sumų advokato pagalbai apmokėti vien paties nukentėjusiojo prašymo ir pinigų mokėjimo kvitų pateikimo nepakanka. Patirtas išlaidas būtina pagrįsti rašytiniais įrodymais, t. y. pateikti tiek mokėjimo kvitus, tiek detalizuoti advokato atliktus darbus, tam, kad kiti proceso dalyviai, laikantis BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, galėtų teikti savo įrodymus, kritikuoti ir ginčyti kitos šalies įrodymus bei argumentus ir pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu, o tai įmanoma įrodymų tyrimo, tačiau ne baigiamųjų kalbų stadijoje. Nepaisant to, baudžiamojo proceso įstatymas iš esmės neriboja nukentėjusiojo teisės pateikti tokį prašymą vykdymo procese, vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi (Kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-29-511/2017). Tokiu atveju teismo posėdyje sprendžiant proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo klausimą, proceso dalyviai įgyja galimybę teikti įrodymus, kritikuoti kitos šalies teikiamus įrodymus bei argumentus, pareikšti savo nuomonę dėl kitos šalies pateiktų įrodymų ir pan. Kitaip tariant, sprendžiant proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo klausimą BPK 361 straipsnio 2 dalies ir 362 straipsnyje nustatyta tvarka, proceso dalyviams užtikrinamas rungimosi principo įgyvendinimas. Priešingu atveju, t. y. ribojant galimybę nukentėjusiajam pateikti tokį prašymą vykdymo procese, būtų pažeista nukentėjusio nuo nusikaltimo asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą bei teisminės gynybos prieinamumo principas. Dėl šios priežasties teismas atmeta nuteistojo argumentus apie tai, kad nepateikus tokio prašymo bylos nagrinėjimo metu, teismas negali spręsti proceso išlaidų paskirstymo klausimo BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vertindamas nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, teismas atsižvelgia į pateiktus šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, nagrinėjamos bylos sudėtingumą (baudžiamoji byla nėra itin sudėtinga ir didelės apimties, ją sudaro 4 tomai), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas (nukentėjusiosios atstovė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose). Teismo vertinimu, vienos valandos 100 Eur advokato paslaugų įkainis už bylos kopijų darymą, susipažinimą su bylos medžiaga, jos analizę, aktualios teismų praktikos paiešką, yra proporcinga suma, kita vertus įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, teismas sprendžia, kad 10 valandų laikas šiems veiksmams yra akivaizdžiai per ilgas, objektyvių įrodymų apie tokį minimų veiksmų terminą, išskyrus advokatės pateiktą detalizaciją, byloje nėra, todėl teismas šioje dalyje mažina priteistiną sumą iki 500 Eur. Atitinkamai nukentėjusioji prašo priteisti advokatei sumokėtą 100 Eur sumą už pasiruošimą 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdyje ir už atstovavimą jame bei 400 Eur sumą už pasiruošimą 2020 m. rugsėjo 14 d. posėdžiui ir atstovavimą jame bei civilinio ieškinio bei prašymo dėl nepilnamečių pripažinimo nukentėjusiaisiais parengimą. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdis truko vieną valandą ir 10 minučių, jame nukentėjusiosios atstovė buvo aktyvi, išsamiai ir motyvuotai atsikirto į gynėjo pasisakymus, todėl prašoma priteisti 100 Eur suma visiškai proporcinga ir atitinka protingumo kriterijų. Tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdis truko daugiau nei dvi valandas, buvo sprendžiami prašymai, apklausti nukentėjusioji ir kaltinamasis, bet to nukentėjusiosios atstovė parengė civilinį ieškinį (3 lapai). Taigi, teismo vertinimu, už tokią teisinę pagalbą prašoma priteisti 400 Eur suma atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Analogiškai protingumo ir teisingumo principų reikalavimus atitinka ir prašomos priteisti 400 Eur, 200 Eur ir 400 Eur sumos už pasirengimą 2020 m. spalio 7 d., 2020 m. spalio 29 d. ir 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžiams ir atstovavimą juose. Posėdžiai bendrai truko daugiau nei 3 val., kai kurie užtruko dėl kaltinamojo gynėjo vėlavimo, kaltinamojo gynėjas kėlė naujus prašymus, į kuriuos reikėjo reaguoti. Šiuose posėdžiuose nukentėjusiosios atstovė taip pat buvo pakankamai aktyvi, pasisakė dėl kaltinamojo gynėjo reikštų prašymų, aktyviai apklausinėjo liudytojus ir pan. Teismas atmeta nuteistojo argumentus apie tai, kad tiek už susipažinimą su bylos medžiaga, tiek už pasirengimą posėdžiams prašomos sumos yra už tą patį nukentėjusiosios atstovės darbą. Pažymėtina, kad nors ikiteisminio tyrimo metu ar pasibaigus jam nukentėjusiosios atstovė susipažino su byla, tai savaime nereiškia, kad atstovė neturėjo ruoštis teismo posėdžiams. Logiška ir atitinka profesionalumo ir pareigingumo standartus tai, kad advokatas, atsakingai vykdydamas savo pareigas rengiasi teismo posėdžiams ne tik ikiteisminio tyrimo metu, o prieš kiekvieną teismo posėdį. Teismas sutinka, kad baigiamosios kalbos surašymas nėra numatytas BPK, tačiau tai savaime nereiškia, kad advokatas neturi jai ruoštis ir tam skirti savo darbo laiką, kuris įvertintinas atitinkama darbo užmokesčio suma. Todėl nepriklausomai nuo to, ar baigiamoji kalba paruošta raštu, ar išdėstyta teismo posėdyje žodžiu, įvertinus baigiamosios kalbos apimtį, jos pagrindimą teismų praktika ir kitais teisės aktais, kurių analizei būtinos darbo laiko sąnaudos, nukentėjusiosios prašoma priteisti 200 Eur suma yra protinga ir proporcinga, todėl priteistina iš nuteistojo. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos prašomos priteisti sumos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ numatomas rekomenduojamas priteisti sumas.

Teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 100 Eur suma dėl administracinio nusižengimo teisenos atnaujinimo, nesusijęs su šia byla, todėl ši suma nepriteistina, juo labiau, kad byloje nėra tai pagrindžiančių duomenų. Nukentėjusioji prašo priteisti 200 Eur už paklausimų į 6 PK rašymą (dėl įrodymų gavimo), taip pat prašymo dėl įrodymų prijungimo baudžiamojoje byloje rengimą ir dokumentų kopijų darymą. Byloje nepridėti jokie advokatės M. Gušauskienės rengti paklausimai į 6 PK. Išties, byloje yra 6 PK adresuoti 2019 m. kovo 1 d. pareiškimas adresuotas 6 PK (1 t., b. l. 80), 2019 m. kovo 4 d. pareiškimas (1 t., b. l. 88), 2019 m. balandžio 10 d. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo (1 t., b. l. 152), tačiau nėra duomenų, kad jie rengti advokatės M. Gušauskienės, kad už juos apmokėta advokatei M. Gušauskienei. Pažymėtina, kad tuo metu nukentėjusiąją atstovavo advokatė Irina Beleškienė, tačiau apmokėjimą šiai advokatei pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, tuo tarpu susitarimą su advokate M. Gušauskiene nukentėjusioji sudarė tik 2019 m. spalio 10 d. Todėl šioje dalyje nukentėjusiosios prašymas dėl 200 Eur už paklausimų 6 PK bei prašymo dėl įrodymų prijungimo rengimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Nukentėjusiosios R. Š. prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai iš nuteistojo D. M. 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius