- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- 1-3260-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40561-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- K. D.
- Nukentėjusysis
- V. Z., G. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. D. 2020 m. spalio 10 d. apie 4.45 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, Vilniuje, Vitebsko g. 23, žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį kumščiu V. Z. į veidą, dėl to nukentėjusioji V. Z. patyrė fizinį skausmą, ir, tęsdama savo veiksmus, priėjusi prie G. R., sudavė šiam vieną smūgį kumščiu į dešinę akį, dėl to nukentėjusysis G. R. patyrė fizinį skausmą, taip savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems V. Z. ir G. R.
K. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
K. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji apie 23 val. atvyko į barą, netoli stoties rajono (Vitebsko g.), ten vartojo alkoholį (gėrė degtinę, suvartojo maždaug penkias taureles šio gėrimo). Neatsimena, dėl kokios priežasties kilo konfliktas, tai buvo kaltinamosios emocijų ir pykčio išraiška, nesusijusi su nukentėjusiaisiais. Ji konflikto metu sudavė nukentėjusiajai V. Z. į veidą. Nukentėjusysis G. R. priėjo prie kaltinamosios ginti merginos. Tą akimirką K. D. buvo įsiaudrinusi ir ji sudavė nukentėjusiajam taip pat į veidą (šalia akies). Ji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji V. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 10 d. apie 3 val. ji atvyko su draugu G. R. į klubą, adresu Vilnius, Vitebsko g. 23. Apie 4.45 val. jie ėjo į klubo kiemą, kai prasilenkė su praėjimą užstojusia pora. Ji paklausė, ar gali praeiti, tačiau stovėjusi mergina pradėjo kabinėtis, piktai bendrauti ir kuo toliau, tuo labiau jos agresija didėjo. Jiems su draugu praeinant juos, jai pirmą kartą matoma mergina rankos kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, dėl to pajuto fizinį skausmą ir patino lūpa, atsirado mėlynė. Po to, nuėjus toliau į kiemą, norėjo rasti apsaugos darbuotoją dėl agresyvios merginos ir paskambinti bendruoju pagalbos numeriu, iškviesti policijos pareigūnus. Ją užpuolusi mergina su vaikinu atėjo prie jų, bandė su jais aiškintis dėl įvykusios situacijos, kai staiga pamatė, kaip rankos kumščiu mergina trenkė jos draugui G. R. į veidą ir pataikė į dešinės pusės akį. Jos draugas taip pat sakė, kad pajuto fizinį skausmą nuo smūgio. Vėliau pastebėjo, kad jo akies obuolys paraudo, po akimi liko įdrėskimas, ko iki konflikto nebuvo. Po to, jie nuėjo kuo toliau nuo minėtos merginos ir laukė policijos, nes nebenorėjo konfliktuoti. Atvykus policijos pareigūnams, visi kartu bandė paaiškinti įvykusią situaciją, tačiau juos užpuolusi mergina teigė neva nukentėjusioji taip pat ją mušė ir norėjo rašyti pareiškimą dėl jos. Policijos pareigūnai sulaikė merginą, o ją su draugu ir juos užpuolusios merginos draugą kartu nuvežė į policijos komisariatą aiškintis aplinkybių (b. l. 6–13).
Nukentėjusysis G. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 10 d. apie 3 val. ji atvyko su drauge V. Z. į klubą, adresu Vilnius, Vitebsko g. 23. Apie 4.45 val. jie ėjo į klubo kiemą, kai prasilenkė su praėjimą užstojusia pora. V. Z. paklausė, ar galima praeiti, tačiau stovėjusi mergina pradėjo kabinėtis, piktai bendrauti ir kuo toliau, tuo labiau jos agresija didėjo, net pagrasino susidoroti. Jiems praeinant šiuos asmenis, pastebėjo, kad V. Z. staiga susiėmusi už veido, jam pasakė, kad ši mergina rankos kumščiu trenkė jai į veidą, jai skauda lūpą. Taip pat pastebėjo, kad draugei patino lūpa, atsirado mėlynė. Po to, nuėjus toliau į kiemą, norėjo rasti apsaugos darbuotoją ir paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir iškviesti policijos pareigūnus. Jo draugę užpuolusi mergina su vaikinu atėjo prie jų, bandė su jais aiškintis dėl įvykusios situacijos, kai staiga rankos kumščiu trenkė jam į veidą ir pataikė į dešinės pusės akį, dėl to pajuto fizinį skausmą. Po to, jie nuėjo kuo toliau nuo minėtos merginos ir laukė policijos, nes nebenorėjo konfliktuoti. Atvykus pareigūnams, jie sulaikė minėtą merginą (b. l. 30).
Liudytojas J. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 10 d. apie 4.45 val. buvo su žmona K. D. lauke prie baro, esančio Vilniuje, Vitebsko g. 23. Buvo nutolęs apie 2–3 metrus nuo savo žmonos, kai pamatė, kad ji sudavė vieną smūgį į veidą jam nepažįstamai merginai. Po kelių akimirkų prie K. D. priėjo vaikinas, kurio nepažįsta, prieš tai nebuvo matęs, ir kaltinamoji sudavė jam vieną smūgį į veido sritį. Kokiu būdu buvo suduoti smūgiai, t. y. kumščiu ar delnu, nematė. Matė, kad minėti mergina ir vaikinas nuėjo nuo K. D., ji ėjo jiems iš paskos, bandė atsiprašyti, tačiau nukentėjusieji nesiklausė jos. Jie pasakė, kad kvies policiją, jis su žmona atsakė, kad kviestų. Atvyko policijos pareigūnai ir K. D. su juo buvo pristatyti į policijos komisariatą (b. l. 49).
2020 m. lapkričio 2 d. garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota 2020 m. spalio 10 d. garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra. Jame užfiksuota, kad mergina praneša operatorei apie prieš ją ir draugą panaudotą fizinį smurtą (b. l. 56–58).
Iš 2020 m. spalio 10 d. alkoholio matuoklio „Draeger Alkotest 7510“ duomenų matyti, kad K. D. 2020 m. spalio 10 d. 5.33 val. buvo nustatytas 1,49 promilių neblaivumas (b. l. 84).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. D. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius V. Z. ir G. R. bei sukėlė jiems fizinį skausmą.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. K. D. parodė, kad ji, būdama neblaivi, sudavė nukentėjusiajai V. Z. į veidą, po to – nukentėjusiajam G. R. į veidą. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojo J. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Visų asmenų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės tarpusavyje atitinka ir papildo vienos kitą. Be to, K. D. kaltę netiesiogiai įrodo 2020 m. lapkričio 2 d. garso įrašo apžiūros protokolas. Abu nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie dėl K. D. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiesiems sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiesiems suduotų smūgių lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad K. D. suvokė, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, sukelia jiems fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai K. D. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas K. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – K. D. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą konflikto metu prieš du asmenis, jiems buvo sukeltas fizinis skausmas. Nenustatyta, kad dėl K. D. veiksmų nukentėjusiesiems būtų sukelta ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai.
K. D. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, šie nesutiko taikytis su kaltinamąja. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau vieną kartą traukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ji šiuo metu neteista (b. l. 74–75), traukta administracinėn atsakomybėn, tačiau administracinės nuobaudos negalioja (b. l. 70–73). Ji dirba (b. l. 68), yra ištekėjusi. Duomenų apie jos gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. D. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą – bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis), atitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamosios asmenybę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, K. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
K. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101–102). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
K. D. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. spalio 10 d. 4.50 val. iki 2020 m. spalio 10 d. 16.02 val. (viena diena) (b. l. 82, 86). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas kaltinamajai į skirtiną bausmę, vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro.
Byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, paskirti K. D. įpareigojimą bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, paskirti K. D. įpareigojimą bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, K. D. į bausmės laiką įskaityti jai taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 10 d. 4.50 val. iki 2020 m. spalio 10 d. 16.02 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.