- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- eI-3974-437/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02698-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- UAB „Baltic Agro“
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Vilma Ramanauskaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Vilmai Ramanauskaitei, atsakovės atstovei Janinai Meškevič, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Linai Markevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltic Agro“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl ataskaitos ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Baltic Agro“ kreipėsi į teismą elektroninių ryšių priemonėmis skundu ir patikslintais skundais, kuriais prašė:1) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2014-01-20 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4VM190103S; 2) panaikinti Muitinės departamento 2014-04-22 sprendimą Nr. 1A-203; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškino, kad 2013-12-30 UAB „Baltic Agro“ (duomenys neskelbtini) geležinkelio muitinės poste deklaravo 978,9 tonas azoto-fosforo kalio trąšų, deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruotų prekių bendroji faktūrinė vertė 360 235,2 USD, apskaičiuoti importo mokesčiai: muitas 59 798 Lt, PVM 208 728 Lt. Prekės importuotos iš (duomenys neskelbtini) OJSC PhosAgro-Cherepovets bendrovės. Prekių partijos kilmės sertifikatas Nr. A (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu prekėms numatomas 3 proc. importo muitas buvo pateiktas muitinei po 2013-12-31, kadangi (duomenys neskelbtini) įmonė nespėjo iki 2013-12-31 atsiųsti prekių kilmės partijos sertifikato. Atsižvelgiant į tai UAB „Baltic Agro“ turėjo deklaruoti prekes nustatant 6,5 proc. importo muitą. Skundžiamame Muitinės departamento sprendime nurodyta, jog kadangi deklaracijoje nebuvo nurodyti visi duomenys ir prie jos nebuvo pridėti visi dokumentai, būtini sumažinto arba nulinio tarifo taikymui, todėl muitinės klaidos, dėl kurios turėtų būti suteiktas leidimas grąžinti muitus ir atsisakyti juos išieškoti, nagrinėjamu atveju nėra.
Nors pareiškėja deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė 2013-12-30, tačiau prašymą bei visus būtinus dokumentus dėl lengvatinio tarifo režimo taikymo pateikė 2014-01-13, tai yra tuomet, kai jau galiojo įprastinė muito norma. Pabrėžia, jog pareiškėja prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu prašymo taikyti sumažintą tarifą negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių. Bendrijos muitinės kodekso 6 str. 1 dalis numato, jog jeigu asmuo prašo, kad muitinė priimtų sprendimą, susijusį su muitinės veiklos taisyklių taikymu, jis turi pateikti muitinei visą jos prašomą informaciją ir dokumentus, kurių reikia sprendimui priimti. Deklaracijos pateikimo metu (2013-12-30) pareiškėja neturėjo būtino dokumento sumažintam tarifui taikyti - prekių gamintojas nebuvo pateikęs A formos kilmės sertifikato. Nors pareiškėja visais galimais būdais stengėsi kilmės sertifikatą gauti iki 2014-01-01, tačiau ne dėl pareiškėjos kaltės jis nebuvo gautas kartu su prekėmis. Kadangi būtų nelogiška bei nuostolinga prekes laikyti nedeklaruotas, pareiškėja jas deklaravo ir, kaip yra įprasta, pasinaudojo duomenų taisymo muitinėje galiojančia tvarka. Pareiškėjai muitinės (duomenys neskelbtini) poste buvo paaiškinta, jog be visų reikalingų dokumentų negalima pritaikyti tarifinės muitų lengvatos. Muitinės departamentui nagrinėjant pareiškėjos skundą pareiškėjai tapo žinoma, jog muitinės posto viršininkai turi įgaliojimus priimti pareiškėjų prašymus dėl tarifinės muitų lengvatos pritaikymo nepateikus visų reikiamų dokumentų, tačiau įsipareigojant juos gavus pateikti muitinei nedelsiant. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjai buvo suteikta klaidinga informacija apie muitų tarifų lengvatos gavimą ir dokumentų pateikimą.
Pareiškėja pažymi, jog anksčiau (tai yra iki 2014-01-01) teritorinės muitinės (įskaitant ir Vilniaus teritorinę muitinę) tokius pareiškėjos prašymus (tai yra, analogiškus 2014-01-13 prašymui) priimdavo ir tenkindavo remiantis Įsakymu. Be to, pareiškėjai yra žinoma, kad ne tik ji, tačiau ir kitos bendrovės turinčios ilgametę analogiškų prekių importo patirtį, naudojosi analogiška tvarka pagal Įsakymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos 2014-01-13 prašymas turėjo būti patenkintas ir mokesčiai perskaičiuoti dėl pačios muitinės klaidos (BMK 889 str.), tai yra pati muitinė suklaidino pareiškėją taikydama ilgalaikę ir nustovėjusią praktiką pagal Įsakymą, o nuo 2014 m. sausio staiga nurodžiusi, jog šia tvarka jau esą nebegalima pasinaudoti.
Prekių deklaravimo bei kitų dokumentų pateikimo procedūras atliko ne tiesiogiai pareiškėja, o sutartiniais pagrindais veikiantis muitinės tarpininkas AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuris įsipareigojo vykdyti Bendrijos muitinės kodekso, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas deklaranto pareigas, naudotis juose numatytomis teisėmis. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad valstybės institucijos bendradarbiauja su valstybės kontroliuojama bendrove ir būtų informavusios, jei Įsakymas negali būti taikomas ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, jog vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nenustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data. Įgyvendinimo nuostatų 889 str. I dalis nustato, kad kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, pagal tarifinę kvotą, tarifinę viršutinę ribą arba kitą lengvatinį tarifų režimą, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jei prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu: 1) tarifinė kvota, tais atvejais, kai ji taikoma, buvo neišnaudota; 2) kitais atvejais, - nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma. Jei nurodytos sąlygos neįvykdomos, nepaisant to, leidimas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti suteikiamas, jeigu sumažintas arba nulinis tarifas prekėms nebuvo pritaikytas dėl pačios muitinės klaidos, o išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje buvo nurodyti visi duomenys ir prie jos buvo pridėti visi dokumentai, būtini sumažinto arba nulinio tarifo taikymui.
Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi EID (duomenys neskelbtini) (2013-12-30) dokumentinį patikrinimą, nustatė, kad šioje EID prekės buvo deklaruotos taikant įprastinę importo procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsnio nuostatas, t. y. pateikta rašytinė importo deklaracija ir visi duomenys reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti. Muitinio įforminimo metu prekėms buvo taikytas 6,5 proc. importo muito tarifas, apskaičiuotas importo PVM. Pažymi, kad prekių kilmės dokumentų, suteikiančių galimybę taikyti lengvatinį muito tarifą, nebuvo pateikta. Fakto, kad prekių kilmės sertifikatas buvo pateiktas po EID muitinio įforminimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą, pareiškėja neginčija. Kilmės sertifikatą pareiškėja pateikė kartu su 2014-01-09 prašymu (muitinėje gautas 2014-01-13) perskaičiuoti importo muitą ir PVM.
Pareiškėja lengvatinio muitų tarifo taikymą grindžia Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnio nuostata ir sieja su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo muitinėje momentu. Minėtame straipsnyje yra nuoroda, kad jis taikomas tais atvejais, kai specialiai nenustatyta kitaip. Šiuo atveju, taikytinos Įgyvendinimo nuostatų 889 str. 1 dalies nuostatos dėl muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti. Ši teisės norma numato, jog tam, kad būtų tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl muito grąžinimo būtinos dvi sąlygos, t.y. išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas ir prašymo grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu neturi būti grąžinta įprastinė muito norma. Pažymėjo, kad šioms prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, bet prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikato) pateikimo metu jau buvo taikoma įprastinė muito norma. Iš to seka, kad pareiškėjos prašymas taikyti lengvatinį muito tarifą importuotoms prekėms bei perskaičiuoti mokesčius netenkintinas. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl muitinės ataskaitos apeliacine tvarka, Muitinės departamentas pažymėjo, kad muitinės klaidos, dėl kurios turėtų būti suteiktas leidimas gražinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti, nagrinėjamu atveju nėra.
