Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-10-11 · Civilinė byla Nr. 2-6197-901/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2-6197-901/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05204-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6197-901/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05204-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 113.1;116.4;128.2 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 11 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant pareiškėjai R. V.,liudytojams R. M. ir I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. V. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo posėdžio metu patikslinus reikalavimą, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B. po sutuoktinės A. B., mirties priėmė ½ dalį jos palikimo, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2008 m. vasario 20 d. mirė jos motina A. B., o 2012 m. liepos 21 d. mirė tėvas I. B.. Testamento sudaryta nebuvo. Mirus A. B., I. B. liko jiems priklausantys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe paveldimi nekilnojamieji daiktai: ½ pastato-gyvenamojo namo, ½ kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ 0,0406 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). I. B. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Su A. B. jis gyveno iki jos mirties, todėl įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys buvo perėję I. B.. Po A. B. mirties I. B. pradėjo pastarosios turtą valdyti ir rūpintis įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenimis, kaip savo turtu. Šiaulių miesto 5-jame notaro biure paveldėjimo bylos A. B. turtui palikimui priimti nėra. Dėl jos staigios mirties ir sunkios materialinės padėties bei daugybės rūpesčių I. B. negalėjo įstatymų nustatytu trijų mėnesių terminu kreiptis dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. 2012 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių miesto 5-jame notaro biure išduotas liudijimas, kad pareiškėja R. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini), yra priėmusi palikimą po I. B., mirties, kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai pateikė teismui apžiūrai mokesčių už pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), knygeles, iš kurių matyti, kad I. B. mokėjos už šiam namui tiektą elektrą ir dujas iki pat savo mirties. Po I. B. mirties šiuos mokesčius mokėjo jo dukra - pareiškėja R. V..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime pareiškėjos pareiškimui neprieštaravo, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūrą, jų atstovui nedalyvaujant (24 b.l.). Patvirtino, kad nėra gauta duomenų apie A. ir I. B. priklausiusio turto pripažinimo bešeimininkiu, turtas nėra valstybės perimtas, todėl sutinka su pareiškėjos pareiškimu, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01. A. B. mirė 2008 m. vasario 20 d. (9 b. l.), I. B. mirė 2012 m. liepos 21 d. (8 b. l.).

Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja R. V. yra A. B. ir I. B. dukra (5-7 b. l.). Iš mirties liudijimų kopijų matyti, kad I. B. mirė 2012-07-21 ir A. B. mirė 2008-02-20 (8-9 b. l.). Po A. B. mirties nebuvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jos palikimą (17 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruoti I. B. vardu, buvo įgyti jo ir velionės sutuoktinės santuokos metu (12-15 b. l.). Iš pateikto liudijimo matyti, kad pareiškėja R. V. priėmė mirusio tėvo I. B. palikimą (16 b. l.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. B. testamento nepaliko, jos sutuoktinis iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes liko gyventi jų santuokos metu įgytame name, turtu naudojosi, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. Pareiškėja ir liudytojai I. V. ir R. M. patvirtino, kad po A. B. mirties gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir toliau gyveno jos sutuoktinis, bedraturtis I. B., kuris mokėjo mokesčius už namą, naudojosi namų apyvokos daiktais. I. B. buvo garbaus amžiaus, be to dėl patirtų išgyvenimų dėl sutuoktinės mirties ir nežinojimo įstatymų nustatytu laiku nesikreipė į notarą dėl jos turto paveldėjimo.

Turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas mirusios sutuoktinės A. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2012-07-21, po sutuoktinės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2008-02-20, mirties priėmė ½ dalį jos palikimo, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė