Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-06-26 · Administracinė byla Nr. AS-438-366-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-26
Bylos Nr.
AS-438-366-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
A.E.M., M.P.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Elena Gylienė
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-438-366/2008Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A.E.M. ir M.P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A.E.M. ir M.P. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjos A.E.M. ir M.P. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 02-01-257 bei sprendimą Nr. 7930 M.P. atžvilgiu;

2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 02-01-257 bei sprendimą Nr.7931 A.E.M. atžvilgiu;

3) įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į A. ir M.M. turėtą žemę - 643 kv.m. žemės, (duomenys neskelbtini), Kaune, natūra turėtoje vietoje arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą, Kauno miesto ribose;

4) įpareigoti atsakovą atstatyti eiliškumą dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn, atkuriant nuosavybės teises į A. ir M.M. turėtą žemę - 643 kv.m. žemės, (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjos taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių - ligos. Pareiškėjos paaiškino, jog A.E.M. serga išemine širdies liga, krūtinės angina, hipertonija, tarpslankstelinio disko išvarža, 1999 m. sausio 18 d. persirgo ūmiu miokardo infarktu, dėl stuburo skausmų negali vaikščioti, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr.016041. Tuo tarpu M.P. serga sunkiomis ligomis - 2002 m. atlikta žarnyno operacija (storosios žarnos vėžys), nuo 2003 m. serga Parkensono ligos sunkia forma, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu. Pareiškėjų teigimu, M.P. daugiau kaip metai laiko beveik nepasikelia iš lovos, šiuo metu ruošiama operacijai, 2007 m. spalio 12 d. jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, 2007 m. lapkričio 9 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 016981.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino bei atsisakė priimti pareiškėjų A.E.M. ir M.P. skundą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjos skundžia Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 02-01-257. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjos skunde nurodo, kad skundžiamą atsakovo įsakymą M.P. gavo 2008 m.vasario 12 d., o A.E.M. - 2008 m. vasario 19 d. Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad A.E.M. apie ginčijamo įsakymo priėmimą (kas, kada priėmė, apie sprendimo turinį) žinojo 2008 m. vasario 14 d., kai rašė skundą Kauno apskrities viršininko administracijai, todėl ši data prilyginama įsakymo gavimui. Atitinkamai skundą Kauno apygardos administraciniam teismui M.P. turėjo teisę paduoti iki 2008 m. kovo 12 d.,o A.E.M. - iki 2008 m. kovo 14 d. Nors pareiškėjos skunde nenurodė, tačiau teismo turimais duomenimis pirmą skundą dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 02-01-257 panaikinimo pareiškėjos padavė teismui 2008 m. balandžio 11 d., t.y. praleidusios įstatymo nustatytą terminą.

Dėl kitų pareiškėjų skundžiamų administracinių aktų - Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 7930 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 7931 – teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Teismas akcentavo, jog šios normos prasme piliečiai yra asmenys, kurių atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjų tvirtinimu, Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 7930 M.P. gavo 2008 m. vasario 12 d., Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 7931 A.E.M. gavo 2008 m. vasario 19 d. Tačiau teismas nurodė, jog A.E.M. apie ginčijamo sprendimo priėmimą (kas, kada priėmė, apie sprendimo turinį) žinojo 2008 m. vasario 14 d., kai rašė skundą Kauno apskrities viršininko administracijai, todėl ši data prilyginama sprendimo gavimui. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, skundą teismui dėl šių sprendimų panaikinimo M.P. turėjo teisę paduoti iki 2008 m. kovo 13 d., o A.E.M. - iki 2008 m. kovo 15 d. Teismo turimais duomenimis, pirmą skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl ginčijamų atsakovo sprendimų panaikinimo pareiškėjos padavė 2008 m. balandžio 11 d., t. y. praleidusios įstatymo nustatytą terminą.