Skunde pareiškėja pažymėjo, kad muitinėje jai buvo suteikta klaidinga informacija apie muitų tarifų lengvatos gavimą ir dokumentų pateikimą. Pareiškėja vėliau sužinojo apie galimybę teikti prašymus dėl tarifinės muitų lengvatos pritaikymo nepateikus visų reikiamų dokumentų, tačiau įsipareigojant juos gavus pateikti muitinei nedelsiant. Atsakovė atsiliepime pabrėžia, jog pareiškėja deklaravo prekes taikant įprastinę importo muitinės procedūrą ir nepateikė muitinės leidimo naudotis importo muitinės procedūrų atlikimo tvarkos supaprastinimais, todėl Bendrijos muitinės kodekso 76 straipsnio 1 dalies a punkto bei Įgyvendinimo nuostatų 254 - 257 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios supaprastintų procedūrų deklaravimo tvarką, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Remiantis Įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą bei kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą.
Pareiškėja, būdama deklarante, užpildė deklaraciją ir laisva valia pasirinko, kad prekes deklaruoja būtent šiai muitinės procedūrai bei pateikė dokumentus, tuo įsipareigodamas laikytis šios procedūros vykdymui privalomų taisyklių, o muitinė neanalizuoja ūkio subjekto pasirinkimo pagrįstumo. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog jai buvo suteikta klaidinga informacija EID įforminimo metu apie muitų tarifų lengvatos gavimą bei dokumentų pateikimą.
Pabrėžia, jog Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita priimta, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad nagrinėjamu atveju prekės buvo deklaruotos taikant įprastinę procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsnį (deklaracijoje turi būti pateikti visi duomenys ir su ja kartu pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti), t.y. jų deklaravimui nebuvo taikyta supaprastinta procedūra (Bendrijos muitinės kodekso 76 straipsnio 1 dalies a punktas), kuomet asmuo turi teisę nepateikti tam tikrų duomenų bei dokumentų. Tam, kad asmuo galėtų importuojamas prekes deklaruoti taikant supaprastintas procedūras, jis privalo turėti muitinės išduotą leidimą (Muitinės departamento 2006-04-12 įsakymu Nr. 1B-254 patvirtintos Leidimų taikyti supaprastintas procedūras išdavimo, galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisyklės), kurio pareiškėja neturėjo, todėl nepagrįstai skunde nurodo, kad jai buvo suteikta klaidinga informacija.
Pažymi, kad pareiškėja išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų įforminimo metu lengvatinio muito režimo taikyti neprašė, todėl sprendžiant dėl mokesčių permokos egzistavimo fakto aktualus tas teisinis reglamentavimas, kuris apibrėžia lengvatinio tarifų režimo suteikimo, išleidus prekes į laisvą apyvartą, taisykles. Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnyje įtvirtinta bendra nuostata, kuri taikoma tais atvejais, kai nėra specialios normos. Nagrinėjamu atveju aktualus 2012-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, bei Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio taikymas.
Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitus pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jei prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma. Jei nurodytos sąlygos neįvykdomos, nepaisant to, leidimas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti suteikiamas, jeigu sumažintas arba nulinis tarifas prekėms nebuvo pritaikytas dėl pačios muitinės klaidos, o išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje buvo nurodyti visi duomenys ir prie jos buvo pridėti visi dokumentai, būtini sumažinto arba nulinio tarifo taikymui.
Muitinės departamentas atsiliepime paaiškina, kad tam, kad būtų galima grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti turi būti išpildytos dvi sąlygos, t.y. pirma, išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, ir antra, prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu neturi būti grąžinta įprastinė muito norma. Nagrinėjamu atveju yra išpildyta tik viena iš dviejų būtinų sąlygų, t.y. išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, tačiau prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikato Forma A) pateikimo metu jau buvo taikoma įprastinė muito norma. Aplinkybių, kurios leistų taikyti minėtoje teisės normoje numatytą išimtį, nėra. Be to, 2012-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, paskelbtas 2012-10-31, todėl nuo šio momento pareiškėja privalėjo žinoti apie lengvatinio tarifo panaikinimą prekėms nuo 2014-01-01 ir imtis priemonių, kad reikiami dokumentai būtų gauti laiku. Apie galimybę prekes deklaruoti taikant supaprastintą procedūrą bei išsiaiškinti jos taikymo sąlygas pareiškėja taip pat privalėjo žinoti. Kaip ne kartą yra nusprendęs Teisingumo Teismas, ūkio subjektai, esant sutartiniams santykiams, privalo imtis būtinų priemonių, kad apsisaugotų nuo paskesnio išieškojimo rizikos.
Muitinės departamentas pabrėžia, jog tiek jis, tiek Vilniaus teritorinė muitinė, priimdami skundžiamus sprendimus, visapusiškai išnagrinėjo susidariusią situaciją ir tinkamai taikė teisės normas.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas netenkintinas.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2012-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.978, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr.732/2008 (toliau - Reglamentas), 1993-07-02 Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau - Įgyvendinimo nuostatos), Bendrijos muitinės kodeksas.
Ginčas byloje kilo dėl to, ar muitinė pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos pateiktą prašymą perskaičiuoti importo mokesčius (duomenys neskelbtini) (2013-12-30) deklaruotoms prekėms. Iš esmės ginčas vyksta dėl Reglamento nuostatų taikymo, šiuo atveju yra aktualu, ar prekių, importuotų iš (duomenys neskelbtini) į Bendrijos muitų teritoriją iki Reglamento įsigaliojimo, apmokestinimui gali būti taikomos muito tarifų lengvatos, jei prašymas jas taikyti pateiktas jau po šio Reglamento įsigaliojimo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Baltic Agro“ iš (duomenys neskelbtini) importavo azoto-fosforo trąšas ir Vilniaus teritorinėje muitinėje įformino elektroninę importo deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2013-12-30). Minėtoje EID deklaruotų prekių bendroji faktūrinė vertė 360 235,20 USD, apskaičiuoti importo mokesčiai: muitas – 59798 Lt, PVM – 208728 Lt. Pareiškėja po krovinio muitinio įforminimo 2014-01-09 pateikė Vilniaus teritorinei muitinei prašymą dėl tarifinės lengvatos suteikimo prekėms deklaruotoms EID ir importo mokesčių perskaičiavimo bei pateikė Bendrųjų preferencijų sistemos kilmės sertifikatą Forma A Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį jame išvardintų prekių (duomenys neskelbtini) preferencinę kilmę.
Vilniaus teritorinė muitinė 2014-01-20 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 4VM190103S nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes minėtoje EID nėra pagrindo taikyti lengvatinį muito tarifą ir perskaičiuoti importo mokesčius.
Ataskaitoje nurodoma, jog Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012 (2012-10-25), kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008, patvirtino naują Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo schemą. Reglamentu keičiamas šiuo metu importo į Europos Sąjungos rinką lengvatomis besinaudojančių šalių skaičius, suspenduojamas muitų tarifų lengvatų taikymas kai kurių lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams. Reglamentu nustatytos muitų tarifų lengvatos taikomos nuo 2014-01-01 prekėms, kilusioms Reglamento II priede išvardintose šalyse.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus teritorinės muitinės 2014-01-20 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 4VM190103S pateiktomis išvadomis, 2014-02-11 Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos pateikė skundą. 2014-04-22 Muitinės departamentas sprendimu Nr. 1A-203 pareiškėjos skundą atmetė.
Pareiškėja, nesutikdama su aukščiau priimtais jos atžvilgiu aktais skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nenustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data. Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitus pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, pagal tarifinę kvotą, tarifinę viršutinę ribą arba kitą lengvatinį tarifų režimą, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jei prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu tarifinė kvota tais atvejais, kai ji taikoma, buvo neišnaudota; kitais atvejais – nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma. Jei nurodytos sąlygos neįvykdomos, nors leidimas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti suteikiamas, jeigu sumažintas arba nulinis tarifas prekėms nebuvo pritaikytas dėl pačios muitinės klaidos, o išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje buvo nurodyti visi duomenys ir prie jos buvo pridėti visi dokumentai, būtini sumažinto arba nulinio tarifo taikymui.
Byloje nustatyta, kad prekės buvo deklaruotos taikant įprastinę importo procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsnio nuostatas, t. y. pateikta rašytinė importo deklaracija ir visi duomenys, reikalingi taikyti nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką. Prekių kilmės dokumentų, suteikiančių galimybę taikyti lengvatinį muito tarifą, nebuvo pateikta. Pareiškėja deklaravo prekes nustatant 6,5 proc. importo muitą, kadangi (duomenys neskelbtini) įmonė nespėjo laiku atsiųsti prekių kilmės sertifikatų. Atsakovė teigia, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe prekių deklaravimui taikyti supaprastintą procedūrą (Bendrijos muitinės kodekso 76 straipsnio 1 dalies a punktas), kai asmuo turi teisę nepateikti tam tikrų duomenų arba dokumentų (taip pat ir kilmės dokumentų). Asmuo tam, kad galėtų importuojamas prekes deklaruoti taikant supaprastintas procedūras, privalo turėti muitinės išduotą leidimą naudotis importo muitinės procedūrų atlikimo tvarkos supaprastinimais (Muitinės departamento 2006-04-12 įsakymu Nr. 1B-254 patvirtintos Leidimų taikyti supaprastintas procedūras išdavimo, galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisyklės ir Supaprastintų procedūrų taikymo taisyklės). Fakto, kad prekių kilmės sertifikatas buvo pateikti po EID muitinio įforminimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą, pareiškėja neginčija. Kilmės sertifikatą ji pateikė kartu su 2014-01-09 prašymu perskaičiuoti importo mokesčius.
Pareiškėja lengvatinio muitų tarifo taikymą grindžia Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnio nuostata ir sieja su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo muitinėje momentu. Minėtame straipsnyje yra nuoroda, kad jis taikomas tais atvejais, kai specialiai nenustatyta kitaip. Pareiškėja išleidimo į laisvą apyvartą EID įforminimo metu lengvatinio muito režimo taikyti neprašė, todėl sprendžiant klausimą dėl permokos egzistavimo fakto yra aktualus tas teisinis reglamentavimas, kuris nustato lengvatinio režimo suteikimo, išleidus prekes į laisvą apyvartą, taisykles. Šiuo atveju taikytinos Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti. Ši teisės norma nustato, kad tam, kad būtų tenkinamas prašymas dėl muito grąžinimo, būtinos dvi sąlygos, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas ir prašymo grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu neturi būti grąžinta įprastinė muito norma. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, bet prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikatų) pateikimo metu jau buvo taikoma įprastinė muito norma.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas taikyti lengvatinį muito tarifą importuotoms prekėms bei perskaičiuoti mokesčius buvo netenkintas pagrįstai. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl muitinės ataskaitos, Muitinės departamentas teisėtai konstatavo, kad ataskaita yra pagrįsta, naikinti jos nėra teisinio pagrindo, o muitinės klaidos, dėl kurios turėtų būti suteiktas leidimas grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti, nagrinėjamu atveju nėra.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, jog muitinė neleido jai pasinaudoti 2003-09-18 Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-835 „Dėl duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių, muitinėje įformintų dokumentų pripažinimo negaliojančiais taisyklių ir dokumento (papildymo) pažymos formos patvirtinimo“ patvirtinta galiojančia bei teisėta tvarka. Pareiškėja pažymėjo, kad ankščiau (tai yra iki 2014-01-01) Vilniaus teritorinė muitinė tokius jo prašymus dėl mokesčių perskaičiavimo, pateikus A formos kilmės sertifikatą, priimdavo ir tenkindavo remiantis šiuo įsakymu.
Teismas pažymi, kad Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių 1 punktas numato, kad jos nustato muitinėje įformintų dokumentų taisymą nustatyta tvarka užbaigus jų muitinį įforminimą.
Taisyklės numato tik tvarką, remiantis kuria asmenų prašymai dėl muitinėje įformintų duomenų taisymo yra nagrinėjami, tačiau jų taikymas nėra pagrindas asmenų prašymus dėl muitinėje įformintų duomenų tenkinti ir atitinkamai keisti importo deklaracijų duomenis. Pagrindus keisti duomenis numato materialios teisės normos, nagrinėjamu atveju Įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalis, todėl Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą Taisyklių nustatyta tvarka ir nenustačiusi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, pagristai jos prašymą keisti ginčo deklaracijos duomenis atmetė kaip nepagrįstą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2014-01-20 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 4VM190103S ir Muitinės departamento 2014-04-22 sprendimas Nr. 1A-203 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atmetus pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Baltic Agro“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.