Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių, išlaikymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad ji ir atsakovas santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2018 m. kovo 1 d. Mano, kad jų santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, yra smurtavęs jos atžvilgiu. Ji ilgą laiką toleravo atsakovo nesirūpinimą šeimą. Dėl šių aplinkybių ji mano, jog abu kalti dėl santuokos iširimo, nes nė vienas nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą. Ji nemato jokios galimybės išsaugoti šeimą, to nesiekia ir atsakovas. Teismui imtis priemonių juos sutaikyti nėra prasmės.

Šalių paaiškinimai vertintini laikantis CPK 185 straipsnio nuostatų. Žinotina, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Sutinkamai su CK 3.27 straipsniu, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2018 m. kovo 1 d. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko, nenori taikytis, duomenų, kuriais remiantis būtų galima tikėtis, kad įmanoma išsaugoti šeimą, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės bendrai gyventi ir vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, nėra. Ieškovė tvirtai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo, taikytis ir gyventi toliau kartu nenori. Atsakovas neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl santuokos nutraukimo. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės išsakytą poziciją, į tai, kad atsakovas su ieškovės reikalavimui dėl santuokos nutraukimo esant abipusei sutuoktinių kaltei neprieštaravo, termino susitaikyti neskyrė (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Dėl paminėto spręstina, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Kadangi šalys kaltės CK 3.60 straipsnio pagrindu neįrodinėjo, ginčo, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, nėra, todėl, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, o šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl jis nepriteistinas. Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei S. K. paliekama ikisantuokinę pavardė – L., o atsakovui Ž. K. – K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, šio ieškovės reikalavimo neginčijo, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų dukrą, vestų amoralų gyvenimo būdą, turėtų žalingų įpročių, kad ieškovė būtų teista ar bausta administracine tvarka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Institucija, teikianti išvadą byloje, palaikė ieškovės reikalavimą šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių nepilnamete dukra, patvirtina ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktas (duomenys neskelbtini) buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad ieškovė su dukra G. K. gyvena nuomojamame dviejų kambarių 47 kv. m ploto bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini), namuose sudarytos tinkamos sąlygos mergaitei žaisti, tobulėti, vystytis, gyvenimo ir buities sąlygos nepilnamečiui vaikui augti tinkamos (elektroninės bylos apyrašo b. l. 51). Institucijos pateiktame pokalbio protokole užfiksuota, kad apsilankymo metu stebimi artimi mamos ir dukters santykiai, apsunkintų santykių tarp mamos ir dukters nepastebėta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 52). Ieškovė dirba, gauna pastovų 429,00 Eur dydžio, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį, bei 50,16 Eur dydžio išmoką vaikui.

Bylos duomenimis, ieškovė su dukra gyvena skyrium nuo atsakovo nuo 2018 m. kovo 1 d. S. K. teigimu, atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 18 d. gyvena ir dirba Anglijoje, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki savo išvykimo į Angliją su dukra bendravo, dukrą pasiimdavo trims-keturioms dienoms per mėnesį, kas antrą mėnesį dukros išlaikymui duodavo po 20,00-40,00 Eur, dukra vasarą tris mėnesius viešėjo pas atsakovą Anglijoje. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau nepateikė į bylą šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, duomenų, kad atsakovas šiuo metu piktnaudžiautų alkoholiu, byloje nėra. Iš institucijos pateikto pokalbio protokolo matyti, kad mergaitė myli tiek mamą, tiek tėtį. Šalių dukra G. K. nuo 2018 m. rugsėjo mokosi (duomenys neskelbtini). Remiantis paminėtu, daroma išvada, kad, nors atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi dukra, ši myli tiek tėtį, tiek mamą, tačiau ieškovės ir nepilnametės dukros tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnametei dukrai ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnametės dukros socialiniai ryšiai, ieškovė turi galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, sudaryti šalių nepilnametei dukrai tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Pokalbio protokole užfiksuota, kad mergaitė supranta, kad tėvai skiriasi ir negyvens kartu; mergaitė išsako norą gyventi su mama (elektroninės bylos apyrašo b. l. 52). Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, taip pat į vaiko norą gyventi su ieškove ir į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nutraukiant santuoką nustatymo su ieškove, teismas sprendžia, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes tai geriau atitinka šalių dukters interesus.

Atsakovas nesiūlė jokios bendravimo tvarkos, todėl teismas nustato ieškovės ieškinyje siūlomą tėvo Ž. K. bendravimo su dukra G. K. tvarką.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Nustačius G. K. gyvenamąją vietą su ieškove, iš skyrium gyvenančio atsakovo turi būti priteistas išlaikymas vaikui (CK 3.194 straipsnis). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo šalių dukros išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Iš ieškovės pateiktos poreikių lentelės matyti, kad šalių dukros G. K. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma, iš kurių maistui – 200,00 Eur, higienos reikmenims – 50,00 Eur, drabužiams, avalynei – 100,00 Eur, vaistams, vitaminams – 25,00 Eur, ugdymo priemonėms – 25,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 24). Šalių nepilnametė dukra G. K. mokosi (duomenys neskelbtini), nemokamas maitinimas neskirtas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 94). Nepilnamečio vaiko specialūs poreikiai nenustatyti. Atsakovas, minėta, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, šio ieškovės reikalavimo neginčijo. Laikytina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šalių nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dydžio.

Orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (555 Eur neatskaičius mokesčių) (CK 6.241 straipsnio 2 dalis, 1.8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr.54, Teismų praktika Nr.23). Esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikui nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad ieškovė yra darbinga, jauno amžiaus, kitų išlaikytinių, išskyrus dukrą G. K., neturi (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8). Ieškovės vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių neregistruota (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11, 12). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 429,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 93). Ieškovė kas mėnesį gauna 50,16 Eur dydžio išmoką vaikui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 96). Taigi, atsakovės mėnesio pajamos yra mažos – apie 479,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui mėnesiui reikia 400,00 Eur, be to, ji kas mėnesį moka pusę būsto nuomos mokesčio, t. y. 110,00 Eur, taip pat dalį būsto komunalinių mokesčių. Remiantis paminėtu, spręstina, kad jos turtinė padėtis nėra gera, tačiau ji turėtų galimybę teikti dukrai G. K. 200,00 Eur dydžio mėnesio išlaikymą, juolab, kad ieškovė sveika, darbinga, darbingo amžiaus, gali susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą.

Atsakovas vardu neregistruota nekilnojamojo turto, atsakovo vardu VĮ „Regitra“ registruota transporto priemonė: keleivinis automobilis VW Golf (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11, 13, 14, 15). VSDFV duomenimis atsakovas Ž. K. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. spalio 31 d. dirbo pas ūkininką J. K. (mėnesio darbo užmokestis – 400,00 Eur neatskaičius mokesčių), laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. sausio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis už 2018 m. lapkričio mėn. – 1050,07 Eur; už 2018 m. gruodžio mėn. – 310,95 Eur) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30-34). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas be dukros G. K. turėtų daugiau išlaikomų asmenų. Ieškovės teigimu, šiuo metu atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje, kokios šiuo metu jo mėnesio pajamos, ieškovė nežino, tokių duomenų byloje nepateikta. Nors duomenis apie atsakovo darbą užsienyje ir ten gaunamas pajamas bei jo išlaikytinius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, dėl to atsakovo tikroji turtinė padėtis nežinoma, tačiau šių duomenų atsakovas nepaneigė, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra, duomenų, jog dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali prisidėti prie dukros G. K. išlaikymo ar kad priteisus iš jo ieškovės prašomą dukros išlaikymo sumą, jis būtų priverstas (įpareigojamas) teikti didesnį išlaikymą nei objektyviai leidžia jo turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas, atsakovas taip pat nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo materialiai prisidėti prie vaiko G. K. išlaikymo, turėtų galimybę teikti savo nepilnametei dukrai 200,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į dukros amžių, vaiko poreikius, nesant ginčo tarp šalių dėl šalių dukrai reikalingo mėnesiui išlaikymo dydžio, iš atsakovo priteistinas išlaikymas G. K. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 23 d. iki dukros pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnis). Ši išlaikymo suma, teismo vertinimu, užtikrins būtinus vaiko poreikius bei nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, dėl ko šalys negalėtų tenkinti būtinų savo poreikių (CPK 178, 197, 185, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukros G. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., t. y. už dešimt mėnesių, skaičiuojant už vieną mėnesį po 200,00 Eur, viso 2 000,00 Eur. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, šio ieškovės reikalavimo neginčijo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas dukros išlaikymui kas antrą mėnesį duodavo 20,00 – 40,00 Eur. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 1 d. dukrą pasiimdavo trims-keturioms dienom per mėnesį.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Byloje nėra pateikta duomenų apie šalių dukros poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, taip pat nepateikta įrodymų apie išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovės išlaidas per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių vaikas buvo ikimokyklinio amžiaus (6 metų), mokėsi priešmokyklinėje klasėje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, šalių dukros poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo panašūs kaip ir nustatyti bylos nagrinėjimo metu. Įvertinus priteistiną išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius bei į prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo per mėnesį dydį, nesant duomenų apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovas nebūtų galėjęs išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu teikti šalių dukrai išlaikymą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas dukros išlaikymui kas antrą mėnesį duodavo 20,00 – 40,00 Eur, be to, atsakovas nuo 2018 m. kovo 1 d. dukrą pasiimdavo trims-keturioms dienoms per mėnesį, teismo vertinimu, teisinga ir proporcinga išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 150,00 Eur per mėnesį. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio neginčijo, todėl laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis – nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.

Bylos duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. spalio 31 d. dirbo pas ūkininką J. K. (mėnesio darbo užmokestis – 400,00 Eur neatskaičius mokesčių), laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. sausio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis už 2018 m. lapkričio mėn. 1050,07 Eur; už 2018 m. gruodžio mėn. – 310,95 Eur) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30-34). Remiantis paminėtu, daroma išvada, kad atsakovas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu turėjo galimybę teikti dukrai G. K. 150,00 Eur dydžio mėnesio išlaikymą, juolab, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra, duomenų, jog dėl objektyvių priežasčių atsakovas negalėjo išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu prisidėti prie dukros G. K. išlaikymo ar kad priteisus iš jo ieškovės prašomą dukros išlaikymo sumą, jis būtų priverstas (įpareigojamas) teikti didesnį išlaikymą nei objektyviai leido jo turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas, atsakovas taip pat nepateikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant vaikui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 150,00 Eur, iš viso už 10 mėnesių, t. y. 1 500,00 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei byloje teikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6-7).

Valstybė byloje patyrė 12,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 500,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 118 ).

Teismas tenkino 95 procentus ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 95 procentai, t. y. 12,24 Eur (12,88 Eur x 95 procentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 95 procentai, t. y. 475,47 Eur (500,50 Eur x 95 procentai) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų.

Už patikslintą ieškinį ieškovės mokėtinas žyminis mokestis – 174,00 Eur. (75,00 Eur už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, 54,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (12 mėn. x 200,00 Eur x 3 procentai x 0,75), 45,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (2 000,00 x 3 procentai x 0,75). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 95 procentais, iš atsakovo priteistina 95 procentai, t. y. 165,30 Eur (174,00 Eur x 95 procentai) žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. K., palikti ikisantuokinę pavardę „L.“, atsakovui Ž. K., jo pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnametės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina S. K.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., išlaikymą dukrai G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.

Nepilnametei dukrai G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jos motinai S. K.

Nustatyti atsakovo Ž. K., bendravimo su nepilnamete dukra G. K., bendravimo tvarką:

kas antrą savaitgalį dukra bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos), tėvas parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą;

kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su dukra bendrauja motina;

kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, dukros gimimo dienomis nelyginiais metais, per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val., su dukra bendrauja tėvas. Kai minėtų švenčių (Tėvo diena, tėvo ar vaiko gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąja vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.;

tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali dukros pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukros bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita;

dukra su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, dukros motiną įspėja prieš vieną mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukra periodui dukrą pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams: pirmąją padalytų atostogų pusę su dukra būna tas iš tėvu, kurio atostogos prasideda anksčiau;

tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdi; motina pateikia tėvui turimus dukros drabužius, kitus dukros asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms;

dukros išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., valstybės naudai 165,30 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 30 ct) žyminio mokesčio bei 12,24 Eur (dvylika eurų 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., valstybės naudai 475,47 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 47 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kitose dalyse patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 3 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.