Teismas pabrėžė ir tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad, praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t.y. objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaip akcentavo teismas, pareiškėjos prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir vienintele priežastimi, sutrukdžiusią paduoti skundą, nurodo fizinę sveikatą. Tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, administracinių teismų praktikoje liga svarbia skundo pateikimo termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Nors pareiškėjos nepateikė teismui įrodymų apie stacionarų gydymąsi laikotarpiu nuo ginčijamų aktų gavimo dienos iki skundo teismui padavimo dienos, tačiau sprendžiant iš byloje esančių duomenų, manytina, kad pareiškėjų fizinės sveikatos būklė galėjo tam tikrais laikotarpiais objektyviai sutrukdyti joms realizuoti savo teises ir kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Kita vertus, teismo manymu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjoms sveikata nesutrukdė pačioms ar per atstovą kreiptis į kitą instituciją – 2008 m. vasario 14 d. A.E.M. ir M.P. su skundu dėl ginčijamų aktų kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų. Tai, kad pareiškėjos nesilaikė įstatymais nustatytos atsakovo aktų apskundimo teismui tvarkos, o nusprendė savo teises ginti kitais būdais, nesikreipdamos į teismą administracinių teismų praktikoje nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjų valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės pačioms ar per atstovą paduoti skundą teismui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jokių kitų priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą pareiškėjos nenurodė.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino, jog pareiškėjų prašyme nurodyta termino praleidimo priežastis nėra objektyvi, t.y. nuo pareiškėjų valios nepriklausanti termino praleidimo priežastis, trukdžiusi realizuoti pareiškėjų valią įstatymo nustatytu terminu paduoti skundą, todėl terminas skundui paduoti dėl administracinių aktų panaikinimo, neatnaujintinas, o skundą šioje dalyje atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl kitų pareiškėjų skundo reikalavimų, kuriais pareiškėjos prašo įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises į A. ir M.M. turėtą žemę - 643 kv.m. žemės, (duomenys neskelbtini), Kaune, natūra turėtoje vietoje arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno miesto ribose bei įpareigoti atsakovą atstatyti eiliškumą dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn, atkuriant nuosavybės teises į A. ir M.M. turėtą žemę - 643 kv.m. žemės, (duomenys neskelbtini), Kaune, teismas konstatavo, kad jie yra išvestiniai ir tiesiogiai susiję su skundo reikalavimais dėl administracinių aktų panaikinimo. Todėl teismas atsisakęs priimti skundą dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo, atsisakė priimti skundą ir dalyje dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjos A.E.M. ir M.P. prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirąjį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai akcentuoja, jog norėdamos išspręsti kilusį ginčą neteismine tvarka, 2008 m. vasario 14 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto viršininko administraciją (po 2008 m. sausio 21 d. įsakymo, sprendimo priėmimo), kuri skundą priėmė ir nepaaiškino, kad pareiškėjos privalo kreiptis į teismą. Pareiškėjos pabrėžia, jog 2008 m. kovo 12 d., kai iš Kauno miesto viršininko administracijos buvo gautas neigiamas atsakymas Nr. 11-M-225-304, jos kreipėsi į teismą ir tada paaiškėjo, kad yra praleidusios vieno mėnesio terminą skundui į teismą paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis nustato, kad jei skundas pareiškiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Iš pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad jos ginčija atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimus bei įsakymus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 02-01-257 bei sprendimą Nr. 7930 M.P. atžvilgiu; taip pat Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 02-01-257 bei sprendimą Nr.7931 A.E.M. atžvilgiu). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir nurodo pačios pareiškėjos, gavusios šiuos administracinius aktus jos į teismą su skundu nesikreipė, o 2008 m. vasario 19 d. pateikė prašymą atsakovui minėtų aktų peržiūrėjimo ir panaikinimo (b.l. 49-52). Į šį pareiškėjų prašymą atsakovas atsakė 2008 m. kovo 12 d. raštu Nr. 11-M-225-304 ir prašymo netenkino, taip pat paaiškino, jog pareiškėjos Kauno apskrities viršininko priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminį skundą teismui pareiškėjos pateikė 2008 m. balandžio 11 d. (b.l. 95).

Pareiškėjų nuomone, terminą skundui dėl atsakovo 2008 m. sausio 21 d. priimtų sprendimų bei įsakymų paduoti jos praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad tikėjosi, jog jų reikalavimai bus patenkintas ne teismo keliu, o paties atsakovo, pastarajam peržiūrėjus savo paties sprendimus. Be to, kaip teigia pareiškėjos, savo teises joms ginti sutrukdė jų ribotos galimybės – fizinė sveikata, sunkios ligos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šie pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Visų pirma, pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo paties pareiškėjo valios. Aplinkybė, jog pareiškėjos nusprendė pakartotinai kreiptis į atsakovą dėl jo pirminių sprendimų peržiūrėjimo tiesiogiai priklausė nuo pareiškėjų valios, todėl ji negali būti pripažinta svarbia termino paduoti skundą teismui praleidimo priežastimi. Tokią išvadą, jog kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą paduoti skundą administraciniam teismui, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcija) 19 straipsnio 1 dalis aiškiai numatė, jog institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Todėl pakartotinis pareiškėjų kreipimasis į atsakovą negali būti vertinamas kaip skundo padavimas įstatymo numatytai administracinių ginčų nagrinėjimo institucijai.

Nors, pasak pareiškėjų, jos negalėjo tinkamai atlikti veiksmų, susijusių su skundo padavimu dėl fizinės sveikatos, specialiųjų poreikių, neįgalumo ir su tuo susijusių ribotų sugebėjimų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjos padavė naudodamosi savo atstovės – profesionalios teisininkės advokatės Elenos Gylienės pagalba (b.l. 89). Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent laikotarpiu nuo atsakovo 2008 m. sausio 21 d. sprendimų gavimo dienos (kaip nurodė pačios pareiškėjos šiuos sprendimus M.P. gavo 2008 m.vasario 12 d., o A.E.M. - 2008 m. vasario 19 d.) pareiškėjos dėl konkrečių objektyvių priežasčių (pvz. staigaus, ūmaus esamos sveikatos būklės pablogėjimo, hospitalizacijos (stacionaraus gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje), ir pan.) negalėjo efektyviai pasinaudoti savo procesine teise laiku pateikti skundą teismui pačios asmeniškai ar per atstovą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjos skundą teismui padavė praleidusios ginčijamo atsakovo sprendimo apskundimo terminą ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjų A.E.M. ir M.P. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius